- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- eI-2238-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02402-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Atsakovas
- A. K.
- Pareiškėjas
- VŠĮ "Gargždų švara"
2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovui A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 174,40 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą „Gyvenamas namas“, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai).
Nurodo, jog pastatas, už kurį atsakovui paskaičiuota vietinė rinkliava, Nekilnojamojo turto registre neregistruotas, tačiau 2019 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojai atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovi galimai gyvenamosios paskirties pastatas. Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras - viena namų valda kaime. Pagal Nuostatus mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, jais nuo 2017 m. sausio 1 d. už gyvenamąjį namą kaime nustatyta metinė vietinė rinkliava 43,60 Eur. V. N. 42 punktu, vietinė rinkliava už einamuosius metus sumokama iki gruodžio 1 d. Atsakovui pranešimai dėl vietinės rinkliavos už 2017, 2018 ir 2019 metus išsiųsti paštu adresu (duomenys neskelbtini). Už 2020 m. mokėjimo pranešimas atsakovui išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie negautus, grąžintus mokėjimo pranešimus nėra, vietinė rinkliava nemokėta.
2019 m. kovo 5 d. atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas priminimas dėl skolos, kuriuo buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą ir priminta apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. 2020 m. kovo 4 d. priminimas dėl skolos išsiųstas pakartotinai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl atsakovo atsiliepimo nurodė, jog atsakovas nė karto neinformavo pareiškėjo, kad minėtas turto objektas nenaudojamas ir nesikreipė dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovas pripažįsta, kad naudoja elektrą pastato šilumos palaikymui.
Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog minėtas pastatas nėra tinkamas gyventi, jame nėra elementarių gyvenimo sąlygas užtikrinančių higienos ir sveikatos normas, t. y. nėra vandens, šildymo, apšvietimo, tai patvirtina pateikiama foto fiksacija. Elektra naudojama šilumos palaikymui, kad apsaugoti glaistytas sienas nuo pelėsio. Teritorijoje žolė pjaunama, kad užtikrinti tvarką ir estetinį vaizdą kaimynams. Dėl lėšų trūkumo pastato statyba sustabdyta 2010 m.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir patvirtino savo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, jog niekada negavo iš pareiškėjo mokėjimo pranešimų. Apie jam paskaičiuotą vietinę rinkliavą sužinojo tik iš teismo gavęs procesinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje yra dėl 174,40 Eur vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjui iš atsakovo už turto objektą „Gyvenamas namas“, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), 2016 m. rugpjūčio 25 sprendimu Nr. T11-295 patvirtino Nuostatus ( su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.
Pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 pažymėta, kad „<...> nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos“. Analogišką nuomonę LVAT nurodo ir 2016-11-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016.
2019 m. gruodžio 12 d. Patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2019-66 (toliau – ir Išvada), kurią surašė VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojos, nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), stovi vieno aukšto galimai gyvenamosios paskirties pastatas su stogu, dviem kaminais, langais, durimis. Sklypo teritorija didelė, matosi daugiau pastatų, sklype žolė nupjauta. Sklypas aptvertas metaline tvora. Patikros vietoje metu už vartų užkištas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas. Taigi, pareiškėjas atsakovui vietinę rinkliavą už ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., apskaičiavo remdamasis Išvada. Pažymėtina, jog Išvada surašyta 2019 m. gruodžio 12 d., o vietinę rinkliavą prašoma priteisti nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. ir už ankstesnį laikotarpį. Pažymėtina ir tai, jog Išvadoje daroma tik prielaida, kad pastatas yra galimai gyvenamosios paskirties pastatas. Aplinkybė, jog aplink pastatą yra nupjauta žolė, nėra įrodymas, kad tas pastatas gyvenamas. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pastato viduje yra ištinkuotos sienos, jos dar net neparuoštos tapetuoti ar dažyti, iškišti elektros laidai, nėra elektros jungiklių ir rozečių, radijatorių. Lauke prie pastato sudėtos statybinės medžiagos. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis, daroma išvada, jog pastatas adresu (duomenys neskelbtini), nėra įrengtas, todėl nėra galimybės juo naudotis kaip gyvenamuoju namu.
Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas buvo atliekų turėtojas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.