Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-23 · Administracinė byla Nr. I2-5952-1244/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-23
Bylos Nr.
I2-5952-1244/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07184-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
  • 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I2-5952-1244/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07184-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Teisingumo ministerija) 2024 m. spalio 29 d. sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo (teisminio proceso Nr. 1-01-1-49300-2019-1) Nr. (1.34 Mr) 7R-3517 (toliau – Sprendimas).

2. Pateikdamas nesutikimo su Sprendimu argumentus pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teismams neįvertinus pareiškėjo teisėto būtinosios ginties panaudojimo įvykio metu, pilietis V. B. buvo neteisėtai pripažintas nukentėjusiuoju asmeniu ir pateikė maksimalius turtinės ir neturtinės patirtos žalos civilinius ieškinius, kurie teismų buvo tenkinti. Atitinkamai buvo išduoti du vykdomieji raštai, pagal kuriuos pareiškėjas yra skolingas V. B. 10 874,20 Eur ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai už gydymą 1 793,32 Eur neskaitant antstolio V. M. atlygio.

3. Akcentuoja, kad po 2019 m. balandžio 14 d. įvykio nuo peilio dūrio pareiškėjo sveikata palaipsniui blogėjo ir dėl to nuo 2021 m. jis buvo pripažintas sunkios stadijos neįgaliu asmeniu, sunkiai vaikšto tik ramentų pagalba. Nurodo, kad dėl šių priežasčių jo pragyvenimo pajamos yra itin mažos, jis gyvena vien tik iš šalpos negalios pensijos, valstybinės tikslinių išmokų kompensacijos ir paramos nepasiturintiems.

4. Prieštarauja, kad valstybė dėl 6 100 žalos išmokėjimo V. B . įgijo regreso teisę išieškoti iš pareiškėjo, kaip atsakingo už šią žalą asmens, išmokėto dydžio sumą. Pareiškėjo vertinimu 2024 m. spalio 29 d. atsakovės priimtas ir jau įvykdytas sprendimas yra priešlaikinis, todėl nepagrįstas, kadangi dar neišnaudotos visos pareiškėjui suteiktos teisinės galimybės įrodyti, kad būtent jis yra nukentėjęs nuo V. B. 2019 m. balandžio 14 d. įvykdytos nusikalstamos veikos padarinių ir veikė išimtinai būtinosios ginties ribose, t. y., pareiškėjo vertinimu, jis nusikaltimo neįvykdė. Teigia, kad tuo pagrindu, nesant galutinio ir neskundžiamo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimo, atsakovės priimtas bei įvykdytas sprendimas išmokėti V. B. 6 100 Eur yra neteisėtas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti.

6. Atsakovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-806/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-49300-2019-1), pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjas nukentėjusiajam turi atlyginti 8 074,20 Eur (1 395 Eur turtinės žalos, 4 679,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2 000 Eur nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo kaip jo atstovė apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti) bei 2 800 Eur neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti.

7. Pažymi, kad Teisingumo ministerija priėmė sprendimą kompensuoti smurtinio nusikaltimo aukai (V. B.) pareiškėjo padarytą žalą bei įgijo regreso teisę atitinkamos sumos reikalauti iš tą žalą padariusio asmens, t. y., pareiškėjo. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis, kuriuo pareiškėjas nuteistas, yra įsiteisėjęs ir nuosprendžio vykdymas nėra sustabdytas. Taigi, nuosprendis vykdytinas ir teismo priteista žala iš pareiškėjo išieškotina. Atitinkamai, pareiškėjo prašymas panaikinti Teisingumo ministerijos Sprendimą iki kol nebus paskelbtas EŽTT sprendimas, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

8. Teisingumo ministerijos vertinimu, pareiškėjo skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti arba pakeisti Sprendimo. Ginčijamas Sprendimas parengtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Sprendime aptartos ir įvertintos visos privalomos sąlygos, aplinkybės, išdėstyti aiškūs motyvai, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimto Sprendimo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo ministerijoje gautas V. B. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, t. y., 1 395 Eur turtinę žalą, 2 800 Eur neturtinę žalą, 215,74 Eur vykdymo išlaidas ir 6 679,20 Eur bylinėjimosi (proceso) išlaidas. Minėtame prašyme nurodyta, kad žala kilo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

11. 2024 m. spalio 29 d. Teisingumo ministerijos sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo Nr. (1.34 Mr) 7R-3517 nuspręsta V. B. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies, išmokėti 6 100 Eur dydžio kompensaciją (3 300 Eur turtinės žalos (įskaičiavus bylinėjimosi ir vykdymo išlaidas) ir 2 800 Eur neturtinės žalos), ją pervedant į tame prašyme nurodytą sąskaitą.

