Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. D., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, suinteresuotam asmeniui L. M., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant L. M. bei Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarei Zitai Damušienei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palikimo atsiradimo metu jam buvęs reikalingas išlaikymas, todėl pagal CK 5.20 str. 1 d. jis turi teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą. Su N. D. pareiškėjas išgyveno dešimt metų. Jis yra neįgalus nuo vaikystės, silpnos sveikatos, dėl ko patirdavo bei dabar patiria nuolatines išlaidas medikamentams bei kitas su sveikatos palaikymu susijusias išlaidas, darbingas tik iš dalies – 15 proc., nedirbantis. Jo turtinė padėtis sunki. Iki sutuoktinės mirties jis buvo jos išlaikomas ir visada gyveno N. D. padedamas jos bute Nr. 10, esančiame Šakiuose, Draugystės takas 4. A. D. – trumparegis, todėl jo mirusi sutuoktinė būdama gyva juo rūpinosi, tvarkė dokumentus, rūbus, pirko maistą, t. y. visiškai jį prižiūrėjo ir teikė jam visokeriopą pagalbą, nes buvo sveika ir jokių sveikatos sutrikimų neturėjo. Po to susirgo vėžiu ir maždaug po šešių mėnesių mirė, prieš mirtį jai buvo pripažintas neįgalumas. Jai mirus pareiškėjas samdo asmenį, kuris juo pasirūpina.

N. D. gyvendama su A. D. nebedirbo pašte. Ji buvo silpnos sveikatos – po avarijos 2005 m. nustatytas 35 procentų darbingumas, o jos pensija buvo tik 130 Lt, prieš pat mirtį gaudavo 272 Lt, taigi daugiau nei dvigubai mažiau nei pareiškėjas, kuris sutuoktinės mirties dieną gaudavo 784,88 Lt neįgalumo pensiją ir 765 Lt slaugos kompensaciją, todėl ji materialinio išlaikymo A. D. negalėjo teikti ir neteikė, o jo pajamos laikytinos pakankamomis. Gaunant tokias pajamas, tenkinami ne tik būtinieji, bet ir papildomi poreikiai. Tai, kad jis dalį gaunamų pajamų išleidžia svaigalams, yra jo problema. N. D. buvo nuolat įsiskolinusi už jai priklausančio buto komunalinius patarnavimus. Buvo susikaupusi 8000 Lt skola, ją atskaitydavo iš N. D. pensijos ir iš A. D. slaugos išlaidų kompensacijos. Likusią 3000 Lt skolą antstoliui sumokėjusi L. M.. Dabar mokesčius moka pareiškėjas, nes jis gyveno iki sutuoktinės mirties ir dabar gyvena bute (duomenys neskelbtini).

A. D. prižiūrėti jo sutuoktinė negalėjo, nes nepajėgė net valgyti padaryti. Jam maistą nešdavo Vasiliauskienė; skalbyklę, viryklę ir klozetą nupirko socialinė darbuotoja. N. D. išskalbdavo rūbus, kiek pajėgdavo. Abu Dvylaičiai gerdavo, kaimynai net yra norėję juos iškeldinti dėl smarvės. L. M. eidavusi tvarkyti jų buto. Kaimynai skųsdavosi, jog bute girtaujama. Tačiau, L. M. nuomone, A. D. reikalinga priežiūra, o ne išlaikymas, kadangi jis vienas gyventi net negali. Pareiškėjas turi galimybę apsigyventi slaugos įstaigoje, tačiau šia galimybe pasinaudoti nesutinka. Pažymėtina ir tai, kad A. D. nebuvo nei N. D. šermenyse, nei laidotuvėse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas A. D. yra mirusiosios N. D. sutuoktinis (b. l. 6). N. D. mirė 2010 m. birželio 4 d. (b. l. 5). Iš V. P. testamento, 1996 m. spalio 28 d. patvirtinto Šakių notarų biuro notarės Z. Damušienės, VĮ Registrų centro duomenų, pagal kuriuos V. P. priklausė butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), V. P. mirties liudijimo matyti, kad N. P., vėliau ištekėjusi tapusi N. D., turi teisę paveldėti minėtą butą. Visą turtą N. D. testamentu po savo mirties paliko savo seseriai L. M. (b. l. 7). Pareiškėjas prašė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį notaro biure, tačiau testamentinė įpėdinė nesutiko, kad A. D. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį, todėl jis prašo nustatyti, jog jis sutuoktinės N. D. palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjas A. D. yra iš dalies darbingas asmuo – jam nustatytas tik 20 procentų darbingumas (b. l. 9). Jo pensijos dydis sutuoktinės mirties dieną – 784,88 Lt (b. l. 53). Be to, N. D. mirties dieną, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d., A. D. buvo skirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija – 765 Lt. Nekilnojamojo turto ir VĮ Regitra duomenimis, A. D. neturi registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, tačiau iš byloje esančio turto vertinimo (b. l. 25-28) matyti, jog po sutuoktinės mirties jam priklauso 1180 Lt kilnojamasis turtas (LR CK 5.14 str.).

Nors pareiškėjas teigia, kad sistemiškai aiškinant CK 5.20 str. 1 d., Gyventojų pajamų reikalingumo įstatymo 10 str. 1 d., LRV nutarimo 2000-04-17 Nr. 441 Dėl socialinės pašalpos skyrimo ir apmokėjimo nuostatų patvirtinimo 3 str. 1 d., CPK 83 str. 4 p., išlaikymo reikalingumas jo atžvilgiu konstatuotinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008, taip pat 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009, išaiškinta, kad išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė.

Tai, kad asmuo netekęs ne mažiau kaip 80 % darbingumo, visiška negalia, nuolatinės slaugos reikalingumas yra esminiai požymiai, rodantys įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien minėtais faktais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Valstybė, įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo dalį – jie paveldi, nepaisant testamento turinio. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu – reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. R. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G.,bylos Nr. 3K-3-173/2009). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad konstatavus, jog asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, jog tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsižvelgiant į jam nustatytą darbingumo lygį (20 procentų), gauna 784,88 Lt neįgalumo pensiją, N. D. mirties dieną jis gavo ir 765 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (b. l. 34), paskirtą jam nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Taigi sutuoktinės mirties dieną A. D. buvo neįgalus asmuo, netekęs 80 % darbingumo, kuriam buvo reikalinga nuolatinė slauga (b. l. 8, 34), o jo pajamos siekė 1549,88 Lt, todėl neįtikimas pareiškėjo argumentas, jog jis buvo velionės išlaikomas. Nustatyta, jog N. D. pajamos buvo: 59,23 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 35) ir 429,36 Lt invalidumo/ netekto darbingumo pensija (b. l. 50), viso 488,59 Lt. Liudytojo V. V. teigimu, kaip tik pareiškėjas išlaikė savo sutuoktinę. Bylos duomenimis A. D. 2010 m. rugsėjo 10 d. nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis iki 2012 m. rugsėjo 9 d.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 5.3 str. išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną, konstatuotina, jog N. D. mirties dieną išlaikymas pareiškėjui nebuvo reikalingas. Pareiškėjas neįrodė, jog sutuoktinės mirties dieną jo gaunamos pajamos buvo tokio dydžio, jog jis už jas negalėjo pragyventi, patenkinti minimalių poreikių ir kad tokius jo poreikius padėjo tenkinti jo sutuoktinė iš savo gaunamų pajamų.

Visgi, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, aišku, jog A. D. sutuoktinės mirties dieną gaunama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija pareiškėjui buvo paskirta terminuotam laikotarpiui, taigi 1549,88 Lt pajamos negarantuotos pastoviai. Kadangi šiuo metu A. D. nustatytas ne specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bet specialusis transporto išlaidų kompensacijos, jo pajamos sumažėjo iki 883,88 Lt (našlio pensija – 66,50 Lt, invalidumo pensija – 784,88 Lt, transporto išlaidų kompensacija – 32,50 Lt) (b. l. 51-55). Tokios pajamos laikytinos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, jeigu asmuo turi būstą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus rašte nurodoma, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nei A. D., nei jo įgaliotas asmuo pakartotinai dėl specialiųjų poreikių nustatymo nesikreipė, bet gali kreiptis pakartotinai, turėdamas šeimos gydytojo užpildytą siuntimą į NDNT. Taigi egzistuoja pakankamai reali galimybė pareiškėjui vėl gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos gautų dokumentų matyti, kad dalis pareiškėjo susirgimų atsirado dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Tad iš dalies ir pareiškėjo nurodomas išlaikymo reikalingumas atsirado dėl jo pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo, tai yra dėl jo kaltų veiksmų. Taigi aplinkybės, jog A. D. nesikreipė dėl tikslinės kompensacijos, ir tokiu būdu savanoriškai neįgyvendino savo teisių, bei tai, kad dėl pačio pareiškėjo kaltės jo sveikatos būklės šiuo metu yra sunki, paneigia jo teisę į privalomąją palikimo dalį.

Tai, kad mirė A. D. prižiūrintis asmuo, nėra esminė aplinkybė teigti, jog palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas buvo reikalingas išlaikymo, nes abu Dvylaičiai buvo reikalingi priežiūros. Tai įrodo ne tik byloje esančios darbingumo lygio pažymos, invalidumo pažymėjimai, bet ir liudytojos D. V. parodymai. Teismas laiko teisingu suinteresuoto asmens argumentą, kad A. D. reikalinga priežiūra, o ne išlaikymas.

Iš byloje esančių dokumentų (Šakių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2012 m. vasario 27 d. raštas Nr. (22.1.5)D2-85) nustatyta, jog Kudirkos Naumiesčio parapijos Socialinės pagalbos centre atsirado laisva vieta ilgalaikės globos teikimui, ir galima centre apgyvendinti A. D.. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui gaus valstybės paramą – socialinės pagalbos centre, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, bus tinkamai juo pasirūpinta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, asmens pajamos palikėjo mirties dieną laikytinos pakankamomis būtiniems pareiškėjo poreikiams patenkinti, kadangi pareiškėjui apsigyvenus Kudirkos Naumiesčio parapijos Socialinės pagalbos centre, išsispręs ne tik priežiūros, bet ir gyvenamosios vietos problema.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo A. D. pareiškimas, kuriuo teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam sutuoktinės N. D. mirties dieną 2010 m. birželio 4 d. buvo reikalingas išlaikymas, atmestinas.

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, iš kurio matyti, jog A. D. 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių proceso išlaidų (b. l. 4), todėl žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Remiantis LR CPK 93 str. 1d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidos, susijusios su advokato pagalba apskaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo”. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens advokatas be svarbių priežasčių neatvyko į 2011 m. spalio 26 d. ir į 2011 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžius, į tai, kad paskutiniame teismo posėdyje suinteresuotą asmenį atstovavo advokato padėjėjas Donatas Ramanauskas, teismas mano, jog iš pareiškėjo nepriteistinos 600 Lt išlaidos už advokato Z. J. Januškos paslaugas. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, specialiųjų žinių reikalingumą, iš A. D. priteistinas apmokėjimas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą – 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-265, 268-270 straipsniais, 444-448 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo A. D. pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti paveldėjimo bylą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.