Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1991 m. balandžio 24 d. Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1992 m. rugsėjo 17 d. Šilalės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kaišiadorių suaugusiųjų pagrindinės mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

2009-03-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., 2009-04-09 Kauno miesto apylinkės pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 10 mėn., 2010-04-26 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., subendrinus su 2009-04-09 nuosprendžiu BK 64 str. pagrindu, laisvės atėmimu 1 m., pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., 2010-09-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. bausmę subendrinus su 2014-04-26 teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.,2012-08-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., subendrinus BK 64 str. pagrindu su 2010-09-06 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 m., teistumas neišnykęs,2014-02-07 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį;

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1990 m. spalio 2 d. Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Elektrėnų profesinio mokymo centro moksleivis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

2006-06-22 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., 2009-01-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn., pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., 2009-04-02 Šiaulių apygardos teismo paskirti auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, 2011-09-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. areštu, subendrinus su 2009-01-15 nuosprendžiu BK 64 str. pagrindu, laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn. 20 d., 2011-11-14 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. areštu 20 parų, 2012-02-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., 2012-05-04 nutartimi bausmes subendrinus su 2011-09-14 BK 63 str. pagrindu, laisvės atėmimu 3 m. 8 mėn., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų R. P. ir M. K. kaltė įvykdžius plėšimą įrodyta.

Liudytoja R. A. parodė, kad ji asmeniškai pažįstama su M. B., nes gyveno kaimynystėje. Jam paprašius paslaugos, ji sutiko pervesti pinigus į M. B. ir merginos vardu Rugilė sąskaitas. Sąskaitų, į kurias reikėjo pervesti pinigus, numeriai jai buvo atsiųsti SMS žinute. Pinigus – 1100-1120 Lt - atnešė R. P., į vieną iš nurodytų sąskaitų ji pervedusi 800 Lt, į kitą virš 200 Lt, tiksliai pervestų sumų neprisimena.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (3-8 b. l. 1 t.) matyti, kad iš karto po įvykdyto nusikaltimo jo atžvilgiu nukentėjęs M. S. A. 2013 m. sausio 30 d. 20 val. telefonu pranešė, kad 2013 m. sausio 3 d. apie 19 val. 30 min (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 25, trys nežinomi asmenys, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė jo piniginę, kurioje buvo 5000 litų, 150 eurų ir 50 latų.

Įvykio vietos apžiūros protokole (9-12 b. l. 1 t.) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 25, kur buvo įvykdytas plėšimas – nukentėjusiojo M. S. A. atžvilgiu pavartotas smurtas, pagrobti jo pinigai.

Asmens parodymo atpažinti protokole (20-22 b. l. 2 t.) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. S. A. atpažino R. P. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė.

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (13, 14-45 b. l. 1 t.) matyti, kad M. S. A. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele „Pildyk“, atidarius telefono nuorodą „pranešimai“ , matyti, kad gauti pranešimai iš asmens, pavadinto „Minde“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš SMS žinučių turinio matyti, kad kalbama apie prekes, jų paėmimą ir pinigus.

Iš mobiliojo ryšio telefonų pokalbių ir pranešimų suvestinės (59-69 b. l. 1 t.) matyti, kad 2013-01-31 SMS žinutėmis M. S. A. reikalauja grąžinti pagrobtus pinigus – 5000 litų, 150 eurų ir 50 latų, o M. K. žada grąžinti pinigus, 2013-01-31 M. K. skambino M. S. A. ir kalbėjosi apie pagrobtų pinigų kiekį, M. S. A. padarytus sužalojimus.

Iš daiktų pateikimo protokolo (115 b. l. 1 t.), protokolo dėl mobiliojo ryšio telefono paėmimo (116 b. l. 1 t.), daikto apžiūros protokolo (117-119 b. l. 1 t.), mobiliojo ryšio telefono knygos informacijos (121-122 b. l. 1 t.) matyti, kad 2013 m. vasario 12 d. 6 val. 15 min Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmosios valdybos 10 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyvena nuteistasis M. K., rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „LG KP 500“ su SIM kortele „Pildyk“, mobiliojo ryšio telefonų numerių sąraše yra įrašytas asmuo S., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir P., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Kratos, atliktos 2013 m. vasario 28 d. R. P. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N 2310“, kuriame įdėta SIM kortelė su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), trys išansktinio mokėjimo kortelių pakuotės „Pildyk“, daugkartinio pildymo kortelė „Pildyk“ (147-148, 150 b. l. 1 t.).

Iš asmeninės M. B. sąskaitos išrašo (135, 137 b. l. 1 t.), R. A. sąskaitos, esančios AB DNB banke, operacijų ataskaitos (142-143 b. l. 1 t.) matyti, kad 2013 m. vasario 4 d. R. A. iš savo asmeninės sąskaitos ir pavedimu į M. B. sąskaitą pervedė 808 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3 dalis). Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį M. S. A. įvykdė kaltinamasis R. P. kartu su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta (134 b. l. 2 t.), - abu buvo nusikaltimo vietoje, R. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam, laikė jį prispaudęs prie žemės, nenustatytas asmuo ištraukė iš nukentėjusiojo striukės vidinės kišenės piniginę su joje buvusiais pinigais. Kaltinamasis R. P. pripažino, kad bendrais veiksmais, kartu su nepažįstamu jam vaikinu pagrobė nukentėjusiojo pinigus, nukentėjusysis patvirtino, kad prieš jį smurtavo ir pinigus atėmė du vaikinai. Taigi, plėšimą įvykdė R. P. ir nenustatytas asmuo. Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Pažymėtina, kad jeigu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnio sudėtį vykdytojui, be bendrųjų subjekto požymių, būtini ir specialūs subjekto požymiai, kiti bendrininkai, neturintys tokių specialių požymių, gali būti pripažįstami organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais, bet ne nusikalstamos veikos vykdytojais. Organizatorius yra asmuo, subūręs grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis). Taigi BK nurodytas baigtas alternatyvių veikų, iš kurių vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi, sąrašas. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. K. – nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš nukentėjusįjį M. S. A., vadovas. Jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, mobiliuoju telefonu organizavo inscenizuotą kontrabandinių cigarečių pardavimą, surado asmenį norintį tokias cigaretes įsigyti, asmenį, sutikusį jo sumanymą įvykdyti – atimti iš jo surasto pirkėjo pinigus, telefonu nurodė šiems asmenis, kaip reikia elgtis, kur ir kada susitikti, tokiu būdu jis parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo.

Lietuvos Respublikos BK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Organizatorius atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaip numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, plėšimas yra tuo atveju, kai panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Kaltinamasis R. P., siekdamas užvaldyti svetimą turtą – pinigus, panaudojo fizinį smurtą pinigų savininko M. S. A. atžvilgiu – sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė nukentėjusiajam priklausiusius pinigus, tokiu būdu R. P. įvykdė plėšimą. Nukentėjusiojo M. S. A. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jais teismas abejoti neturi pagrindo. Teisme kaltinamasis M. K. patvirtino, kad jis nukentėjusiajam pasiūlė pirkti keletą dėžių cigarečių už 5000 Lt. Iš karto po įvykdyto plėšimo nukentėjęs, kreipdamasis į policijos komisariatą, nurodė, kad iš jo pagrobta 5000 litų, 150 eurų ir 50 latų. Sekančią dieną po pinigų pagrobimo nukentėjusysis telefonu kalbėjo ir SMS žinutėmis bendravo su M. K., iš jų turinio (59-60, 61 b. l. 1 t.) matyti, kad M. S. A. nusikaltimo organizatoriui nurodė, jog iš jo pagrobti 5000 litų, 150 eurų ir 50 latų. Būtent 5000 Lt kainą neva parduodamų cigarečių nurodė M. K. nukentėjusiajam, kuris 2013 m. sausio 30 d. į M. K. nurodytą vietą ir nurodytu laiku atvyko pirkti kontrabandinių cigarečių, todėl tikėtina, kad jis tokią pinigų sumą turėjo su savimi. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. P. iš nukentėjusiojo pagrobė 5000 Lt, 150 eurų ir 50 latų. Už kaltinamojo R. P., nusikalstamos veikos vykdytojo, padarytą veiką atsakomybė tenka ir nusikalstamos veikos organizatoriui - kaltinamajam M. K., jo veika kvalifikuojama kaip ir vykdytojo pagal BK specialiosios dalies straipsnį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 d. nuostatos, numatančios organizuotos grupės sąvoką, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 14 d. kur numatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nusikalstamos veikos, kuria kaltinami R. P. ir M. K., padarymo metu – 2013 m. sausio 30 d. – galiojo 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 BK 25 straipsnio 3 dalies redakcija, numatanti, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. P. ir M. K. veikė siekdami padaryti vieną apysunkį nusikaltimą – plėšimą, todėl jų veika organizuojant ir vykdant šį nusikaltimą negali būti kvalifikuojama organizuota grupe, nes toks veikos vertinimas sunkina jų padėtį. Taigi, nenustačius plėšimo kvalifikuojančio požymio – dalyvavimo organizuotoje grupėje, kaltinamųjų R. P. ir M. K. veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. B. pareikštų kaltinimų

