- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-3-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02887-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė (pran.), Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- asociacijos Motoklubas, „Vorai“
- Ieškovas
- Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, L. B.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, teisėjos Almos Urbanavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo asociacijos Motoklubas „Vorai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-374-723/2013 pagal ieškovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“ Nr. 5 ieškinio pareiškimą atsakovui Asociacijai Motoklubas „Vorai“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, L. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Vairas“ Nr. 5 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo 2010-01-15 sudarytą sutartį Nr. S-10-01 ir 2010-04-23 Bendradarbiavimo sutartį Nr. 10-04 negaliojančiomis ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovui pagal 2010-01-18 priėmimo-perdavimo aktą perduotą teritoriją; priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2002-04-09 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 138 ieškovas išsinuomojo iš valstybės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui ir įgijo nuomos teisę į šį sklypą, kurį privalo naudoti bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, atsižvelgiant į tiesioginę žemės paskirtį - garažams statyti ir eksploatuoti. 2010-06-05 įvykęs visuotinis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“ Nr.5 narių susirinkimas išrinko naują pirmininkę A.O. S., kuriai perdavus dokumentus, tapo žinoma, kad ankstesnis bendrijos pirmininkas L. B. ieškovo vardu sudarė 2 sutartis, kurios prieštarauja ne tik ieškovo interesams ir jo veiklos tikslams, bet ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. 2010-01-15 buvo sudaryta sutartis Nr. S-10-01, pagal kurią ieškovas suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis žemės sklypo dalimi 25 metų terminui, tame tarpe statyti joje savo nuožiūra statinius, laikyti transporto priemones, organizuoti renginius ir kt. Taip pat 2010-04-23 buvo sudaryta susijusi Bendradarbiavimo sutartis Nr. 10-04, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti teisę jo teritorijoje važinėtis motociklais bei juos remontuoti. Buvęs bendrijos pirmininkas L. B., kaip aktyvus atsakovo asociacijos narys, sudarydamas šias sutartis veikė ne bendrijos interesais, o išskirtinai atsakovo interesais, tai yra sąmoningai leido kilti interesų konfliktui ir sudarė prieštaraujančius bendrijos interesams sandorius, apie ką atsakovas neabejotinai žinojo. Minėtas sutartis ieškovas vertina kaip valstybinės žemės sklypo dalies subnuomos sutartis, pagal kurias ieškovas perdavė 25 metams atsakovui teisę naudotis ir valdyti dalį išsinuomoto iš valstybės valstybinio žemės sklypo ne pagal tikslinę šio sklypo paskirtį, apibrėžtą nuomos sutartyje. Šios sutartys buvo sudarytos negavus žemės sklypo savininko sutikimo tokiai subnuomai. Buvęs bendrijos pirmininkas L. B. narių susirinkimo leidimo subnuomoti žemės sklypą, leisti atsakovui naudotis bendrijos teritorija, sudaryti sąlygas atsakovo nariams nekliudomai patekti į bendrijos teritoriją ir kt., neturėjo, tai yra sudarydamas ginčijamus sandorius viršijo savo kaip bendrijos pirmininko įgaliojimus, todėl sudarytus sandorius prašo pripažinti negaliojančiais ir CK 1.92 str. bei CK 2.135 str. 1 d. prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“ Nr. 5 ieškinį atsakovui Asociacijai Motoklubas „Vorai“ tenkino – pripažino 2010-01-08 sudarytą sutartį Nr.S-10-01 tarp Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos“ Vairas“ Nr.5 ir Asociacijos Motoklubas “Vorai“ niekine, t.y. negaliojančia; pripažino 2010-04-04 sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr.10-04 tarp Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos “Vairas“ Nr.5 ir Asociacijos Motoklubas “Vorai“ negaliojančia; įpareigojo atsakovą asociaciją Motoklubas “Vorai“ gražinti ieškovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai “Vairas“ Nr.5 valdymui teritoriją pagal 2010-01-08 sudarytą sutartį Nr.S-10-01 ir 2010-01-18 priėmimo perdavimo aktą; priteisė iš atsakovo Asociacijos Motoklubas “Vorai“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai “Vairas“ Nr.5 ir 20,81 Lt valstybei.
Teismas laikė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovo atstovė negali reikšti ieškinio ir atstovauti bendriją teisme (Bendrijos įstatų 38.8 p.), todėl atsakovo ir trečiojo asmens argumentai šiuo klausimu teisiškai nepagrįsti.
