Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į M. K. skirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.

Priteista solidariai iš R. P. ir M. K. 3773,50 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt trys litai 50 ct) M. S. A. naudai turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įvykdė plėšimą, t. y. M. K., būdamas bendrininkų grupės organizatoriumi, iš bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, 2013 m. sausio 29 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino M. S. A. ir jam pasiūlė įsigyti 4 dėžes rusiškų cigarečių, šiam sutikus, nurodė 2013 m. sausio 30 d., apie 19 val. 30 min, atvykti pirkti cigarečių į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to, 2013 m. sausio 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vykdytojui R. P., jam nurodė 2013 m. sausio 30 d., apie 19 val. 30 min, nuvykti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir iš pirkti rusiškų cigarečių atvyksiančio M. S. A. pagrobti apie 5000 Lt pinigų sumą, o vykdytojas R. P. sutiko įvykdyti šį nusikaltimą, dalį pagrobtų pinigų per M. B. sąskaitą perduoti organizatoriui M. K., dalį pagrobtų pinigų pasilikti sau, ir R. P., vykdydamas bendrininkų grupės organizatoriaus M. K. nurodymus, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2013 m. sausio 30 d., apie 19 val. 30 min, atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje pasivijo nubėgantį M. S. A. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam pargriuvus, panaudojo fizinį smurtą, suduodamas kumščiais ne mažiau kaip septynis smūgius M. S. A. į veido sritį ir padarė nukentėjusiajam M. S. A. muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejuose smilkiniuose, abiejų akių vokuose, dešiniame žande, viršutinėje lūpoje, smakre, viršutinio žandikaulio pirmo ir antro dantų sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas nukentėjusiajam M. S. A. galimybę priešintis, ir iš nukentėjusio M. S. A. striukės vidinės kišenės pagrobė M. S. A. piniginę 10 Lt vertės su joje buvusiais 5000 Lt, 150 eurų, 50 latų, taip padarė nukentėjusiam M. S. A. 5785 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Ir nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neobjektyviai ištyrė jo ir kitų bendrininkų veiksmus, nenustatė jam inkriminuotų veiksmų, tačiau nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs teisiniai argumentai, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumą ar nepagrįstumą. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtais ir išanalizuotais duomenimis – nuosekliais ir tapačiais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiojo M. S. A. (2 t., 225–217 b. l.), kito nuteistojo – R. P. (2 t., 220–223 b. l.), paties nuteistojo M. K. parodymais (2 t., 220, 224 b. l.), daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais (1 t., 13, 14–45, 115, 116, 117–119 b. l.), mobiliojo ryšio telefonų pokalbių ir pranešimų suvestine (1 t., 59–69 b. l.), mobiliojo ryšio telefono knygos informacija (121–122 b. l. 1 t.), 2013 m. vasario 28 d. kratos protokolu (147–148, 150 b. l. 1 t.) – nustatyta, to nuteistasis skunde ir neginčija, kad jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, mobiliuoju telefonu organizavo inscenizuotą kontrabandinių cigarečių pardavimą, surado asmenį, norintį tokias cigaretes įsigyti, asmenį, sutikusį jo sumanymą įvykdyti – atimti iš jo surasto pirkėjo pinigus, telefonu nurodė šiems asmenis, kaip reikia elgtis, kur ir kada susitikti, ir taip jis parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Vadinasi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, būtent apeliantas buvo nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš nukentėjusįjį M. S. A., organizatorius, todėl jis ir turi atsakyti už nusikalstamos veikos vykdytojo – R. P. tiesiogiai padarytą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo M. K. veika pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Taip pat nuteistasis skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Tačiau ir šis apelianto skundo reikalavimas nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino organizavęs pinigų pagrobimą iš nukentėjusiojo M. S. A., davė išsamius paaiškinimus, jog gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad M. K. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teisiamas šeštą kartą, jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme ypatingai svarbus – jis sumanė ir suorganizavo nusikaltimo padarymą.

Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams – yra mažesnė nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis augo vaikų namuose, o ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, jog yra jauno amžiaus, turi vaiką, kuriam reikalinga jo pagalba ir priežiūra, nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima keisti ir švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistajam. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais už nusikalstamų veikų padarymą jau buvo taikytos bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, o paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas penkis kartus, o nusikaltimą įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo atlyginta žala, kadangi byloje esantys duomenys tvirtina, kad dalį žalos (3000 Lt) nukentėjusiajam atlygino ne apeliantas, o kitas nuteistasis R. P. (2 t., 219 b. l.).

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, kaip to prašoma skundu, nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.