Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

nedalyvaujant pareiškėjui A. B. ir atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. skundu prašo: Panaikinti atsakovų Kauno tardymo izoliatoriaus 2009-07-23 sprendimą Nr. 49/205 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-08-12 sprendimą Nr. 2S-2271; Įpareigoti atsakovus užtikrinti suimtųjų ar nuteistųjų turimų įgaliojimų ar kitų dokumentų originalų nuorašų atlygintinį tikrumo patvirtinimą, įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus patvirtinti padarytų atlygintinai įgaliojimų originalų nuorašų tikrumą ir įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus iškviesti į laisvės atėmimo vietos įstaigą notarą patvirtinti dokumentų nuorašų tikrumą (b.l. 7).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2009-07-10 prašymu kreipėsi į atsakovą Kauno tardymo izoliatorių atlygintinai padaryti dviejų turimų įgaliojimų originalų nuorašus ir patvirtinti nuorašų tikrumą originalams, kad jis juos galėtų pateikti į civilinę bylą. Atsakovas priėmė sprendimą nesuteikti tokios paslaugos vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 dalies pagrindu ir nurodė kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą dėl įgaliojimo patvirtinimo. Ginčijami atsakovų sprendimai yra neapgrįsti ir neteisėti, kadangi nėra galiojančių įstatymų draudžiančių laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams patvirtinti suimtųjų turimų notaro patvirtintų įgaliojimų nuorašų tikrumą, o kas įstatymu nedraudžiama, tas yra leidžiama. Todėl ginčijami sprendimai pažeidžia suimtųjų ar nuteistųjų teises bei teisėtus interesus.

Atsakovo atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka, skundas nepagrįstas ir atmestinas, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo juos naikinti. Be to pareiškėjas neturi įgaliojimo ginti kitų nuteistųjų ar suimtųjų teises ar teisėtus interesus, todėl skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas.

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2009-07-10 prašymu kreipėsi į atsakovą Kauno tardymo izoliatorių atlygintinai padaryti dviejų turimų įgaliojimų originalų nuorašus ir patvirtinti nuorašų tikrumą originalams, kad jis juos galėtų pateikti į civilinę bylą. Atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-07-23 sprendimu Nr. 49/205 prašymas netenkintas vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi ir nurodyta pareiškėjui dėl įgaliojimo originalumo patvirtinimo kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą (b.l. 8). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-08-12 sprendimu Nr. 2S-2271 Kauno tardymo izoliatoriaus sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.137 straipsnyje įtvirtinta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens ( įgaliotojo ) duodamas kitam asmeniui ( įgaliotiniui ) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka numatyti CK 2.138 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad notaro patvirtintiems prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius notarinius veiksmus atlieka notarai, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad notarai liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą. Įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Be to nustatyta, kad, notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima atlikti tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, neįgalumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą.

Taigi minėtų teisės normų analizė leidžia teigti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius gali patvirtinti tik asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimus, kurie prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams, tačiau jam nesuteikta teisė tvirtinti suimtųjų ir nuteistųjų asmenų notarų patvirtintų įgaliojimų kopijų tikrumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas 2009-07-23 atsakyme nurodydamas, kad dėl įgaliojimo originalumo patvirtinimo pareiškėjas turi kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą, kadangi įgaliojime nurodyta, kad jį patvirtino Jonavos rajono notaro biuro notarė V. P., atsakė neteisingai ir netiksliai. Įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Taip pat atsakovas nenurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui šių veiksmų atlikimui yra įstatyme numatyta galimybė iškviesti notarą į laisvės atėmimo vietą. Tačiau minėti netikslumai nelaikytini esminiais, dėl to naikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno tardymo izoliatoriaus 2009-07-23 sprendimas Nr. 49/205 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-08-12 sprendimas Nr. 2S-2271 yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra įstatyminio pagrindo, o skundo reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

Skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovus užtikrinti suimtųjų ar nuteistųjų turimų įgaliojimų ar kitų dokumentų originalų nuorašų atlygintinį tikrumo patvirtinimą, įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus patvirtinti padarytų atlygintinai įgaliojimų originalų nuorašų tikrumą ir įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus iškviesti į laisvės atėmimo vietos įstaigą notarą patvirtinti dokumentų nuorašų tikrumą – nepagrįstas ir atmestinas, kadangi iš skundo reikalavimo akivaizdu, jog pareiškėjas siekia ginti kitų suimtųjų ir nuteistųjų teises, neturėdamas tam įgaliojimų.

Kreipimasis dėl kitų asmenų teisių gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 2-3 punktai). Šiuo atveju pareiškėjui, kuris gina kitų asmenų teises, nėra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl trečiųjų asmenų galimai pažeistų teisių ar interesų. O pareiškėjo teisės šia prasme nėra pažeistos, kadangi jis šiuo metu nėra laisvės atėmimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.