Teismas konstatavo, kad 2002-04-09 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir ieškovo buvo pasirašyta sutartis Nr. 138 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“, kuria 99 metams ieškovui buvo išnuomotas kitos paskirties 20 000 m² žemės sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai (garažams statyti ir eksploatuoti). Nuomininkui numatyta pareiga laiku mokėti žemės nuomos užmokestį Vyriausybės nustatyto dydžio ir tvarka. 2010-01-15 ieškovas, atstovaujamas pirmininko L. B. ir atsakovas, atstovaujamas prezidento R. P., sudarė sutartį Nr.S-10-01, kuria atsakovas įsipareigojo išvežti Teritorijoje suverstas šiukšles, statybines atliekas, senas padangas, iškirsti krūmus, išlyginti gruntą, pasodinti ne mažiau nei penkiolika ne jaunesnių nei dvejų metų amžiaus eglių arba pušų Teritorijoje, esančioje pietvakarinėje bendrijos dalyje, plane pažymėtoje oranžine spalva, taip pat prižiūrėti per šią Teritoriją einantį atsarginio išvažiavimo iš bendrijos kelią, o ieškovas - suteikti atsakovui šią Teritoriją valdyti ir naudotis 25 metų terminui. 2010-01-18 Priėmimo-perdavimo aktu ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė Teritoriją pagal šalių 2010-01-15 pasirašytą sutartį Nr.S-10-01. Valstybinės žemės nuomos sutartis pažeidžia CK 6.553 str.1 d. ir Žemės įstatymo 9 str.13 d. nuostatas. Atsakovo atsisakymą pasirašyti susitarimą - patvirtinimą dėl nurodytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais teismas vertino ne kaip bendradarbiavimą, pagrįstą sąžiningumu, abipusių interesų derinimu, o kaip spaudimą ieškovui, nes juo faktiškai grasinama nutraukus sutartį reikšti materialines pretenzijas, kai beveik tris metus naudojamasi ieškovo teritorija už 100 Lt. Teismas laikė, kad atsakovas nėra sąžiningas ieškovo atžvilgiu. Interneto skelbimai apie renginius – Vorų klubo lauko scenos atidarymą, koncertą 2010-09-25 adresu (duomenys neskelbtini) paneigė atsakovo atstovo teiginius, kad nėra duomenų apie atsakovo naudojimąsi teritorija ne pagal paskirtį. Teismui akivaizdu, kad atsakovas naudojosi teritorija savo nuožiūra ir savo naudai. Naudos ieškovui negalima pagrįstai apibūdinti ir įrodyti. Analizuojant sutarties turinį tiek pažodžiui, tiek lingvistiškai, tiek lyginamuoju aspektu lyginant su CK nuostatomis (CK 6.447str., 6.479str., 6.487str., 6.489str., 6.490str., 6.545str., 6.547str., 6.553str., 6.629str., 6.632str.) ir su galiojančiais teisės aktais (LR Vyriausybės 1999-03-29 nutarimu Nr.260, Žemės įstatymo 9 str.), atsakovas L. B. 2010-01-08 formaliai atstovaudamas nuomininką, be bendrijos narių pritarimo (be bendrijos narių susirinkimo sprendimo), kai sprendžiamas klausimas, susijęs su bendrijai priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (bendrijos įstatų 26p.,27p.,38p.), be nuomuotojo-valstybės institucijos sutikimo, būdamas kitos sutarties šalies (motoklubo „Voras“) nariu, sudarė sutartį, kuria bendrija suteikė motoklubui, ne bendrijos nariui, teisę valdyti ir naudotis 25 metų terminui konkrečia teritorijos dalimi už tai gaunant kasmet po 100 Lt, kai šis mokestis nurodomas ne kaip nuomos mokestis, bet kaip įnašas bendrijos gerbūviui. Iš sutarties sąlygų matyti, kad net ir nevykdant sutarties sąlygų, sutartis atsakovui liktų galioti ir jam tai sukeltų tik materialines sankcijas (pagrįstų išlaidų išieškojimas pagal 3.1p. ir 5.2 p.), kurios objektyviai turėjo būti atsakovo vykdomos. Iš to seka, kad sumokėjus pagal vienintelę sąlygą už sutarties nevykdymą-sutartis toliau galioja ir jau po to jokių kitų sankcijų atsakovui nenumatyta, nes jis nuomojamoje teritorijoje gali ja naudotis savo nuožiūra (3.3 p.). Tokios sąlygos nėra ieškovui naudingos ir reikalingos iš esmės, nes prieštarauja bendrijos įstatams. Sąžiningas ieškovo atstovas nenaudingos sutarties neturėtų sudarinėti net ir turint bendrijos narių pritarimą. Teismas laikė, kad atsakovas po sutarties pasirašymo teritorijoje elgėsi kaip jos šeimininkas-nuomininkas, padarė pertvarkymus tiek įvažiavime į ją, tiek pačioje teritorijoje, statydamas statinius be bendrijos leidimo ar sutikimo, ir organizavo renginius, net ribojo bendrijos narių patekimą į teritoriją. Tai patvirtina policijos tirta medžiaga, nes tik po skundo į prokuratūrą atsakovas ėmė tartis su ieškovu dėl raktų nuo įvažiavimo perdavimo.
