- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-641-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14319-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Antanas Danielius, Dominykas Varnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų sūnaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki galutinio sprendimo byloje priėmimo; 2) priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą po 180,00 Eur per mėnesį, mokamą kiekvienam vaikui atskirai, nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisme gavimo dienos iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, nustatant, kad (duomenys neskelbtini) gautas lėšas tvarkys uzufrukto teise.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti laikiną šalių bendravimo su abiem šalių vaikais tvarką - šalių vaikai su mama (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo kiekvieno sekmadienio 18 valandos iki sekančio sekmadienio 18 valandos, jai pasiimant vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos, o po 7 dienų, t. y. kitą sekmadienį 18 val. atsakovas pats pristato vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą. Šalys taip pat turi teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per aplikacijas Skype) bet kuriuo vaikams priimtinu metu, atsižvelgiant į jų norą ir interesus.
4. Teismo posėdžio metu, išklausius vaikų nuomonę, ieškovė bei jos atstovas nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, kadangi vaikai su ieškove gyvena jau šešis mėnesius mamos ir senelių namuose, vaikai jaučiasi saugiai, jais rūpinamasi, gyvenamoji vieta atitinka vaikų interesus. Atsižvelgdamas į vaikų išsakytas nuomones, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo, o būtent: su dukra atsakovas bendrautų pagal ieškinio reikalavimus, o su sūnumi iš anksto susitaręs, kadangi sūnus pirmadieniais – penktadieniais mokosi, o nuo penktadienio iki sekmadienio nuo 16 val. iki 22 val. (sekmadienį iki 19 val.) dirba. Ieškovė mano, kad sūnus gali bendrauti su tėvu savaitgaliais nuo 10 val. iki 14 val. Ieškovės atstovas dėl atsakovo prašomos nustatyti 50/50 bendravimo tvarkos nesutiko, nurodė, jog tai pažeidžia vaikų interesus, mano, kad prašymas susijęs su išlaikymo prievole, be to, sūnus šiai dienai nėra linkęs pas tėvą lankytis, nakvoti, todėl tokia bendravimo tvarka kas septynias dienas vaikiną traumuotų, neatitiktų jo norų bei interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones:
5.1. Nustatė laikiną nepilnamečių vaikų sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta kartu su ieškove (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki galutinio sprendimo byloje priėmimo;
5.2. Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Laikino išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei (duomenys neskelbtini).
5.3. Nustatė laikiną (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką:
5.3.1. atsakovas su dukra bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 12.00 val. nepertraukiamai. Jei atsakovui nėra galimybės su dukra pasimatyti, apie tai kaip įmanoma ankščiau praneša ieškovei raštu ar žodžiu. Jei dukrai nėra galimybės pasimatyti su tėvu, ieškovė kaip įmanoma ankščiau apie tai praneša atsakovui raštu ar žodžiu. Kitą susitikimą šalys derina abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į šalių užimtumą ir nepilnametės dukros interesus;
5.3.2. atsakovas su dukra nepertraukiamai praleidžia pusę dukros žiemos, rudens ir pavasario atostogų, tris savaites vasaros atostogų, laiką derinant su ieškove, bet ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5.4. Nustatė laikiną (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:
5.4.1. pereinamuoju laikotarpiu du mėnesius nuo nutarties priėmimo dienos atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje;
5.4.2. po pereinamojo laikotarpio, praėjus dviem mėnesiams po nutarties priėmimo dienos, atsakovas du mėnesius bendrauja su sūnumi kas antrą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. tėvo ir sūnaus iš anksto sutartoje vietoje;
5.4.3. praėjus keturiems mėnesiams nuo teismo nutarties priėmimo dienos, atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį ar kitomis savaitės dienomis po dvi valandas pasirinktinai pagal išankstinį tėvo ir sūnaus susitarimą.
5.5. Nustatė, kad šalys turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per aplikacijas Skype) bet kuriuo vaikams priimtinu metu, atsižvelgiant į jų norą ir interesus.
6. Teismas, atsižvelgęs į prašymo metu nustatytas aplinkybes, į tai, jog nepilnamečiams vaikams gyvenant pas ieškovę nebuvo užfiksuota nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų, į pačių nepilnamečių vaikų nuomonę, Skyriaus išreikštą poziciją, padarė išvadą, jog, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, vaikų gyvenamosios vietos stabilumą, nėra būtinybės laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu, todėl atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atmetė. Teismas sprendė, jog nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, surinktus duomenis, nepilnamečių vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina.
7. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka po septynias dienas per savaitę ir keturiolika dienų per mėnesį nepertraukiamai šioje proceso stadijoje nėra tinkama, neatitinka esamos situacijos dėl pašlijusio tėvo ir vaikų emocinio ryšio, todėl pažeidžia vaikų interesus. Remiantis išdėstytu, atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos – šalims bendraujant maksimaliai kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo kiekvieno sekmadienio 18 valandos iki sekančio sekmadienio 18 valandos, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, teismas atmetė.
