Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administravimo ir paslaugų centras ginčijamo pareiškėjų (kreditorių) R. A. ir G. A. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto administratorius 2020 m. sausio 31 d. gavo pareiškėjų (kreditorių) R. A. ir G. A. 2020 m. sausio 29 d. prašymą (b. l. 6–7) patvirtinti papildomą 69 691,60 Eur kreditorių R. A. ir G. A. kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 69 341,60 Eur rangos darbų kainos sumažinimo (defektų) suma ir 350 Eur išlaidos ekspertizei atlikti. Bankroto administratorius prašo netenkinti kreditorių R. A. ir G. A. prašymo įtraukti juos į trečios eilės BUAB „Alkor“ kreditorių sąrašą su 69 691,60 Eur finansiniu reikalavimu, kadangi prašymas pateiktas grubiai praleidus terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti, ne tik nenurodytos tokio praleidimo priežastys, tačiau ir neprašoma praleisto termino atnaujinti (b. l. 5). Terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti suėjo dar 2018 m. rugsėjo 20 d. Kreditoriai nenurodė priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas, bei neprašo termino atnaujinti. Pareiškėjai yra patvirtinti trečios eilės kreditoriais su dalinėmis sumomis pagal Kreditorių savalaikiai pateiktą 2018 m. rugsėjo 14 d. prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Alkor” bankroto byloje, t. y. kreditoriams neabejotinai buvo žinoma tiek apie bankroto bylos UAB „Alkor” iškėlimą, tiek apie nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti. Iš prie prašymo pridėtų įrodymų - eksperto dr. D. K. vertinimo akto akivaizdu, jog: termovizijos, kurios duomenimis tirtos langų šiluminės savybės, duomenys yra 2017 m. vasario mėn.; kreditoriams ir dr. ekspertui D. K. duomenis turint nuo 2017 m. vasario mėn., buvo sudarytas kitas vertinimo aktas 2018 m. rugsėjo 12 d., kuris buvo pateiktas su pirminiu kreditorių finansiniu reikalavimu BUAB „Alkor“ bankroto byloje; kreditoriams neabejotinai buvo žinoma apie nustatytą terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti BUAB „Alkor“ bankroto byloje 2018 m. rugsėjo 20 d.

Pareiškėjų (kreditorių) R. A. ir G. A. prašymas patvirtinti 69 691,60 Eur finansinį reikalavimą UAB „Alkor“ bankroto byloje netenkinamas.

Dėl termino kreditorių reikalavimams pateikti praleidimo priežasčių.

Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtinta pareikštinė kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pateikimo tvarka, pagal kurią kreditorius savo reikalavimą administratoriui gali pateikti per teismo nustatytą terminą. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankroto byla UAB „Alkor“ iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nutartyje nustatė, kad kreditoriai per 40 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Nustatytas 40 dienų terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjai prašymą patvirtinti jų 69 691,60 Eur finansinį reikalavimą bankroto administratorei pateikė 2020 m. sausio 29 d.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ĮBĮ nereglamentuoja, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018 išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankrutuojančios įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.

Pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, ne tik nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, tačiau ir neprašė praleisto termino atnaujinti. 2020 m. gegužės 29 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 91–93) pareiškėjai nurodė, kad visą laiką manė, kad tai yra tik langų brokas, ką patvirtina susirašinėjimas su langų gamintoju. Be to, dėl finansinių problemų negalėjo laiku kreiptis, UAB „Alkor“ buvo pradėjusi išieškojimo vykdymą ir 2018 m. buvo areštuotos kreditorių sąskaitos, kreditoriai buvo įsiskolinę ekspertui ir už kitus atliktus darbus.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti, terminas reikalavimui pareikšti praleistas dėl pačių pareiškėjų nerūpestingumo. Pareiškėjai su UAB „Alkor“ buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, kartu vykdė gyvenamųjų namų statybą pareiškėjams priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjai dar 2017 m., t. y. prieš UAB „Alkor“ bankroto bylos iškėlimą, žinojo apie galimai kilusius darbų trūkumus, tačiau nesikreipė į UAB „Alkor“ su pretenzija dėl kilusių trūkumų pašalinimo. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad G. A. dar 2018 m. kovo 8 d. ekspertui D. K. siuntė termoviziją, darytą 2017 m., 2018 m. balandžio 9 d. siuntė foto nuotraukas (b. .l. 71–72), tačiau Sutartį dėl statybos darbų įvertinimo sudarė tiktai 2019 m. lapkričio 12 d. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjams apie kilusius darbų trūkumus buvo žinoma dar iki bankroto bylos UAB „Alkor‘ iškėlimo, ir kad iki UAB „Alkor“ bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai jau bendradarbiavo su ekspertu, siekdami nustatyti atsiradusių trūkumų priežastis, savo reikalavimus pareiškėjai turėjo galimybę bankroto administratoriui pateikti teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjai prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pateikė tiktai 2020 m. sausio 29 d., t. y. praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams nuo teismo nustatyto termino pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nenurodydami jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir neprašydami praleisto termino atnaujinti. Pažymėtina ir tai, kad ir po eksperto atlikto Vertinimo akto, surašyto 2019 m. lapkričio 11 d., pareiškėjai su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo į bankroto administratorių kreipėsi praėjus daugiau negu 2 mėnesiams. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytais terminais procesiniams veiksmams atlikti siekiama civilinių teisinių santykių stabilumo, todėl praleisti procesiniai terminai gali būti atnaujinami tik išimtiniais atvejais, jeigu jų praleidimo priežastys yra iš tiesų svarbios.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti šį reikalavimą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjų R. A. ir G. A. 69 691,60 Eur finansinį reikalavimą UAB „Alkor“ bankroto byloje atsisakytina tvirtinti.