Teismas konstatavo, kad 2010-01-08 sutarties dėl dalies bendrijos teritorijos subnuomos su atsakovu L. B. sudaryti negalėjo, nes tai prieštaravo CK 6.553 str. ir Žemės įstatymo 9 str. nuostatoms-žemės subnuoma galima tik esant valstybinės žemės savininko sutikimui, kurio nebuvo, todėl toks sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms laikomas negaliojančiu, t.y. jis pripažįstamas niekiniu (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus sutartį niekine, taikytina vienašalė restitucija-gražintinas ieškovui pagal 2010-01-18 priėmimo-perdavimo aktą perduotos teritorijos valdymas. Taikant restituciją teismas nenustatė pagrindo gražinti atsakovui jo sumokėtą 100 Lt ieškovui, nes matyti, kad ieškovas po tokio sandorio išskyrus minėtą įmoką negavo jokios objektyvios materialinės naudos, o atsakovas neteisėtai jau daugiau kaip 3 m. naudojasi bendrijos teritorija. Įrodymų, kad atsakovas suteikė ieškovui kokios realios naudos byloje nėra. Todėl dvišalė restitucija šiuo atveju neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir įstatymo prasmės (CK 1.5 str., 6.145str., 6.152 str.). L. B., sudarydamas tokio turinio ir jame esamų įsipareigojimų apimties sandorį viršijo savo įgaliojimus, kaip bendrijos pirmininkas, nes be bendrijos narių susirinkimo pritarimo negalėjo sudarinėti tokio sandorio. Toks sandoris savo turiniu prieštaravo atstovaujamojo-bendrijos interesams, nes jokios didelės materialinės naudos bendrija negavo ir negauna šiuo metu. Ieškovas paneigė įrodymais, kad atsakovas sutvarkė šiukšles arba dėl to turėjo papildomų išlaidų.
2010-04-23 tarp šalių buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr.10–04 bendradarbiavimo vaikų užimtumo, jaunųjų sportininkų ugdymo, visuomeninių renginių organizavimo, motociklų vairavimo mokymo, informacinės sklaidos srityje savo esme leido motoklubo nariams netrukdomai patekti į bendrijos teritoriją iš bet kurios bendrijos įvažiavimo vietos, leido vaikams ir jaunimui (nenurodyta kokiam, o tai reiškia visiems) remontuotis ir važinėti visoje be išimties bendrijos teritorijoje. Teismui akivaizdu, kad tokia sutartis turi būti pasirašoma tik bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka (bendrijos įstatų 38.3 p.), nes tai susiję su bendro naudojimo objektų, taip pat priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, nes tai liečia visų bendrijos narių interesus ir be jų išreikštos valios tokio pobūdžio klausimai neturi būti sprendžiami. Vienasmenis bendrijos pirmininko sprendimas neatitinka įstatų 6 p. nuostatų (6.1p.,6.2p.,6.5p.,6.6p.), nes eiliniam bendrijos nariui tokia sutartis sukelia tik pareigas, bet nesukuria jam naudos ir netenkina jo interesų, kuriuos jis ir taip gali patenkinti be trečiojo asmens-motoklubo „Vorai“ „bendradarbiavimo“ sutarties. Ginčijamų sutarčių bendrijos nariai niekaip nepatvirtino. Pagal esamus byloje įrodymus, teismas padarė išvadą, kad L. B. neturėjo įgaliojimų ir teisės sudaryti tokias sutartis su atsakovu be bendrijos narių sutikimo.