8. Teismas nustatė, jog šalių nepilnametė dukra sutiko praleisti vieną, dvi dienas savaitgaliais su tėvu, nakvodama pas jį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja dukters bendravimui su tėvu. Išvadą teikiančios institucijos atstovas, atsižvelgdamas į mergaitės apklausą teismo posėdžio metu, neprieštaravo ieškovės siūlomai laikinai bendravimo tvarkai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, siekiant sustiprinti tėvo bei vaiko tarpusavio ryšį, ieškovės reikalavimą dėl laikinos bendravimo tvarkos atsakovo su dukra nustatymo teismas tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas su dukra bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 12.00 val. nepertraukiamai. Be to, atsakovas su dukra nepertraukiamai praleidžia pusę dukros žiemos, rudens ir pavasario atostogų, tris savaites vasaros atostogų, laiką derinant su ieškove, bet ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kitoje dalyje prašymą atmetė, kadangi teismas neturi tikslo, nustatydamas bendravimo tvarką, aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas. Pabrėžė, jog nepilnamečio vaiko tėvai, esant abiejų šalių protingam požiūriui bei geranoriškumui, turi bendru sutarimu spręsti didžiąją dalį situacijų, kas sudaro galimybę lankstesnei bendravimo tvarkai nei esant nustatytoms konkrečioms dienoms ar tam tikroms sąlygoms.
9. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus nepageidauja bendrauti su tėvu ilgalaikiai, jis išreiškė norą bendrauti su tėvu tik savo namuose, pasikalbant su tėvu, jei šis neaštrins tėvų skyrybų situacijos, nedetalizuos skyrybų aplinkybių, nepriekaištaus sūnui dėl pasikeitimo. Išvadą teikianti institucija pabrėžė, jog sūnaus ir tėvo emocinis ryšys yra nutrūkęs, jo atkūrimui būtinas pereinamasis laikotarpis. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs nutolusį atsakovo ryšį su sūnumi, siekdamas užtikrinti vaikui saugumą, stabilumą ir jam svarbių emocinių ryšių tęstinumą, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje būtinas pereinamasis laikotarpis, nustatant laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Pereinamasis atsakovo bendravimo su sūnumi laikotarpis nustatomas dviem mėnesiams nuo nutarties priėmimo dienos.
10. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko pageidavimą bendrauti su tėvu savo namuose, į jo užimtumą ugdymo įstaigoje bei darbinėje veikloje, nustatė, kad pereinamuoju laikotarpiu atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje; po pereinamojo laikotarpio – du mėnesius bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 14.00 val. tėvo ir sūnaus iš anksto sutartoje vietoje; vėliau – kiekvieną savaitgalį ar kitomis savaitės dienomis po dvi valandas pasirinktinai pagal išankstinį tėvo ir sūnaus susitarimą.
11. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo siūloma nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su šalimis tvarka telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis yra aiški, nepažeidžianti nepilnamečių vaikų teisių ar teisėtų interesų, todėl tenkinama. Teismas nustatė, kad šalys turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per aplikacijas Skype) bet kuriuo vaikams priimtinu metu, atsižvelgiant į jų norą ir interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas advokato Dominyko Varno, prašo panaikinti skundžiamas nutarties 3, 4 ir 5 dalis (nutarties 5.3, 5.4. ir 5.5 dalis) panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti šalių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką pagal atsakovo 2023 m. vasario 1 d. prašyme nurodytą bendravimo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas skundžiama nutartimi netaikė jokių atsakovo prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pritaikė jas beveik visiškai pagal ieškovės prašymą, išskyrus bendravimo tvarkos dalį, kuria ieškovė prašė nustatyti, kada šalys bendrauja su vaikais didžiųjų švenčių metu. Dėl to neaišku, kodėl nutartyje nurodoma, kad atsakovo prašymas yra taikomas iš dalies. Jis iš esmės yra atmestas.
12.2. Teismas suteikė atsakovei neribotas galimybes ir toliau riboti atsakovo bendravimą su mažamete dukra, ką atsakovė jau sėkmingai daro nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Dukra tėvą per šį laiką yra aplankiusi namuose vos vieną kartą, už durų nekantriai laukiant ir telefonu skambinėjant atsakovei.
12.3. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas daro ar gali daryti neigiamą įtaką savo vaikams, jei būtų nustatytas atsakovo maksimalus bendravimas su vaikais. Atsakovas prašė nustatyti maksimalią bendravimo tvarką 50:50 principu, po 1 savaitę vaikams gyvenant su atsakovu ir ieškove. Jokių pagrįstų argumentų, kodėl tokia tvarka negalėtų būti taikoma, teismas ir ieškovė nenurodė. Teismas nesivadovavo geriausiais vaiko interesais, be to, neanalizavo, kokie tie interesai apskritai yra.
