- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-345-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01089-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- OÜ LITRADA Group filialo
- Trečiasis asmuo
- E. R., Anykščių regiono parko direkcijai ir uždarajai akcinei bendrovei „EKO STOMA“
- Kategorijos
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-345-252-2018 Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01089-2017-8
2018 m. spalio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės,
dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei L. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo OÜ LITRADA Group filialo apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1375-266-2017 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui OÜ LITRADA Group filialui, tretiesiems asmenims E. R., Anykščių regiono parko direkcijai ir uždarajai akcinei bendrovei „EKO STOMA“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Utenos RAAD) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo OÜ LITRADA Group filialo 6 395,24 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2014 metų birželio mėnesį RAAD pareigūnai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kaime atsakovui priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas Nr.1) ir lygiomis dalimis atsakovui ir trečiajam asmeniui E. R. priklausančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas Nr.2) buvo atlikti žemės kasimo – užpylimo darbai.
3. Atsakovas turėjo leidimą tik nendrių šalinimui, tačiau 609 m² plote (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje nukastas dirvožemis, dalis apsauginės juostos (95 m²), sunaikinta, (užlieta vandeniu) pakeista natūrali (duomenys neskelbtini) ežero kranto linija, todėl nurodytą (95 m²) apsauginės juostos plotą po žemės kasimo darbų atlikimo užima (duomenys neskelbtini) ežero ekvatorija.
4. Padaryti nuostoliai gamtiniams kraštovaizdžio komponentams bei objektams savavališkai įvykdžius žemės kasimo darbus turi būti atlyginti. Atliekant gamtai padarytų nuostolių skaičiavimą, (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje, buvęs sunaikinto augalinio grunto sluoksnio storis prilygintas 10 cm. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje zonoje 2820 m² plote atlikus iškasto grunto supylimą ir žemės paviršiaus vertikalaus planiravimo darbus buvo pakeistos ir sužalotos natūralios reljefo formos. Šioje sklypo dalyje vidutinis užpildo grunto sluoksnio storis siekia 0,148 m. Nurodytame žemės sklypo plote (3429 m²) plote taip pat sunaikinta žolinė augmenija.
5. Žala kraštovaizdžio komponentams (gamtai) sunaikinus (pakeitus) reljefą ir sunaikinus žolinę augmeniją žemės sklype Nr. 1 yra 4578,61 Eur, o sklype Nr. 2 - 272,31 Eur ir žala kraštovaizdžio komponentams (gamtai) sunaikinus (pakeitus) reljefą ir sunaikinus žolinę augmeniją pripylus grunto į (duomenys neskelbtini) ežerą yra 1544,33 Eur. Viso žala sudaro 6395,24 Eur. Geranoriškai žala nebuvo atlyginta.
6. Pagal žemės sklypo Nr. 2 padalinimo sutartį, E. R. priklausiusi sklypo dalis nepatenka į žalos padarymo zoną, todėl E. R. prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
Šalies argumentai
7. 2014 metų birželio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos padarytos gamtai atlyginimo, ieškinio senaties termino nepraleido.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovui 6 395 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei į valstybės biudžetą 143,98 Eur žyminio mokesčio 12,56 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.
9. Teismas pasisakė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes 2014 metais birželio mėnesį nustatęs padarytą žalą gamtai, operatyviai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. 2016 m. lapkričio 30 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas toliau gynė pažeistas teises ir teikė atsakovui dvi pretenzijas reikalaudamas atlyginti padaryti žalą. Išnaudojęs visas galimybes išsireikalauti iš atsakovo padarytos žalos atlyginimą, ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą.
10. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė visas reikšmingas civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Konstatavo, kad atlikti žemės kasimo - užpylimo darbai atsakovo sklypuose, kuriems nustatyta visa eilė draudimų ir specialiųjų reikalavimų, turėjo būti vykdomi pagal parengtą projektinę dokumentaciją, suderintą su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Tokio projekto atsakovas neturėjo, tačiau apie privalomus reikalavimus žinojo. Šias aplinkybes patvirtino Anykščių regioninio parko direkcijos direktoriaus K. Š. parodymai ir į jį šiuo klausimu besikreipusios D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad į direkciją ji kreipėsi atsakovo pavedimu, o visą informacija, kurią sužinojo, perdavė atsakovo atstovei D. V..