Teismas padarė išvadą, kad ši sutartis buvo sudaryta priešingai atstovaujamojo interesams ir pagal sutartį atstovaujamajam neturint įgaliojimo pagal bendrijos įstatus tokią sutartį sudaryti, kai tuo pačiu metu sutartį su atsakovu sudarinėjo tam pačiam asmeniui priklausantis (Asociacijos Motoklubas „Voras“) narys, apie ką abi sandorio šalys žinojo, todėl laikytina, kad minėta sutartis sudaryta viršijant L. B. savo, kaip atstovo įgaliojimus, ir taip pat prieštaraujanti atstovaujamojo interesams (CK 1.5 str., 1.92 str., 2.135 str.), todėl teismas pripažino tokią sutartį negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą ir ieškovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“ Nr.5 ieškinį atsakovui Asociacijai Motoklubas „Vorai“ atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai 2010-01-15 šalių sudarytą sutartį Nr.S-10-01 pripažino žemės subnuomos sutartimi ir sprendė, kad tokios sutarties sudarymas prieštarauja bendrijos įstatams bei teisės aktų reikalavimams. Sprendime nepagrįstai nurodoma neva atsakovas nėra ieškovo narys, kadangi ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovas yra ieškovo narys. Nesuprantama, kuo remiantis teismas paneigė pačių ginčo šalių pripažįstamą faktą. Teisės aktai nedraudžia bendrijos nariui sudaryti sutartis su bendrija, kuriai jis priklauso. Ginčijamų sutarčių tikslas buvo aptarti šalių teises ir pareigas siekiant bendrų tikslų, t.y. bendradarbiavimo dėl teritorijos tvarkymo bei priežiūros, saugaus eismo seminarų, akcijų, mokymų rengimo, kas atitinka ieškovo įstatus, todėl minėtos sutartys negali būti laikomos subnuomos sutartimis. Jos neprieštarauja nei ieškovo, nei garažų savininkų interesams, o priešingai, yra naudingos. Priešingai nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindinės pareigos, kylančios iš sutarties Nr.S-10-01 tenka būtent atsakovui, o ne ieškovui. Visus savo įsipareigojimus atsakovas įvykdė – išvežė šiukšles, statybines atliekas, padangas, iškirto beverčius krūmus, išlygino grunto sluoksnį, pasodino brandžius medelius, prižiūri atsarginio išvažiavimo kelią. Atsakovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šios aplinkybės, kaip pripažįstamos abiejų šalių, papildomai neįrodinėtinos, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas negavo jokios naudos iš šios sutarties vykdymo. Sprendime konstatuota, kad ieškovas nėra grąžinęs atsakovui pagal sutartį Nr.S-10-01 atsakovo sumokėtų 100 Lt, tačiau ieškovas šiuos atsakovo pagal sutartį sumokėtus pinigus priėmė ir iki šiol negrąžino, todėl faktiškai sutartį pripažino. Faktas, kad ieškovas patvirtino sandorį, buvo savarankiškas pagrindas ieškovo ieškiniui atmesti. Teismas 2010-04-23 bendradarbiavimo sutartį pripažino negaliojančia kitais pagrindais nei nurodė pats ieškovas Tai, jog bendradarbiavimo sutartis leidžia vaikams ir jaunimui važinėti ir remontuoti motociklus bendrijos teritorijoje nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, nes visuotinis bendrijos narių susirinkimas nėra uždraudęs jokiems asmenims patekti į bendrijos teritoriją. Todėl sudarant minėtą sutartį jokio prieštaravimo bendrijos narių sprendimams ar interesams nebuvo ir nėra. L. B. jam suteiktų įgaliojimų neviršijo, tad nebuvo pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia remiantis CK 1.5, 1.92, 2.135 str. 2010-04-23 sutartis neprieštarauja ieškovo veiklos tikslams, bendrijos įstatams, o netgi padeda įgyvendinti įstatuose numatytus bendrijos tikslus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo atstovė turi teisę reikšti ieškinį, nes byloje nėra įrodymų, kad O. A. S. yra bendrijos narių įpareigota ginčyti sutartis, kurių pagrindu bendrija gauna finansinę naudą. Nesant ieškovo narių pritarimo ginčyti ieškovo sudarytas sutartis, ieškovo pirmininkė savarankiškai neturi teisės spręsti bendrijos finansinę padėtį įtakojančių klausimų ir reikšti ieškinį teisme, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus minėtu klausimu. Teismas neteisingai išsprendė restitucijos taikymo klausimą. Priešingai nei nurodyta sprendime, iš sutarties Nr.S-10-01 vykdymo ieškovas gavo akivaizdžią naudą – buvo sutvarkyta teritorijos dalis, išlygintas gruntas, išpjauti beverčiai krūmai, susodinti brangūs