12.4. Kadangi yra neginčijama, jog tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, nutartimi negalėjo būti sprendžiama dėl tokios bendravimo tvarkos, kai šalių vaikai savaitėmis nemato tėvo ir su juo nebendrauja. Tam nėra visiškai jokios priežasties, tai yra išimtinė priemonė, tačiau toks išskirtinai rimtas apribojimas atsakovui matytis su vaikais ir su jais bendrauti nebuvo pagrįstas svariais argumentais. Dėl ilgo nesimatymo su atsakovu šalių vaikams akivaizdžiai atsiradęs Tėvo Atstūmimo Sindromo vystymasis turėjo būti sustabdytas, o ne skatinamas vystytis toliau.
12.5. Teismo nutartimi ieškovei palikta teisė derinti sekančio susitikimo laiką: „...derina abipusiu susitarimu“. Tai reiškia, kad ir toliau ne teismas, o ieškovė spręs, kada, kaip ilgai ir kiek kartų per mėnesį atsakovas galės pasimatyti su savo vaikais, kuriuos ji neteisėtai ir nederinusi išsivedė iš namų gyventi ne jų įprastoje aplinkoje, t. y. pati 2022 m. rugpjūčio 30 d. pažeidė geriausius vaikų interesus. Tuo tarpu CK 3.165 straipsnio 3 dalis nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
12.6. Nutartyje taip pat nepagrįstai numatyta, kad atsakovas su dukra nepertraukiamai praleidžia pusę dukros žiemos, rudens ir pavasario atostogų, tris savaites vasaros atostogų, laiką derinant su ieškove, bet ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad per 2,5 mėnesio (76 dienas) šalių dukra turėtų su atsakovu praleisti vos 21 dieną, o ne pusę, kas sudarytų 38 dienas. Teismas nenurodė, kodėl nustato tokią CK nuostatų ir teismų praktikos neatitinkančią artėjančių vasaros atostogų metu būsiančią atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, tuo tarpu kai kitų atostogų metu nutarė taikyti CK 3.175 straipsnio 2 dalies normoje nurodytas taisykles. Be to, visiškai neaišku, kodėl atsakovas turi pranešti apie atostogų laikotarpį ir jį derinti su ieškove net prieš 14 dienų? Nustačius, kad pirmąją pusę vasaros atostogų atsakovas bendrauja su vaikais nepertraukiamai, neliktų jokių galimybių išvengti teismo siekiamo rezultato, kad ieškovės sukurta situacija greičiau baigtųsi ir atsakovo bendravimo su vaikais laikas normalizuotųsi.
12.7. Visiškai nepagrįsti yra teismo motyvai ir dėl kitų šalių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Iš nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad dėl visų bendravimo ypatumų spręs ne teismas, o nepilnametis vaikas. Tokios teismų praktikos nėra, ji taip pat nėra grindžiama jokia teisės norma.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokato Antano Danieliaus, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo skundžiamos teismo nutarties keisti atsakovo atskirajame skunde nurodytais motyvais. Atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės ribojimo atsakovui bendrauti su vaikais, jų nuteikinėjimo prieš atsakovą, vaikų išreikštos nuomonės dėl bendravimo su tėvu, kuri neatitinka jų pačių interesų, atsakovo (ne)daromos neigiamos įtakos vaikams ir pan. bus įvertinti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
13.2. Pagal esamą situaciją atsakovo siūloma „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo tvarka negali būti taikoma, nes vaikai, tiek išklausant jų nuomonę Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, tiek ir apklausų teisme metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nori gyventi su ieškove, be to, vaikai jau 8 mėnesius gyvena atskirai nuo atsakovo. Šalių sūnui (duomenys neskelbtini) yra 16 metų, o (duomenys neskelbtini) – 11 metų, todėl vaikai geba suformuoti savo pažiūras ir jie buvo ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų išklausyti, bet jų nuomonė buvo išklausyta ir tiesiogiai teisme. Tik atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą bei priėmus byloje sprendimą bus galima atsakyti į klausimą, ar tokia vaikų nuomonė neprieštarauja jų interesams, kad būtų pagrindas spręsti klausimą dėl atsakovo siūlomos „50:50 procentų laiko“ modelio bendravimo tvarkos.
13.3. Nustačius laikiną bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nustatytą tvarką būtų sudėtinga įgyvendinti, nes ginčo šalių dukra sutiko praleisti vieną, dvi dienas savaitgaliais su tėvu (atsakovu), nakvodama pas jį. Tuo tarpu ginčo šalių nepilnametis sūnus nepageidauja bendrauti su tėvu ilgalaikiai, jis išreiškė norą bendrauti su tėvu tik savo namuose, pasikalbant su tėvu, jei šis neaštrins tėvų skyrybų situacijos, nedetalizuos skyrybų aplinkybių, nepriekaištaus sūnui dėl pasikeitimo.