11. Teismas atsakovo poziciją, kad tretysis asmuo UAB „EKO STOMA“, atsakovo užsakymu šalinusi nendres, atliko ir kitus darbus, kurie užfiksuoti 2014 m. birželio 25 d. akte, vertino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog nendrių šalinimo darbai buvo atlikti 2013 metų gruodžio mėnesį, o 2014 metų birželio mėnesį užfiksuoti žemės kasimo - užpylimo darbai galėjo būti atlikti 2014 metų pavasarį.
12. Teismas pasisakė, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovo sklypuose buvo atlikta ūkinė veikla - nukastas dirvožemis, sunaikinta, pakeista natūrali ežero linija, iškastas dumblas iš ežero, t.y. žalos padarymo faktas nustatytas, todėl sprendė, kad atsakovo neteisėta veikla, valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje, įrodyta. Teismas nurodė, kad atsakovas nesilaikė Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir ieškovo nustatytus veiksmus atliko neteisėtai, be leidimo.
13. Teismas vertino, kad žala ir jos mastas yra detaliai pagrįsta rašytiniais įrodymais ir teisingai apskaičiuota pagal Aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. DI-269 „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodiką“. Atsakovas ieškovo atliktų paskaičiavimų neginčijo ir neteikė į bylą patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytos žalos dydį, todėl teismas vertino, kad pagrindo mažinti prašomos priteisti žalos dydį, nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas OÜ LITRADA Group filialas prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir Utenos RAAD ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
15. Mano, kad ieškinys yra pateiktas praėjus daugiau nei 3 metams po to, kai ieškovas sužinojo apie padarytą žalą, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą. Todėl nepaisant to, kad ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir siuntė atsakovei pretenzijas, pirmosios instancijos teismas, turėjo vadovautis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi ir ieškinį atmesti.
16. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad ieškovė neįrodė egzistuojant sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo sklypuose buvo kasamas gruntas, pakeista ežero kranto linija. Teismas konstatuodamas aplinkybę, jog buvo pakeista ežero kranto linija nenurodė kokiais ieškovo pateiktais įrodymais vadovaujasi.
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš ieškovo pateikto akto matyti, jog buvo atlikti dirvožemio storio matavimai. Kartu pateikta A. B. tyrinėjimų įmonės geodezinė topo nuotrauka su pažymėtais (galimai aukščio) taškais, tačiau nėra aišku kaip šie rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovo kaltę, jo veiksmus, atliktus žemės kasimo, kranto juostos užpylimo, žemės planiravimo darbus.
18. Atkreipia dėmesį, kad gavus leidimą ežere pjauti nendres, 2013 m. gruodžio mėnesį šiuos darbus atlikusi UAB „EKO STOMA“, naudojo sunkiasvorę techniką, kuria buvo išvažinėta pakrantė ir sumaltas gruntas. Išvažinėtoje teritorijoje kraunant nendres išvežimui ir jas išvežant prikrito nendrių likučių, šaknų, nes griebiant su ekskavatoriumi truputi buvo užkabintos ir nendrių šaknys, šias aplinkybes patvirtino baudžiamojoje byloje apklaustas ekskavatorininkas J. S.. Pavasarį sunkiosios technikos išvažinėta žemė kartu su nendrių ir jų šaknų likučiais buvo išlyginta, todėl ieškovo atstovams susidarė įspūdis, jog buvo užpildas dirvožemio sluoksnis. Teigia, kad atsakovė jokių kitų darbų be leidimų neatliko, visus darbus atliko ir juos organizavo UAB „EKO STOMA“.
19. Pabrėžia, kad dėl ginčo situacijos pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius asmenų kaltės, joks asmuo nebuvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn.
20. Mano, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, jog ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant j jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Apeliantas nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose nevykdo jokios ūkinės veiklos, todėl vadovautis šia norma nebuvo pagrindo.
21. Nesutinka su ieškovo pateiktu nuostolių apskaičiavimu. Mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes sunaikinto augalinio sluoksnio storį prilygino 10 cm., t.y. minimui, kas skaičiuojant gamtai padarytą žalą gavosi maksimali nuostolių suma. Byloje yra pateiktas ranka rašytas supilto grunto sluoksnio matavimų aktas, kuriame yra nurodyti tam tikruose taškuose supilto grunto storis centimetrais. Į šį išmatuotą storį yra įskaičiuotas ir augalinio sluoksnio storis. Tai reiškia, kad jei ieškovas būtų prilyginęs augalinio sluoksnio storį maksimaliam (20 cm.) ar bent jau vidutiniam (15 cm.), kas apelianto nuomone, būtų sąžininga ir teisinga, tokiu atveju mažėtų supilto grunto sluoksnis ir atitinkamai būtų paskaičiuota mažesnė žala gamtai. Šią aplinkybę patvirtino ir Utenos RAAD Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas B. V..
22. Atkreipia dėmesį, kad augalinio grunto sluoksnio storis greta pažeistos teritorijos yra nuo 10 iki 20 cm., todėl vidurkis yra ne 10 cm., o 15 cm. Šiuo atveju pirmos instancijos teismo padaryta aritmetikos klaida tiesiogiai įtakoja paskaičiuotos žalos dydį. Apelianto nuomone, minėti ieškovo pateikti paskaičiavimai yra netikslūs, nes pats ieškovas paskaičiavime nurodo, kad vidutinis dirvožemio sluoksnio storis Lietuvos Respublikoje remiantis įvairiais šaltiniais siekia nuo 7 cm. iki 25 cm., kas reiškia, kad vidutinis dirvožemio sluoksnis Lietuvoje yra 16 cm. Tokiu atveju būtų paskaičiuota žala mažesnė nei ji paskaičiuota yra dabar.
23. Nurodo, kad esant tinkamoms gamtinėms sąlygoms 2018 m. balandį buvo atlikti šalia esančių sklypų dirvožemių storio matavimai, kuriais nustatyta, kad priešingai nei ieškovės pateiktuose skaičiavimuose, dirvožemio storis yra ne nuo 10 iki 20 cm., o 40 cm., dėl ko pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė žalos dydį.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos RAAD prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Ieškovė sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, atsiliepime pakartotinai dėsto ieškinio argumentus ir nurodo, kad pagal CK 1.134 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškinio senatis netaikoma kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos per penkerius metus. Ieškovas, prieš kreipdamasis su civiliniu ieškiniu į teismą, išnaudojo kitas galimybes, kad žala būtų priteista baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.
26. Atsakovai, atlikdami ežero pakrantės tvarkymo darbus, galėjo, turėjo ir privalėjo žinoti, kad tokie darbai yra draudžiami, o juos atlikus yra padaroma žala gamtai ir valstybei. Atsakovai kaltę dėl neteisėtų veiksmų bando nukreipti UAB „EKO STOMA“ su kuria buvo sudarę darbų atlikimo sutartį, tačiau šioje byloje kaltė tenka žemės savininkams, o sutartiniai santykiai svarbūs atsakovams ir tik suteiktų regreso teisę, priteistą padarytą žalą išsiieškoti iš trečiojo asmens.
27. Nurodo, kad siekiant nustatyti metodikoje reikalaujamus dydžius, ieškovas pasamdė A. B. tyrinėjimo įmonę, kuri išmatavo ir pateikė duomenis, reikalingus žalai paskaičiuoti. Be to, jei pažeidimai padaryti vandens telkiniu apsaugos juostose ir/ar valstybinių parkų draustiniuose, nuostolių dydis didinamas 3 kartus. Kai pažeidimai padaryti valstybinių parkų teritorijoje ir/ar vandens telkinių apsauginėse zonose, nuostolių dydis didinamas 2 kartus. Paties žemės nukasimo/supylimo faktui užfiksuoti, buvo surašytas aktas, kurį pasirašė komisija, asmenys dalyvavę žalos padarymo vietoje.
28. Liudytojo B. V., atlikusio dirvožemio storio matavimus paaiškinimais 10 cm dirvožemio storis yra vyraujantis būtent toje atsakovų žemės sklypo dalyje, t.y. tai ne vidurkis, bet faktiškai nustatytas pagal šalia supiltos žemės esantis dirvožemio sluoksnio storis. Be to, paskaičiuoti žalą, padarytą iškasus ežero gruntą nėra galimybių, todėl žala paskaičiuota tik sausumoje. Pažymi, kad paskaičiuota žala yra ne tik ne maksimali ar su aritmetinėmis klaidomis, kaip teigia atsakovas, bet dar ir mažesnė, nei yra realiai padaryta.
