- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- A-756-1432-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00562-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento, Kauno tardymo izoliatoriui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 49/205 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2S-2271; 2) įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamentą užtikrinti suimtųjų ar nuteistųjų turimų įgaliojimų ar kitų dokumentų originalų nuorašų atlygintinį tikrumo patvirtinimą, įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus patvirtinti padarytų atlygintinai iš įgaliojimų originalų nuorašų tikrumą ir įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus iškviesti į laisvės atėmimo vietos įstaigą notarą dokumentų nuorašų tikrumui patvirtinti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2009 m. liepos 10 d. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių su prašymu atlygintinai padaryti dviejų turimų įgaliojimų originalų nuorašus ir patvirtinti nuorašų tikrumą, kad pareiškėjas galėtų pateikti šiuos dokumentus Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009. Kauno tardymo izoliatorius 2009 m. liepos 23 d. raštu Nr. 49/2005 atsisakė suteikti pareiškėjui tokią paslaugą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir nurodė kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą dėl įgaliojimų patvirtinimo. Kalėjimų departamentas 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2S-2271 atsisakė pripažinti Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjo nuomone, ginčijami atsakovų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi įstatymai nedraudžia laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovams patvirtinti suimtųjų turimų notaro patvirtintų įgaliojimų nuorašų tikrumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.137 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimų laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. CK 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad notaro patvirtintiems prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius notarinius veiksmus atlieka notarai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad notarai liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą. Notariato įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Be to nustatyta, kad notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima atlikti tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, neįgalumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Pareiškėjas buvo laisvės atėmimo vietoje, jam diagnozuota judėjimo negalia, todėl jis galėjo pasinaudoti šia įstatymo numatyta teise. Vadovaujantis CK 2.138 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Notariato įstatymo 26 straipsniu, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius gali patvirtinti tik asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimus, kurie prilyginami notaro patvirtintiems, tačiau jam nesuteikta teisė tvirtinti suimtųjų ir nuteistųjų asmenų įgaliojimų, patvirtintų notarų, kopijų tikrumą. Todėl Kauno tardymo izoliatorius, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjo įgaliojimo, patvirtinto notaro, kopijos tikrumą, pasielgė teisėtai ir šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimai, kurie turi būti patvirtinti notaro, numatyti CK 2.138 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad notaro patvirtintiems prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius gali patvirtinti tik asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimus ar savo patvirtintų įgaliojimų bei kitų išduotų dokumentų kopijas, tačiau jam nesuteikti įgaliojimai paliudyti kitų asmenų turimų dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. liepos 10 d. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių su prašymu atlygintinai padaryti dviejų turimų įgaliojimų originalų nuorašus ir patvirtinti nuorašų tikrumą. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius 2009 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 49/205 netenkino pareiškėjo prašymo vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi ir nurodė pareiškėjui dėl įgaliojimo originalumo patvirtinimo kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą (b. l. 8). Kalėjimų departamentas 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2S-2271 paliko Kauno tardymo izoliatoriaus sprendimą nepakeistą (b. l. 9).
Pagal CK 2.137 straipsnį, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimai, tvirtinami notarine tvarka, numatyti CK 2.138 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad notaro patvirtintiems prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius notarinius veiksmus atlieka notarai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad notarai liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą. Notariato įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Be to, nustatyta, kad notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima atlikti tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, neįgalumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius gali patvirtinti tik asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimus, kurie prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams, tačiau jam nesuteikta teisė tvirtinti suimtųjų ir nuteistųjų asmenų notarų patvirtintų įgaliojimų kopijų tikrumą.
Atsiliepimas
Atsakovas 2009 m. liepos 23 d. atsakyme nurodydamas, kad dėl įgaliojimo originalumo patvirtinimo pareiškėjas turi kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą, kadangi įgaliojime nurodyta, kad jį patvirtino Jonavos rajono notaro biuro notarė V. P., atsakė neteisingai ir netiksliai. Notariato įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Taip pat atsakovas nenurodė, kad, vadovaujantis Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turi galimybę šių veiksmų atlikimui iškviesti notarą į laisvės atėmimo vietą. Tačiau šie netikslumai nelaikytini esminiais. Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 49/205 ir Kalėjimų departamento 2009 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 2S-2271 yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra pagrindo.
Skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovus užtikrinti suimtųjų ar nuteistųjų turimų įgaliojimų ar kitų dokumentų originalų nuorašų atlygintinį tikrumo patvirtinimą, įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus patvirtinti padarytų atlygintinai iš įgaliojimų originalų nuorašų tikrumą ir įpareigojant laisvės atėmimo vietų įstaigų vadovus iškviesti į laisvės atėmimo vietos įstaigą notarą patvirtinti dokumentų nuorašų tikrumą – yra nepagrįstas, kadangi tokiu būdu pareiškėjas siekia ginti kitų suimtųjų ir nuteistųjų teises, neturėdamas tam įgaliojimų. Kreipimasis dėl kitų asmenų teisių gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2-3 punktai). Šiuo atveju pareiškėjui, kuris gina kitų asmenų teises, nėra suteikta teisė kreiptis į teismą dėl trečiųjų asmenų galimai pažeistų teisių ar interesų. O paties pareiškėjo teisės šia prasme nėra pažeistos, kadangi jis šiuo metu nėra laisvės atėmimo įstaigoje.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė skunde nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Teismas pripažino, kad atsakovo atsakymas yra neteisingas ir netikslus, tačiau šiuos netikslumus teismas nepagrįstai įvertino kaip neesminius. Teismas sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių atmetama pateikta kaip įrodymas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. spalio 6 d. pažyma Nr. /1.23/7R-8086, ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiami atsakovų sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 25 straipsnių ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 19 straipsnio reikalavimams. Tokiu būdu, priimant teismo sprendimą, buvo pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio nustatyti reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių teismo priimtas sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina surinkti daug naujų įrodymų, patvirtinančių, kad minėti netikslumai yra esminiai, kadangi suvaržė ir pažeidė pareiškėjo, kaip suimtojo teises ginti savo turtinius interesus Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2649/-221/2009 ir baudžiamojoje byloje Nr. l-105/2005. Todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos, nes jis šiuo metu nėra laisvės atėmimo įstaigoje. Pareiškėjas kreipėsi su analogišku skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2009 m. rugpjūčio 28 d., dar būdamas laisvės atėmimo įstaigoje. Tačiau pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šioje byloje paduotas skundas, kaip ir ankstesnis skundas, laikytinas pareiškėjo, kaip suimtojo, teisių gynimo teismine tvarka realizavimu. Todėl antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas privalėjo būti išnagrinėtas. Nagrinėjant pastarąjį reikalavimą taip pat būtina surinkti daug naujų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atsakovai Kauno tardymo izoliatorius ir Kalėjimų departamentas prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovų nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 23 d. rašto (sprendimo), kuriame, atsakant į pareiškėjo 2009 m. liepos 10 d. prašymą patvirtinti 2003 m. rugsėjo 22 d. V. B. ir 2004 m. rugsėjo 17 d. A. B. įgaliojimų pareiškėjui kopijų atitikimą įgaliojimų originalams, buvo nurodyta, kad izoliatorius tokių paslaugų neteikia, ir informuota, jog vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi dėl įgaliojimo originalumo patvirtinimo A. B. turėtų kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Jonavos rajono notarų biure 2003 m. rugsėjo 22 d. buvo patvirtintas V. B. įgaliojimas sūnui A. B. (pareiškėjui) atstovauti visose teismo įstaigose, kuris galiojo iki 2008 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 70), o 2004 m. rugsėjo 17 d. – patvirtintas A. B. įgaliojimas sūnui A. B. atstovauti visose teismo įstaigose visose civilinėse bylose, kuris galiojo iki 2009 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 71).
Notariato įstatymo 26 straipsnio (2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-371 redakcija), reglamentuojančio notarų atliekamus notarinius veiksmus, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad notarai liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą. Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalyje įgaliojimas apibrėžiamas kaip rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodyta kokie įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, o pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą notaro patvirtintiems prilyginami asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų. Iš šių teisės normų analizės akivaizdu, kad laisvės atėmimo vietų vadovams yra suteikta teisė patvirtinti įgaliojimus laisvės atėmimo vietose esančių asmenų, kuriais jie paveda kitiems asmenims atstovauti juos santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau, kaip visiškai teisingai akcentavo atsakovai ir pirmosios instancijos teismas, laisvės atėmimo vietų vadovams įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės tvirtinti notaro patvirtintų įgaliojimų nuorašų tikrumą. Juolab, kad įgaliojimai, kurių nuorašų tikrumą prašė patvirtinti pareiškėjas, buvo išduoti ne laisvės atėmimo vietoje buvusio pareiškėjo kitiems asmenims dėl jo atstovavimo, bet priešingai, jie buvo išduoti pareiškėjui atstovauti kitus asmenis (tėvus). Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad atsakovas atsakyme pareiškėjui neteisingai nurodė, jog pareiškėjas dėl įgaliojimų nuorašų patvirtinimo turi kreiptis į Jonavos rajono notarų biurą (kuriame buvo patvirtinti anksčiau minėti įgaliojimai), kadangi Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia galimybę notarinius veiksmus atlikti ir ne notaro biuro patalpose, jei suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, neįgalumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą. Tad nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti paaiškinta tokia galimybė. Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nagrinėjamo ginčo sprendimui nėra esminė ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą atsakovo sprendimą. Šis sprendimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 25 straipsnių nuostatoms neprieštarauja, nes nėra susijęs su šiuose straipsniuose įtvirtintų teisinių santykių reguliavimu. Sprendimas, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta tvirtinti įgaliojimų, kurie buvo patvirtinti notarine tvarka, nuorašų tikrumą, t. y. atlikti teisės aktais nesuteiktus veiksmus, niekaip nepažeidžia ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 19 straipsnyje nustatytos suimtųjų teisės sudaryti civilinius sandorius.
Apeliaciniame skunde minimos Seimo kontrolieriaus 2009 m. spalio 6 d. pažymos Nr. 1/1.23/7R-8086 nagrinėjamoje byloje nėra, tad dėl jos teismas pasisakyti ir neturėjo jokios pareigos bei galimybės. Byloje yra tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 6 d. raštas Nr. (1.23.) 7R-8086, kuriuo, atsakant į A. B. 2009 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą, buvo paaiškinta Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos ir Kalėjimų departamento veiksmų (sprendimų) apskundimo tvarka ir pasisakyta dėl pareiškėjo siūlymų papildyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (b. l. 10), tačiau šis raštas nėra įrodymas, turintis reikšmės nagrinėjamoje byloje svarstomiems klausimams teisingai išspręsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamam ginčui reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.