12. Skundžiamas Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad:

12.1. smurtinis nusikaltimas, kuriuo V. B. buvo padaryta žala, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas);

12.2. smurtiniu nusikaltimu padaryta žala priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-369/2023;

12.3. nusikaltimo padarymo data - 2019 m. balandžio 14 d.

12.4. nusikaltimą padaręs asmuo - V. M.

Žemesnės instancijos teismas

12.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos suma yra 10 874,20 Eur, iš kurios: 1 395 Eur turtinė žala, 2 800 Eur neturtinė žala, 6 679,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

13. Skundžiamas Sprendimas priimtas konstatavus, jog išnagrinėjus pateiktus dokumentus nustatyta, kad yra visos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nustatytos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

15. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-806/2024, buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis dėl V. B. priteistos žalos atlyginimo ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuspręsta: priteisti iš V. M. V. B. naudai 1 395 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti iš V. M. V. B. naudai 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš V. M. 1 793,32 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai; priteisti iš V. M. V. B. naudai 4 679,20 Eur jo patirtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo kaip jo atstovė, paslaugoms apmokėti.

16. Siekiant įvertinti skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikšmingas toliau nurodytas teisinis reguliavimas.

17. Smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau – ir Žalos kompensavimo įstatymas; aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. liepos 1 d.). Šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (Žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

18. Žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.

19. Žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

20. Teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio (Žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 1R-88 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. kovo 29 d. iki 2019 m. spalio 29 d.) patvirtintas smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Pagal sąrašo 23 punktą, atlyginama žala, patirta dėl BK 138 straipsnyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytos nusikalstamos veikos padarymo.

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) patvirtintas prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimo, sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priėmimo ir išmokėtų kompensacijų išieškojimo iš atsakingų už žalą asmenų ir asmenų, kurie neturėjo teisės į žalos kompensavimą, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris nustato nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų prašymų kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir prašymų avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą nagrinėjimo, dokumentų, reikalingų sprendimams dėl šiais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimti, pateikimo ir nukentėjusiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtų kompensacijų išieškojimo iš už žalą atsakingų asmenų ir asmenų, kurie neturėjo teisės į žalos kompensavimą, tvarką.

23. Aprašo 6–7 punktuose nurodytos aplinkybės, kurias patikrina Teisingumo ministerijos darbuotojas, gavęs prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad Teisingumo ministerija priima motyvuotą sprendimą tenkinti asmens prašymą ir kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, jeigu nustatomos visos šios aplinkybės: 17.1. prašymą, vadovaujantis Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta sąvoka, pateikė nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo arba besikreipiantis asmuo yra teisėtas asmens, turėjusio teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą, įpėdinis, kuris atitinka Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus, taip pat nėra pasibaigęs prašymo pateikimo terminas; 17.2. smurtinis nusikaltimas atitinka Žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą smurtinio nusikaltimo sąvoką ir yra įtrauktas į šiuo teisingumo ministro įsakymu patvirtintą Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą; 17.3. yra visos Įstatymo 4 ar 8 straipsnyje nustatytos sąlygos; 17.4. nenustatyta prašymo trūkumų arba trūkumai pašalinti Aprašo 15 punkte nustatytu terminu. Pagal Aprašo 24 punktą Teisingumo ministerija priima motyvuotą sprendimą netenkinti prašymo ir nekompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos, jei nenustatoma bent viena Aprašo 17 punkte nurodyta aplinkybė.

24. Žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybė turi teisę iš asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, teismo tvarka išieškoti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, neturėjo teisės į žalos kompensavimą.

25. Apibendrinant atskleistą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, taip pat nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai. Be to, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas aiškiai įtvirtino valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą atsakingo asmens (Žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

26. Kaip jau minėta, 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-369/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-806/2024 konstatuota, jog pareiškėjas nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu atliko nesunkų sveikatos sutrikdymą, nurodytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, bei atitinkamai teismų pripažintas kaltu (pastaruoju nuosprendžiu panaikinta 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl V. B. priteistos žalos atlyginimo ir priimtas naujas nuosprendis). Minėti nuosprendžiai yra įsiteisėję ir galiojantys. Pareiškėjas teikė tris kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau juos atsisakyta priimti.