13.4. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, nes taip siekia išvengti prievolės teikti išlaikymą vaikams, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis nuo ieškovės su vaikais išsikraustymo momento, tik 2023 m. vasario 6 d. pradėjo teikti išlaikymą vaikams ir jis pats nededa pakankamai pastangų palaikyti glaudų ryšį su savo vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
15. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.
18. Atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties pateikė atsakovas, jis prašo panaikinti nutarties dalį, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka ir nustatyti atsakovo 2023 m. vasario 1 d. prašyme nurodytą bendravimo tvarką, t. y. nustatyti maksimalią bendravimo tvarką 50:50 principu, po 1 savaitę vaikams gyvenant su atsakovu ir ieškove. Apelianto teigimu, jokių pagrįstų argumentų, kodėl tokia tvarka negalėtų būti taikoma, teismas ir ieškovė nenurodė. Teismas nesivadovavo geriausiais vaiko interesais, be to, neanalizavo, kokie tie interesai apskritai yra.
19. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka po septynias dienas per savaitę ir keturiolika dienų per mėnesį nepertraukiamai šioje proceso stadijoje nėra tinkama, neatitinka esamos situacijos dėl pašlijusio tėvo ir vaikų emocinio ryšio, todėl pažeidžia vaikų interesus. Šias išvadas teismas padarė teismo posėdyje išklausęs šalių paaiškinimus, nepilnamečius (duomenys neskelbtini) (16 m.), ir dukrą (duomenys neskelbtini) (11 m.), išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovo paaiškinimus, įvertinęs Skyriaus surinktus duomenis. Teismo posėdyje nepilnamečių vaikų apklausos metu, dalyvaujant psichologei, (duomenys neskelbtini) išreiškė norą likti gyventi su mama, su tėčiu sutiktų bendrauti vieną du kartus per savaitę ar savaitgaliais, švenčių dienomis, galėtų likti nakvoti. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologei, išreiškė norą likti gyventi su mama, su tėčiu nenori bendrauti, šiuo metu jis sutiktų susitikti su tėvu tik savo gyvenamojoje vietoje ir pasikalbėti, jei tėvas dėl skyrybų nekaltintų motinos, apskritai apie tai nekalbėtų su vaikais. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), kuriam gegužės mėnesį sukaks 17 metų, yra pakankamai subrendęs, todėl gebantis įvertinti situaciją šeimoje bei išreikšti savo nuomonę. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nepilnamečių nuomonei suformuoti buvo daroma įtaka. Be to, nepilnamečiai buvo apklausti teismo posėdyje dalyvaujant psichologei. Taigi, būtent atsižvelgus į nepilnamečių išsakytą nuomonę, į Skyriaus specialistų išvadas, skundžiama nutartimi buvo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki bus priimtas galutinis sprendimas, užtikrins nepilnamečių ir atsakovo teises bendrauti, siekiant atstatyti atsakovo ir sūnaus nutrūkusį emocinį ryšį. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
20. Apeliantas nurodo, kad jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo patenkintas visiškai, o pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo prašymą tenkino iš dalies.
21. Pažymėtina, kad atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su šalimis tvarką telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per aplikacijas Skype) bet kuriuo vaikams priimtinu metu, atsižvelgiant į jų norą ir interesus. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo siūloma nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su šalimis tvarka telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis yra aiški, nepažeidžianti nepilnamečių vaikų teisių ar teisėtų interesų, todėl tenkinama. Taigi, skundžiama nutartimi nustačius nepilnamečių vaikų bendravimo su šalimis tvarką telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies. Pažymėtina ir tai, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka, nors ir kitokia, nei prašė atsakovas, reiškia, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas iš dalies.
22. Apeliantas nesutinka su nustatyta tvarka, pagal kurią dukra praleidžia 3 savaites vasaros atostogų, bei nesutinka laiką derinti su ieškove. Apeliantas nurodo, jog turėtų būti nustatyta, kad dukra praleidžia su tėvu pusę dukros vasaros atostogų laiko bei nustatyti, kad atsakovas su dukra nepertraukiamai bendrauja pirmąją pusę vasaros atostogų, tuomet atsakovui nereikės derinti su ieškove atostogų laiko prieš 14 dienų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka vasaros atostogų metu atitinka ir teismų praktiką, ir nepažeidžia šalių ir nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų. Taip pat pažymi, kad vasaros atostogas būtina derinti su ieškove, nes pačios ieškovės atostogų trukmė ir konkretus mėnuo taip pat galimai yra derinami ir su ieškovės darbdaviu.
24. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei nepilnamečių vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
25. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.