Utenos apylinkės teismo nutartis

2022-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-34-286/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
T-34-286/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07091-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Advokatai
Raimonda Venckutė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-34-286/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07091-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 18 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo 2021-11-08 nuosprendžiu L. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, ir jam paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Baudžiamoji byla Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gauta 2021-08-16. Utenos apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 435 straipsniu, 2021-10-04 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam L. U. parinkimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius 2021-10-06 L. U. gynėju parinko advokatę Raimondą Venckutę.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2022-01-18 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo L. U. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą Utenos apylinkės teisme sudaro 155,03 Eur.

Teikimas paliekamas nenagrinėtas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjo išėjimo į pasitarimų kambarį), toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į teismą kreiptis laiku – gynėjas kaltinamajam L. U. buvo parinktas 2021-10-06 (t. 5, b. l. 145), o teismo posėdis teisme vyko 2021-11-08 (t. 2, b. l. 28-30). Mėnesio terminą teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo taip pat gali būti sprendžiamas BK 361 straipsnio tvarka tuo atveju, kai šis klausimas buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė jokių duomenų apie patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Teisėjas Kęstutis Rimkus