27. Nesunkus sveikatos sutrikdymas įtrauktas į Sąrašą smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama.

28. Kitaip tariant, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visi Žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti pagrindai V. B. patirtai žalai kompensuoti.

29. Atsižvelgtina ir į tai, kad Sprendimu kompensuojamos turtinės ir neturtinės žalos dydis neviršija Žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų turtinės ir neturtinės žalos kompensavimo dydžių: Sprendimu kompensuojama 3 300 Eur dydžio turtinė žala neviršija didžiausio kompensuojamos turtinės žalos dydžio, kuris sudaro 3 300 Eur (55 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 946, galiojusiu Sprendimo priėmimo metu x 60 (Žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas dydis), taip pat kompensuojama 2 800 Eur dydžio neturtinė žala neviršija didžiausio kompensuojamos neturtinės žalos dydžio, kuris sudaro 4 400 Eur (55 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 946, galiojusiu Sprendimo priėmimo metu x 80 (Žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas dydis).

30. Pagal Žalos kompensavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį motyvuotas sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir visų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos.

31. Aprašo 17 punkte nustatyta, kad sprendime dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi būti nurodyta: 17.1. sprendimo priėmimo data ir vieta; 17.2. sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas; 17.3. sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos; 17.4. nukentėjusio asmens, pateikusio prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, vardas ir pavardė; 17.5. trumpas smurtinio nusikaltimo ir juo padarytos žalos apibūdinimas; 17.6. teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala; 17.7. už smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą avansu išmokėtos kompensacijos, jeigu nukentėjęs asmuo ją gavo, suma; 17.8. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo arba atsisakymo kompensuoti šią žalą pagrindai; 17.9. kompensuojamos smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos dydis – konkreti pinigų suma; 17.10. informacija už žalą atsakingam asmeniui apie valstybės reikalavimo teisių įgyvendinimą ir kad jam siūloma ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos geranoriškai sumokėti Ministerijai tokio dydžio kompensacijos sumą, kokia buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo; 17.11. informacija už žalą atsakingam asmeniui, kad, šį sprendimą apskundus teismui, Aprašo 17.10 papunktyje nurodytą kompensacijos sumą jis turi geranoriškai sumokėti kitą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 17.12. sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

32. Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį bei nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas priimtas esant Žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems pagrindams žalai kompensuoti, taip pat Sprendimas priimtas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą, kad kol nėra galutinio ir neskundžiamo EŽTT sprendimo, atsakovės priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl 6 100 Eur išmokėjimo V. B. yra neteisėtas. Šiuo aspektu pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nebuvo išnaudotos visos pareiškėjui suteiktos teisinės galimybės įrodyti, kad būtent jis yra nukentėjęs nuo V. B. įvykdytos nusikalstamos veikos ir jokio nusikaltimo neįvykdė.

34. Dėl minėto argumento teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualūs 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-369/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-806/2024 yra įsiteisėję, todėl pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas yra vykdytini.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiūros laisve, padarytų pažeidimų buvimą, neužtikrinimą asmens teisių. Taigi EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai būtų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr. EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimą Kemmache prieš Prancūziją), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją). Šis aspektas ne kartą akcentuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. TA-687-1062/2021, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-571-662/2022 ir kt.).

37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jo kaltė baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kol EŽTT nepriėmė galutinio ir neskundžiamo sprendimo.

38. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo pajamos yra itin mažos, kadangi jis gyvena vien tik iš šalpos negalios pensijos, valstybinės tikslinių išmokų kompensacijos ir paramos nepasiturintiems.

39. Sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegijos nuomone, tokie pareiškėjo argumentai dėl jo turtinės padėties vertintini kaip nereikšmingi, vadovaujantis atskleistu teisiniu reguliavimu, nesudarantys prielaidų paneigti ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija objektyviai įvertino visas su smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimu susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Žalos kompensavimo įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo remiantis pareiškėjo nurodytais motyvais, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą laikytinas nepagrįstu. Remiantis išdėstytu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Linas BaublysJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė