Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovei H. B., ieškovės atstovei adv. D. E. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovui V. B., tretieji asmenys – UAB „General financing“, Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovas V. B. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Tretysis asmuo UAB „General financing“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą byloje. Išvadoje nurodė, kad ieškovė viena su dviem vaikais gyvena pas brolį, gyvenimo sąlygos geros, bendravimo metu sūnus R. B. išreiškė norą likti gyventi su motina, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų jo interesus. Jokios neigiamos informacijos apie ieškovę skyrius neturi. Vaikui priteistinas išlaikymo dydis neturi būti mažesnis kaip 400 Lt. Ieškovei įrodžius, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo, palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė H. B. ir atsakovas V. B. (duomenys neskelbtini)sudarė ir Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. 21 (b.l. 5). Santuokoje jie (duomenys neskelbtini)susilaukė dukters I. B. (b.l. 7), o (duomenys neskelbtini)- sūnaus R. B. (b.l. 6).

Dėl kaltės

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus, liudytojos I. B. parodymus bei ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. B. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo ieškovo priklausančios priežastys bei veiksniai: ieškovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, vartojo prieš sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą ir pan.

Ieškovė paaiškino, kad nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios atsakovas vartojo prieš ją psichinį ir fizinį smurtą, ją žemindavo, priekaištaudavo, įžeidinėdavo, vadindavo necenzūriniais žodžiais, grasindavo, mušdavo į veidą, kitas kūno vietas, tampydavo, piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko tapdavo dar agresyvesnis, nuo patirtų sumušimų ir sužalojimų ieškovė keletą dienų negalėdavo atsigauti, būdamas girtas, atsakovas ne kartą išvarydavo ieškovę su nepilnamečiais vaikais iš namų, tačiau visą laiką ieškovė norėjo išsaugoti šeimą, tikėjosi atsakovo elgesio pasikeitimo. Pažymėjo, kad konfliktai tarp sutuoktinių vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje, vaikai matė prieš motiną vartojamą smurtą, tačiau bandydami motiną ginti, būdavo tėvo aprėkiami, atstumiami. Kaip paaiškino ieškovė ir kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas V. B. 2007-08-21 konflikto su ieškove metu prie jos kabinėjosi, garsiai šukavo, rėkė, netinkamai elgėsi, sukėlė triukšmą, dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. Šio konflikto metu, būdamas neblaivus atsakovas sumušė ieškovei galvą, stipriai suspaudė žastus, tampė po kambarį ir pan., dėl ko ieškovei buvo padaryta kaktos dešinės pusės ir dešinio smilkinio srities, dešinio žasto poodinės kraujosruvos, t.y. nežymus sveikatos sutrukdymas (b.l. 18-21). Ieškovė paaiškino, kad po šio konflikto su nepilnamečiais vaikos išėjo iš namų, ir nuo to laiko jokių ryšių ir santykių su atsakovu nepalaiko, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, neturi nori ir vilties išsaugoti santuoką, kuri iširo negrįžtamai. Pažymėjo, kad per visą tą laiką atsakovas jokios iniciatyvos ir pastangų išsaugoti šeimą nerodė, priešingai, nebendrauja nei su ieškove, nei su vaikais, jais nesirūpina, neaugina, neprižiūri, nesidomi, neteikia jokio išlaikymo. Liudytoja I. B. – ieškovės ir atsakovo dukra – parodė, kad tėvas V. B., jiems gyvenant kartu, dažnai vartodavo prieš motiną fizinį smurtą, ją mušdavo, žemindavo, grasindavo su peiliu, piktnaudžiavo alkoholiu, po sumušimų motina ilgą laiką negalėdavo net atsikelti iš lovos, ir nors vaikai bandė ginti motiną, tačiau sulaukdavo tėvo šauksmų ir grasinimų, atsakovas ieškovę su vaikais išvarė iš namų, ir nuo to laiko su jais nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, neteikia vaikams jokio išlaikymo, jais nesidomi ir nesirūpina.

Visos šios aplinkybės, kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kadangi atsakovas jokių prieštaravimų dėl nepilnamečio sūnaus R. B. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo nepareiškė, po faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium iki šiol nepilnametis vaikas gyvena su motina, yra jos prižiūrimas, auginamas ir išlaikomas, kaip paaiškino ieškovė ir liudytoja I. B., su tėvu apskritai nuo to laiko jokių ryšių nepalaiko ir nebendrauja, nepilnamečio R. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina H. B.. Kaip matyti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-08-11 išvados bei 2011-08-10 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, bendraujant su nepilnamečiu V. B., jis išreiškė norą gyventi su motina, nurodė, kad su tėvu nepalaiko jokio ryšio ir nebendrauja (b.l. 71-72), šis vaiko noras neprieštarauja jo interesams, todėl tai juo labiau sudaro pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui R. B. periodinėmis išmokomis po 440 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.

Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Vertinant nepilnamečio R. B. poreikius nustatyta, kad jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)jis taps pilnametis. R. B. mokosi (duomenys neskelbtini), mokyklą baigs 2013-06-30 (b.l. 43). Kaip paaiškino ieškovė ir kaip matyti iš jos pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 81-97), R. B. poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, kuriam, kaip paaiškino ieškovė, kas mėnesį išleidžiama apie 200 Lt, aprangos, kuriai kas mėnesį išleidžiama apie 200 Lt, užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų lavinimuisi daiktų ir priemonių įsigijimą (kanceliarinių prekių, pramogų), būtinumą pirkti vaistus, kai vaikas serga ir pan. Ieškovė paaiškino, kad vaiko kanceliarinėms prekėms ir mokymosi reikšmėms, taip pat laisvalaikio praleidimui per mėnesį išleidžiama apie 50 Lt prie mėnesį, transportui (kelionėms į mokyklą) – apie 110 Lt, komunaliniams mokesčiams, t.y. būsto, kuriame vaikas gyvena, išlaikymui – apie 20 Lt, telefonui – apie 80 Lt, vaistams nuo peršalimo – apie 20 Lt. Tokiu būdu matyti, kad minimaliems nepilnamečio sūnaus R. B. poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžiama apie 800 Lt, o kartais ir daugiau. Kita vertus, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė H. B. iki 2011 m. birželio dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie (duomenys neskelbtini) dydžio darbo užmokestį (b.l. 8-10), nuo 2011 m. birželio ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Taigi, ieškovės gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos šiuo metu yra minimalios, kitų pajamų ieškovė neturi. Kaip matyti iš teismo išreikalautų rašytinių įrodymų, atsakovas V. B. nedirba (b.l. 57), nuo 2011-08-31 yra registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nėra mokama (b.l. 103), tačiau visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, juo labiau, kad jis yra darbingo amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jo sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ar kitas trukdančias susirasti darbą priežastis, nėra duomenų apie kitų išlaikytinių, kreditorinių įsiskolinimų (išskyrus nustatytą šioje byloje ir kylantį iš paties atsakovo tyčiniais veiksmais padarytos nusikalstamos veikos) turėjimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad po santuokos nutraukimo abiems šalims atitenka beveik vienodos vertės nekilnojamasis turtas, todėl jų turtinė padėtis gali būti vertinama, kaip apylygė, tad ir prievolės išlaikyti vaiką dalys turėtų būti vienodos.