medeliai, prižiūrimas atsarginio išvažiavimo kelias. Atsakovas, skyręs daug darbo, lėšų į teritorijos dalies pagerinimą, nuginčijus sutartį atsiduria kur kas prastesnėje padėtyje nei buvo iki sutarties sudarymo. Tuo tarpu ieškovas atsakovo sąskaita gauna naudą – išpuoselėtą teritorijos dalį, metus prižiūrėtą atsarginio išvažiavimo kelią ir atsakovo ieškovui pagal sutartį sumokėtą įmoką. Nors teismas pripažino neva atsakovas teritorija naudojosi nepagrįstai, tačiau taikydamas vienašalę restituciją įteisino užmokestį už žemės naudojimą pagal neteisėtą sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagal pridedamus dokumentus. Nurodo, kad šalių sudarytos sutartys visiškai atitinka įstatymo apibrėžtą žemės sklypo nuomos (subnuomos) sutarties sampratą ir esmę. L. B. žinojo, kad siekia sudaryti subnuomos sutartis, nes kreipėsi dėl jų sudarymo į žemės tarnybą 2009-11-04 prašymu. Gavęs neigiamą atsakymą, jis turėjo suprasti, kad sudarydamas sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas, tačiau ginčijamas sutarties vis tiek sudarė. Atsakovas siekė perimti ir valdyti dalį ieškovo iš valstybės nuomojamo žemės sklypo subnuomos pagrindais, naudoti jį ne ieškovo, bet savo interesais, ne ieškovo narių, bet savo asociacijos narių tikslams ir uždaviniams pasiekti ir ginčijamų sutarčių pagrindu savo siekį įgyvendino. Ta aplinkybė, kad atsakovas nuosavybės teise turi 2 garažus bendrijoje, nesudaro pagrindo jai įgyti kokių nors teisių į bendrijos turtą ir/ar bendrijos valdomą nuomos sutarties pagrindu žemę. Atsakovas turi teisę naudotis bendrijos teritorija kiek ir bet kuris kitas bendrijos narys tik pagal tikslinę teritorijos ir garažų paskirtį. Sudarytų sutarčių pagrindu atsakovas įgijo išskirtines teises savo nuožiūra naudotis žemės sklypo dalimi neatsižvelgiant į tiesioginę žemės paskirtį (garažams statyti ir eksploatuoti), kas prieštarauja tarp valstybės ir ieškovės sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Ieškovo pozicija, kad atsakovas neatliko jokių darbų ieškovės naudai buvo išdėstyta aiškiai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčijamų sutarčių pagrindu nuveikė ką nors ieškovo naudai. Bendrijos pirmininkas teisėtai veikia įstatymų ir įstatų nustatytos kompetencijos ribose, todėl jokių papildomų įrodymų dėl teisės ginčyti bendrijos interesams prieštaraujančius sandorius pateikti neprivalo. Įstatų 38 p. numato pirmininko teisę sudaryti sandorius, o tai reiškia, kad ir teisę juos ginčyti. Šių sandorių nuginčijimas nesusijęs su teisės disponuoti bendrijos turtu apribojimais, todėl tokiems veiksmams atlikti nėra būtinas susirinkimo sprendimas. Atsakovas buvo nesąžininga nuginčytų sandorių šalis, be teisėto pagrindo ilgą laiką naudojosi ieškovo turtu ir gavo nepagrįstą naudą, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad esant nustatytoms aplinkybėms yra teisinga taikyti vienašalę restituciją. Ieškinyje aiškiai nurodyti tiek faktiniai, tiek teisinai sutarčių pripažinimo negaliojančiais pagrindai.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tiek CK 6.553 str. 1 d., tiek Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-29 nutarimu Nr.260 43 p. įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypo nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Pagal Taisyklių 43 p. valstybinės žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams. Kai išnuomotam statiniui ar įrenginiui (jo daliai) eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, subnuomojamaos žemės sklypo dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 7, 8 p. nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 p.. būtų išskirta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas. Valstybinės žemės sklypą arba jo dalį subnuomavęs asmuo neturi teisės šioje žemėje nei statyti naujus, nei rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius. Tuometinis ieškovo pirmininkas L. B. 2009-11-04 prašymu kreipėsi į tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau leidimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išduotas nebuvo. L. B. buvo nurodyta, kokius trūkstamus dokumentus reikėtų pateikti, siekiant gauti leidimą subnuomoti minėtą valstybinės žemės sklypą, tačiau tokių dokumentų nebuvo pateikta.