Kaltinime M. B. veika plėšime kvalifikuota kaip padėjėjo, nusikaltimo organizatoriui nurodžiusio asmenį, galintį įvykdyti plėšimą, suradusį asmenį, per kurį pinigai pervedami į jo sąskaitą. Be to, M. B. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų realizavimu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Kaltinamasis M. B. neprisipažino padėjęs pagrobti pinigus iš nukentėjusiojo M. S. A.. Tokios pozicijos M. B. laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamasis M. K. teisme patvirtino, kad jis su M. B. dėl pinigų pagrobimo iš M. S. A. nesitarė, jis vienas skambino ir bendravo su kaltinamuoju R. P. ir nukentėjusiuoju M. S. A.. Teisme R. P. taip pat negalėjo patvirtinti, ar M. B. jam skambinęs ir pasiūlęs pagrobti pinigus. Be to, teisme M. K. ir R. P. patvirtino, kad jie iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo pažįstami, bendravę telefonu anksčiau, M. K. į jį kreipėsi dėl pagalbos perduodant į laisvės atėmimo vietą mobiliuosius telefonus, kas leidžia daryti išvadą, kad R. P. ir M. K. tariantis dėl pinigų pagrobimo iš M. S. A., M. B. tarpininkavimas nebuvo būtinas. Pokalbiai mobiliuoju telefonu, iš kurių matyti, kad po įvykdyto plėšimo Modestas kalbasi su nepažįstamu asmeniu apie gerai pavykusį nusikaltimą Kelmėje ir siūlo padaryti analogišką nusikaltimą, nėra įrodymas patvirtinantis, kad būtent tai yra M. B. pokalbis, vien aplinkybių apie nusikaltimo padarymą žinojimas, nesuteikia pagrindo patraukti atsakomybėn už dalyvavimą rengiant tokį nusikaltimą. Faktas, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai buvo pervesti į M. B. sąskaitą laisvės atėmimo vietoje, taip pat nepatvirtina jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Jokiais objektyviais įrodymais nepaneigta kaltinamųjų M. K. ir M. B. versija, kad dėl užblokuotos M. K. sąskaitos pinigai buvo pervesti į M. B. sąskaitą. Byloje nenustatyta, kad M. B. būtų žinojęs apie daromą nusikaltimą, aktyviais veiksmais prisidėjęs prie jo padarymo, žinojęs, kad į jo sąskaitą pervesti pinigai, už kuriuos jis laisvės atėmimo vietos parduotuvėje pirko įvairias prekes M. K., įgyti nusikalstamu būdu, t. y. įvykdžius plėšimą. Esant tokioms aplinkybėms, M. B. išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) ir jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis, reglamentuojanti asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, numato, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Turtinės žalos suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusysis M. S. A. pareiškė civilinį ieškinį (165-166 b. l. 1 t.), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 8785 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. K. ir R. P., bendrininkaudami, plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiojo pinigus – 5000 litų, 150 eurų ir 50 latų – ir 10 Lt vertės piniginę. Nukentėjusiojo nurodyta pagrobtos piniginės vertė – 10 Lt – nedidelė, reali, tokia daikto kaina teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamieji neteisėtais veiksmais – plėšimu – padarę žalą privalo ją atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, tenkintinas. Nukentėjusiajam padaryta žala, atsižvelgus į užsienio valiutos kursus, nustatytus Lietuvos banko, t. y. 1 euras - 3,45 Lt (150x3,45=517,50), 1 latas – 4,92 Lt (50x4,92=246), sudaro 5773,50 Lt (517,50+246+5000+10=5773,50), kuri priteistina iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Kadangi kaltinamasis R. P. dalį nusikalstamais veiksmais padarytų nuostolių atlygino, sumokėjo nukentėjusiajam 2000 Lt turtinės žalos atlyginimui, todėl priteistino žalos atlyginimo suma mažintina 2000 Lt ir priteistina 3773,50 Lt. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų gydymosi išlaidų iki šiol neturėjo, tačiau dėl dviejų priekinių dantų sumušimo, ko pasekoje jie pradėjo klibėti, jis konsultavosi su odontologu, kuris nurodė, kad šių dantų protezavimui reikės 3000 Lt, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamųjų. Kadangi šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė teismui, todėl ieškinys dėl 3000 Lt, kaip nurodė nukentėjusysis, gydymosi išlaidų atlyginimo, netenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl suduotų smūgių jis jautė skausmą, užpultas patyrė išgąstį, baimę, todėl neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamųjų prašo priteisti 2000 Lt. Byloje nustatyta, kad neteisėtais kaltinamojo R. P. veiksmais – suduodant smūgius pinigų užvaldymo metu – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduodant ne mažiau septynių smūgių į galvos ir veido sritį, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis kentė skausmą, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pagrįstai pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o, kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes – nukentėjusysis atvykdamas su pinigais į kaltinamojo M. K. nurodytą vietą, ketindamas įsigyti kontrabandinių cigarečių, ruošėsi atlikti neteisėtą veiką – įsigyti didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių, pažeisdamas tokių prekių įsigijimo ir realizavimo tvarką. Neteisėtas nukentėjusiojo elgesys sudarė sąlygas neteisėtiems kaltinamųjų ketinimams įgyvendinti, ko pasekoje, nukentėjusysis buvo sumuštas. Todėl, įvertinus nukentėjusiojo neteisėtą elgesį, padarytą jam nežymų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad M. S. A. kompensacija neturtinei žalai atlyginti turėtų būti 1000 Lt. Kadangi kaltinamasis R. P. neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam sumokėjo 1000 Lt, todėl laikytina, kad neturtinė žala kompensuota pilnumoje.

Kadangi žala nukentėjusiajam padaryta abiejų kaltinamųjų R. P. ir M. K. bendrais neteisėtais veiksmais, todėl jie žalą nukentėjusiam asmeniui privalo atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis R. P. neatskleidė visų nusikalstamos veikos aplinkybių – nenurodė asmens, su kuriuo apiplėšė nukentėjusįjį, neprisipažino pagrobęs visos nukentėjusiojo nurodytos pinigų sumos, todėl jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis M. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino organizavęs pinigų pagrobimą iš nukentėjusiojo M. S. A., davė išsamius paaiškinimus, todėl jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis R. P. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, dalį nusikaltimu padarytos žalos – 3000 Lt – atlygino, tačiau jis įvykdė apysunkį smurtinį nusikaltimą, niekur nedirba, nesimoko, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta sunkinanti aplinkybė, jis buvo nusikalstamos veikos aktyvus vykdytojas, savo iniciatyva panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl jam skiriama vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė. Kadangi jis nusikalto pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. Kadangi įvykdytas apysunkis nusikaltimas, todėl skirtinas ilgesnės nei vidutinės trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Kadangi kaltinamasis R. P. nedirba ir nesimoko, todėl, siekiant, kad būtų įgyvendinti bausmės tikslai, jam skirtini įpareigojimai viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo.

Kaltinamasis M. K. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teisiamas šeštą kartą, jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme ypatingai svarbus – jis sumanė ir suorganizavo nusikaltimo padarymą, todėl jam skirtina vidutinės trukmės reali laisvės atėmimo bausmė. Jo atžvilgiu yra priimtas 2014 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau 2014 m. vasario 7 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesniais nuosprendžiais nebendrinama.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Mobiliojo ryšio telefonas „LG KP 500“ su SIM korlele „Pildyk“, rastas paimtas po nusikaltimo padarymo iš patalpos, kurioje laisvės atėmimo metu gyveno M. K., kratos metu iš R. P. paimti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N 2310“ su SIM kortele su abonentiniu numeriu, trys vienetai išankstinio mokėjimo kortelių pakuočių ir papildymo kortelė konfiskuojami kaip nusikalstamos veikos – plėšimo – padarymo priemonės. Šie daiktai yra menkaverčiai, todėl jie sunaikinami (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. kovo 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. P. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba mokytis, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę R. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. gegužės 7 d., į bausmės laiką įskaitant suėmimo laiką nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

M. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

M. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti solidariai iš R. P. ir M. K. 3773,50 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt tris litus 50 ct.) M. S. A. naudai turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - mobiliojo ryšio telefoną „LG KP500“ su SIM kortele „Pildyk“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2310“ su SIM kortele Nr.+ (duomenys neskelbtini), tris išankstinio mokėjimo kortelių pakuotes be SIM kortelių ir daugkartinio papildymo kortelę – saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, - konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską, prijungtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-40-446/2014, saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam M. K. ir išteisintam M. B. nuo nuosprendžio įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.