Nors ieškovė prašo priteisti atsakovo 440 Lt, tačiau įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį ir tai, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisinat išlaikymą būtiniems nepilnamečio vaikos poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, kažkokių išskirtinių R. B. poreikių šiuo atveju nenustatyta, teismas priteisia iš atsakovo ½ dalį minimalios mėnesinės algos, t.y. 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą nukrypti nuo šio orientacinio dydžio ar teigti, kad atsakovas negalėtų teikti tokio išlaikymo. Pats atsakovas tokių aplinkybių nenurodė, jokių įrodymų bei savo pozicijos pareikšto ieškinio atžvilgiu nepareiškė, į teismo posėdį, kuriame inter alia sprendžiamas išlaikymo jo vaikui klausimas, neatvyko, o priešingai –žinodamas apie vyksiantį teismo posėdį, į jį neatvyko. Tokiu būdu kompleksiškai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, jo elgesį, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteistinas išlaikymo dydis vertintinas kaip optimalus bei protingas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl iš atsakovo priteistina po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nepilnamečio sūnaus R. B. išlaikymui, o taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trijų metų laikotarpį, sudarantis 14400 Lt (400 Lt x 36 mėnesiai), kadangi tiek ieškovė H. B., tiek liudytoja I. B., tiek pats nepilnametis R. B., bendraudamas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojais patvirtino, kad iš esmės nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet ieškovė su vaikais išėjo iš namų ir nustojo gyventi su atsakovu, jis jokio išlaikymo (nei pinigais, nei turtu ar kita forma) sūnui R. B. neteikė, apskritai su juo niekada nebendravo, nepalaikė jokių santykių, nesidomėjo, nesirūpino, t.y. buvo ir tebėra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus gyvenimo.

Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamečiu R. B. gyvenančią jos motiną H. B. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, ieškovė ir atsakovas santuokoje įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 17300 Lt, o taip pat butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro viso – 28616,50 Lt (b.l. 13-15, 44-45). Transporto priemonių šalys nuosavybės teise neturi (b.l. 16-17). Šis nekilnojamasis turtas, vadovaujantis LR CK 3.82 str., 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d., 3 d., laikytinas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118 str., 3.119 str.) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), padalija turtą natūra, t.y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, atsižvelgia į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus ir pan. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2006-01-11 nutartis c.b. D.V. v A.V., Nr. 3K-3-26/2006; 2008-01-25 nutartis c.b. D.A. v A.A., Nr. 3K-3-51/2008; 2011-11-11 nutartis c.b. V.V. v I.V., Nr. 3K-3-430/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovės siūlomas turto padalijimo variantas priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, bei aukščiau nurodytus principus, laikytinas protingu, optimaliu ir racionaliu. Visų pirma, ieškovė paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini). buvo įgytas, nors ir santuokoje, tačiau ieškovei dar iki santuokos pradžios pateikus atitinkamus prašymus ir dokumentus dėl jo privatizavimo, tuo tarpu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal atsakovo V. B. ir buvusios buto savininkės sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, šiame bute šeima faktiškai gyveno iki sutuoktinių išsiskyrimo, šiame bute liko ir iki šios faktiškai gyvena atsakovas V. B.. Antra, abiejų butų buvimo vieta, gyvenamasis plotas, kambarių skaičius, vertė yra beveik vienodi, tuo tarpu abiejų sutuoktinių palikimas šių būtų bendraturčiais, kiekvienam priteisiant po ½ dalį (pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta), šiuo konkrečiu atveju būtų neprotingas ir neracionalus sprendimas, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, į atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, ilgalaikį fizinio ir psichinio smurto prieš ieškovę vartojimą, jokių santykių jau keletą metų tarp sutuoktinių nebuvimą ir pan., kas neabejotinai apsunkintų ir padarytų iš esmės neįmanomą bendro turto tvarkymą, valdymą, naudojimą ir disponavimą bendraturčių sutikimu, o taip pat keltų grėsmę ir kartu su atsakove gyvenančio nepilnamečio vaiko teisėms bei teisėtiems interesams. Trečia, jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovės siūlomo turto padalijimo varianto atsakovas nepareiškė.