Trečiasis asmuo L. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Kaip matyti iš 2002m. balandžio 9d. sutarties Nr. 138 Dėl valstybinės ne žemės ūkio sutarties nuomos ieškovui buvo išnuomota 20 000 kv.m. žemės sklypas (reg. Nr. 41/54698) esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: garažams statyti ir eksploatuoti (b.l.11). Kaip matyti iš ginčijamos šalių 2010-01-15 sudarytos sutarties dalyko, šalių teisių ir pareigų, nustatytu ginčijama sutartimi (b.l.5-7) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Vairas“ Nr. 5 (toliau GSEB) suteikė klubui teritoriją, esančią pietvakarinėje ieškovo išsinuomoto žemės sklypo dalyje, plane (b.l.8) oranžine spalva valdyti ir naudotis dvidešimt penkerių metų terminui. Pirmosios Sutarties 3.3p. nustatyta, kad Motoklubas turi teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis nurodyta sklypo teritorija, įskaitant bet neapsiribojant statyti statinius, laikyti transporto priemones, įrengti poilsio zonas, organizuoti renginius ir kt. , o GSEB įsipareigoja sudaryti tinkamas sąlygas, netrukdyti Motoklubui naudotis suteikta teritorija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamos sutarties dalykas yra žemės sklypas, suteikiamas kitai šaliai valdyti ir naudotis juo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių sudarytos sutarties turinį taip pat pažymėjo, kad prie sutarties pridėtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėta teritorija, sutartimi suteikta valdyti bei naudotis atsakovui. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti jog atsakovui nebuvo suteikta teisė naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi Motoklubo veiklai. Žemės įstatymo 8 str. nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama suteikiama panaudai tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies normą sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009). Įstatymų leidėjas nustatė galimybę sandorį CK 1.80 straipsnio pagrindu traktuoti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieštarauja imperatyviosioms normoms, yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai, tačiau galiausiai pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu ex officio ar suinteresuoto asmens prašymu gali tik teismas – pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Teismų įstatymo 1 straipsnį, CPK 6 straipsnį. Šioje byloje faktiškai nėra ginčo, kad atsakovui ieškovas suteikė teisę motoklubo veiklai valdyti ir naudotis konkrečia valstybinio žemės sklypo dalimi. Tai, kad atsakovas gavęs naudotis suteikta motoklubui teritorija išvežė šiukšles, statybines atliekas, padangas, iškirto beverčius krūmus, išlygino grunto sluoksnį, pasodino brandžius medelius, prižiūri atsarginio išvažiavimo kelią, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas turėjo teisę be žemės sklypo savininko valios atsakovui perduoti neatlygintinai ar už simbolinį metinį 100Lt mokestį naudotis valstybei priklausančio žemės sklypo dalimi. Tokiu būdu nepriklausomai nuo to, kaip šalys sudarydamos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo šiuos santykius pavadino „bendradarbiavimo“ ar kitaip, ieškovas neturėjo teisės be žemės savininko sutikimo išsinuomotą žemės sklypą naudoti kitiems negu valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytiems poreikiams tenkinti. Kadangi šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius pažeidė imperatyvias valstybinės žemės sklypo naudojimosi normas, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
Kaip matyti iš paminėtos ieškovui išnuomotos žemės sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties ir ūkinės veiklos būdo: garažams statyti ir eksploatuoti (b.l.11), ginčijama 2010m. balandžio 23d. sutartimi bendrija įsipareigojo sudaryti galimybę į bendrijos teritoriją patekti kitiems ne bendrijos nariams, leisti bendrijos teritorija naudotis kitiems, ne bendrijos nariams, remontuoti motociklus, bei jais važinėtis. Kaip matyti iš Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Vairas“ Nr. 5 įstatų (b.l.41-46) GSEB yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įgyvendinant garažų savininkų teises ir pareigas GSEB tikslas rūpintis jų interesų apsauga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir šio sandorio negaliojimo dalyje, nes kaip teisingai pažymėta, jog remiantis bendrijos įstatų 38.3p. bendrijos pirmininkas bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra privalo vykdyti ne savo, bet bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka. Apelianto argumentai šioje dalyje nepripažintini pagrįstais, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013m. kovo 8 d sprendimą palikti nepakeistą.