Dėl bankroto administratoriaus argumentų, jog pareiškėjai neturi teisės reikšti pretenzijų, susijusių su Jungtinės veiklos sutartimi.

Bankroto administratorė nurodė, kad tarp UAB „Alkor“ ir R. A. bei G. A. 2016 m. birželio 20 d. buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-635-661/2016 (toliau - taikos sutartis). Šalys taikos sutartimi abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą ir taikiai užbaigė Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą bylą Nr. e2-635-661/2016. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Taikos sutarties 4 p. šalys sulygo „<...> Taikos sutartimi išsprendžia visus su Jungtinės veiklos sutarties vykdymu, iš bendros veiklos kilusiais nuostoliais ar išlaidomis, užfiksuotais pastato darbų trūkumais, įnašų, statybos darbų verte ir kitus tarpusavio klausimus, ir patvirtina, kad ateityje nereikš viena kitai dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo. įskaitant, bet neapsiribojant šiame punkte nurodytus klausimus, jokių pretenzijų.“. Taigi, pareiškėjai, sudarydami taikos sutartį, dar 2016 m. birželio 20 d. išsprendė bet kokius civilinius ginčus, galinčius kilti dėl šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties vykdymo ir atsisakė teisės reikšti su nurodyta sutartimi susijusias pretenzijas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.698 straipsnis numato rangovo atsakomybę už statybos objekto defektus, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinį terminą: per penkerius metus, per dešimt metų (paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.)) ir per 20 metų esant tyčia paslėptų defektų. Nurodyta įstatymo nuostata garantuojama teisė per įstatymo nustatytą terminą reikšti pretenzijas rangovui dėl nekokybiškų darbų atlikimo, ir tokia teisė negali būti ribojama šalių susitarimu, todėl nepagrįsti bankroto administratorės argumentai, jog pareiškėjai, sudarydami taikos sutartį, dar 2016 m. birželio 20 d. išsprendė bet kokius civilinius ginčus, galinčius kilti dėl šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties vykdymo ir atsisakė teisės reikšti su nurodyta sutartimi susijusias pretenzijas. Tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog 2019 m. lapkričio 11 d. Vertinimo aktu nustatytas netinkamas langų sumontavimas, kad statybos darbų užbaigimo aktas surašytas 2014 m. birželio 5 d., darytina išvada, kad pareiškėjai yra praleidę 5 metų garantinį terminą reikšti rangovui pretenziją dėl nekokybiškai atliktų langų sumontavimo.

Bankroto administratorės teigimu, Vertinimo aktu nustatytos/nenustatytos aplinkybės negali būti vertinamos CPK 177 straipsnio 2 dalies kontekste bei negali būti pripažintos įrodymais, kadangi Vertinimo aktas sudarytas remiantis ne objektyviais duomenimis, tačiau suderinus vertinimo turinį su užsakovu, šiuo atveju kreditoriumi, panaikina bet kokią pateikto vertinimo įrodomąją galią bei, kad Vertinimo aktas yra su esminiais trūkumais, kadangi žala apskaičiuota remiantis lokaline sąmata, sudaryta pagal 2019 m. kovo mėn. kainas.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi ir ekspertų išvadomis. Teismo vertinimu, byloje pateiktas Vertinimo aktas yra rašytinis įrodymas, kuris gali būti vertinamas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. O Statybos darbų įvertinimo sutartimi Nr. 30191112, sudaryta tarp R. A. ir MB „Statybos ekspertizių centras“ direktoriaus D. K., susitarta dėl termovizijos analizės atlikimo objekto (duomenys neskelbtini), Vilnius ir dėl atlyginimo už įvertinimą, todėl nepagrįsti bankroto administratorės argumentai, kad Vertinimo aktas sudarytas remiantis ne objektyviais duomenimis, tačiau suderinus vertinimo turinį su užsakovu. Nepagrįstais laikytini ir bankroto administratorės argumentai, kad Vertinimo aktas yra su esminiais trūkumais, nes žala paskaičiuota remiantis lokaline sąmata, sudaryta pagal 2019 m. kovo mėn. kainas. Šiems argumentams paneigti nepateikti jokie konkretūs paskaičiavimai ar kiti rašytiniai įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų (kreditorių) R. A. ir G. A. prašymo patvirtinti 69 691,60 Eur finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ bankroto byloje netenkinti.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.