CK 3.117 str. 3 d. numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Kadangi ieškovei tenkanti turto vertė sudaro 17300 Lt (b.l. 45), tuo tarpu atsakovui tenkanti turto vertė sudaro 28616,50 Lt (26300 Lt vertės butas, 1460 Lt vertės 1/3 dalis ūkinio pastato, 746 Lt vertės ūkinis pastatas, 110,50 Lt vertės ½ dalis ūkinio pastato), tuo tarpu kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti dalis iš bendro turto turi sudaryti 22958,25 Lt (45916,50 Lt/2), iš atsakovo ieškovei priteistina 5658,25 Lt (22958,25 Lt – 17300 Lt) kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl prievolių kreditoriams

Antstolio S. M. 2011-05-26 pažyma patvirtina, kad iš V. B. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1445-269/2010 vykdomas 3404,73 Lt išieškojimas trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos naudai (b.l. 22). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ši suma už nukentėjusiojo gydymą buvo priteista iš V. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-445-269/2010, kurioje V. B. pripažintas kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. (nesunkų sveikatos sutrikdymą) ir nuteiktas laisvės apribojimu (b.l. 46-49). Atsižvelgiant į tai, kad ši V. B. turtinė prievolė iš esmės yra susijusi su jo padaryta nusikalstama veika, juo labiau, padaryta sutuoktiniams jau faktiškai kartu negyvenant, ji, vadovaujantis LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintina asmenine V. B. prievole.

Pagal ieškovės ir UAB „General financing“ 2008-12-30 vartojimo kredito sutartį, ieškovei buvo suteiktas 3293,19 Lt dydžio kreditas (b.l. 24-25). Nors ši turtinė prievolė, kuri baigiasi 2012 m. gruodžio mėnesį, atsirado santuokos metu, tačiau sutuoktiniams jau faktiškai ilgą laiką negyvenant kartu ir netvarkant bendro ūkio, atsakovui nieko nežinant apie šios prievolės atsiradimą ir buvimą, todėl pripažintina asmenine ieškovės prievole, juo labiau, kad kreditorius UAB „General financing“ nepateikė teismui prieštaravimų, kad ši prievolė būtų laikoma asmenine H. B. prievole ir jos vykdoma asmeniškai po santuokos nutraukimo (LR CK 3.109 str., 3.110 str., 3.115 str.).

Dėl pavardžių

LR CK 3.69 str. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškiniu ieškovė prašė jai po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – B., ir teismas neturi pagrindo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo. Atsakovas nenurodė, kokia pavardė jam paliktina, todėl jam paliktina dabartinė pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-01 sprendimu ieškovei teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba byloje (b.l. 29-30), tuo tarpu ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai turėtų būti priteista 1506 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (139 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kitos sutuoktinio kaltės + 1366,88 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo, jo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, prievolės pripažinimo asmenine atsakovo prievole), o taip pat 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 82 str., 93 str., 96 str.), viso – 1521 Lt, tačiau atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis neturi darbo, turi vykdyti prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką, kuriai šiuo atveju teiktinas prioritetas prieš turtinių prievolių valstybei vykdymą, taip pat turi turtinę prievolę nukentėjusios sutuoktinės atžvilgiu, iš jo į valstybės biudžetą priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais

nusprendė:

Santuoką tarp ieškovės H. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo V. B. kaltės.

Nepilnamečio R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su motina H. B..

Priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečio sūnaus R. B. išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinėmis išmokomis, mokamomis per mėnesį, iki vaiko pilnametystės bei 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo. Teismo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai. Nepilnamečio R. B. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną H. B..

Padalinti H. B. ir V. B. santuokoje įgytą turtą ir ieškovei H. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), su buto priklausiniais – 1/3 dalimi pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu – ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalimi pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei H. B. 5658,25 Lt (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų 25 centų) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį iš bendro turto.

Prievolę pagal ieškovės H. B. ir UAB „General financing“ sudarytą 2008-12-30 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 pripažinti asmenine H. B. prievole.

Prievolę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-445-269/2010 dėl 3404,73 Lt priteisimo Valstybinei teritorinei ligonių kasai pripažinti asmenine V. B. prievole.

Po santuokos nutraukimo ieškovei H. B. palikti santuokinę pavardę „B.“, o atsakovui V. B. pavardę – B..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.