29. Papildomais paaiškinimai, pateiktais apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad apeliantas naujus įrodymus – geologinius tyrimus pateikė po keturių metų nuo žalos nustatymo. Tokie tyrimai kelia abejonių, nes jie atlikti ne tik pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, bet ir sklypuose, kurie nėra ginčo objektai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio mėnesį Utenos RAAD užfiksavo, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)(3429 m² ploto), (duomenys neskelbtini) r., saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje ir apsauginėje teritorijoje buvo atlikti žemės kasimo – užpylimo darbai, o konkrečiau 609 m² plote (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje nukastas dirvožemis, dalis apsauginės juostos (95 m²) sunaikinta, t.y. užlieta vandeniu, pakeista natūrali ežero kranto linija. Ežero apsauginėje zonoje 2820 m² plote atlikus iškasto grunto supylimą ir žemės paviršiaus vertikalaus planiravimo darbus buvo pakeistos ir sužalotos natūralios reljefo formos, 3429 m² plote sunaikinta žolinė augmenija. Šio sklypo dalyje vidutinis užpilto grunto sluoksnio storis siekia 0,148 m. Atsakovui su bendraturčiu E. R. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (232 m² ploto), esančiame tame pačiame kaime saugomoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) hidrografiniame draustinyje, (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje ir apsauginėje zonoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje juostoje viso 143 m² plote ir (duomenys neskelbtini) ežero apsauginėje zonoje 89 m² plote (viso 232 m²) atlikus iškasto grunto supylimą ir žemės paviršiaus planiravimo darbus buvo pakeistos ir sužalotos natūralios reljefo formos. Šio sklypo dalyje vidutinis užpilto grunto sluoksnio storis siekia 0,05 m. Sklypo 232 m² plote taip pat sunaikinta žolinė augmenija. (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, (duomenys neskelbtini) ežero hidrografiniame draustinyje, į (duomenys neskelbtini) ežerą (valstybinio ežero valdytojas (duomenys neskelbtini) skyrius) 187 m² plote prieš žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripilta ir išlyginta 173 m³ grunto. Atlikus iškasto grunto supylimą ir žemės paviršiaus planiravimo darbus buvo pakeistos ir sužalotos natūralios reljefo formos, šioje sklypo dalyje vidutinis užpilto grunto sluoksnio storis siekia 0,925 m, sklypo 187 m² plote sunaikinta (duomenys neskelbtini) ežero žolinė vandens augmenija.
32. 2014 m. birželio 25 d. Utenos RAAD aktas patvirtina, kad teritorijoje, kurioje nustatyti pažeidimai, buvo atlikti matavimai reikšmingi nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komponentus bei objektus, paskaičiavimui. 2014 m. birželio 27 d. paskaičiavimu žala kraštovaizdžio komponentams (gamtai) sunaikinus (pakeitus) reljefą ir sunaikinus žolinę augmeniją žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4578,61 Eur, žala dėl tokių pat pasekmių sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 272,30 Eur; žala kraštovaizdžio komponentams (gamtai) sunaikinus (pakeitus) reljefą, sunaikinus žolinę augmeniją ir pripylus grunto į Rubikių ežerą yra 1544,33 Eur. Taigi viso žala yra 6395,24 Eur.
33. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.245-6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t.y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (LAT 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).
34. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo. Nors sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad ieškinys teismui pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, o ieškovai buvo aktyvūs siekdami nustatyti kaltus asmenis ir atlyginti padarytą žalą, inicijavo ikiteisminį tyrimą, kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis, tačiau šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 33 punkte aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, apylinkės teismo motyvus papildo.
35. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnis nustato, kad Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, per penkerius metus nuo dienos, kurią buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas ar kitas asmuo <...>. Neteisėti veiksmai ginčo sklypuose nustatyti 2014 m. birželio mėnesį, apie ką patvirtina 2014 m. birželio 25 d. aktas ir 2014 m. birželio 27 d. gamtai padarytos žalos apskaičiavimas. Ieškinys apylinkės teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 28 d., t.y. nepasibaigus specialiajame teisės akte įtvirtintam 5 metų laikotarpiui.
36. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė, kad byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, jog ginčo sklypuose buvo kasamas gruntas, pakeista ežero kranto linija (užlieta jos dalis) bei akcentuojama trečiojo asmens UAB „EKO STOMA“ atliktų darbų apimtis, ko pasėkoje galimai ir buvo padaryti pažeidimai, nepaneigia apylinkės teismo detaliai išanalizuotų ir įvertintų įrodymų dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimo.
37. Ginčo, kad sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 esantys (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini) yra valstybės įsteigtoje kompleksinėje saugomoje teritorijoje – Anykščių regioniniame parke, dalyje konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos - (duomenys neskelbtini) ežero hidrografiniame draustinyje, bendrosios ekologinės apsaugos teritorijoje, valstybinės reikšmės ežero pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje, tarp šalių nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, vandens telkiniai, dirvožemio apsauga, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, nacionaliniai regioniniai parkai, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, rekreacinės teritorijos. Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) be minėtų ir kitų, ginčui neaktualių specialiųjų sąlygų yra nustatytos hidrografiniams draustiniams taikytinos sąlygos.
38. Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis numato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ įtvirtina specialų sugriežtintą pakrantės apsaugos juostos režimą (vienas iš draudimų – dirbti žemę, ardyti velėnas (126.4. punktas)); atitinkamai nustato ir draudimus, susijusius su natūraliomis (užliejamosiomis ir sausminėmis) pievomis bei ganyklomis – draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį (129 punktas)); įtvirtina vandens telkinių naudojimo sąlygas (124 punktas), 136.6. punktas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose numato draudimą žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus; vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija (136.7 punktas).
39. Atsakovas neneigia, kas sklypams nustatyti apribojimai ir naudojimosi šiuo turtu sąlygos jam buvo žinomos, kitą vertus, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys patvirtina, kad atsakovą atstovaujantys asmenys domėjosi kokių reikia dokumentų norint tvarkyti ežero pakrantę pritaikant ją turistų poreikiams, o sužinojus, kad reikalingi projektai ir leidimai buvo ieškoma įmonių, kurios tai galėtų padaryti. Šios aplinkybės pagrindžia apylinkės teismo atliktą vertinimą dėl atsakovo suinteresuotumo atlikti ginčo veiksmus.
40. Trečiasis asmuo UAB „EKO STOMA“ su atsakovu 2013 m. gruodžio 5 d. sudarytos atlygintinų paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko ginčo sklypuose nendrių pjovimo ir jų išvežimo darbus. Atliktų darbų aktas, surašytas 2014 m. sausio 9 d. patvirtina, kad atsakovas atsiskaitė ir darbus be jokių pretenzijų priėmė. Pirmosios instancijos teisme pagarsinti trečiojo asmens darbuotojo atlikusio pagal sutartį darbus, J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB „EKO STOMA“ vadybininko T. Z. bei technikos direktoriaus L. Z. paaiškinimai teismo posėdyje, patvirtina, kad darbai buvo atliekami tik nurodytos sutarties apimtyje, susipažinus su leidimu atlikti būtent tokius darbus. UAB „EKO STOMA“ atliktų darbų laikotarpis, pažeidimų nustatymo laikas bei užfiksuotų pažeidimų apimtys paneigia, kad trečiasis asmuo nendrių šalinimo iš ežero metu galimai padarė ir pažeidimus, kurie nustatyti 2014 m. birželį.
41. Kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad natūralios (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos pakeitimas, iškasto grunto supylimas ir žemės paviršiaus vertikalus planiravimas, kai pakeičiamas natūralios teritorijos reljefo formos bei tokiu būdu grunto užpylimas sąlygoja žolinės augmenijos sunaikinimą, galimai atliktas atsitiktiniais veiksmais išvažinėjus sunkiasvore transporto priemone nendrių šalinimo ir išvežimo metu, o paskirstytame ežero dumble akivaizdžiai matomos nendrių šaknys tėra tik po nendrių pjovimo darbų likusios atliekos. Tokia versija vertintina kaip siekis pateisinti neteisėtų veiksmų atlikimą ir nešalina atsakovo atsakomybės dėl aplinkai padarytos žalos. Juolab, kad atsakovas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis savo argumentų, jog trečiasis asmuo savo iniciatyva netinkamai vykdė sutartus darbus. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad atsakovas jokių pretenzijų UAB „EKO STOMA“ neteikė, darbus priėmė be jokių pretenzijų.
42. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad patys atsakovai nevykdė jokios ūkinės veiklos, o civilinė atsakomybė turėtų kilti trečiajam asmeniui UAB „EKO STOMA“, kuris atliko nendrių šalinimo darbus pagal sudarytą sutartį su atsakovais, yra atmetami kaip nepagrįsti.
43. Skirtingai nei teigia apeliantas byloje esantys duomenys 2014 m. birželio 25 d. aktas, nuostolių paskaičiavimas, kartografinės duomenų bazės duomenys, A. B. tyrinėjimo įmonės parengtas ginčo teritorijos planas, iš kurio matyti (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos ribų pasikeitimas, pažeistos teritorijos ribos, pažymėtos vietos, kur buvo atlikti gręžiniai ginčui aktualiam supilto grunto sluoksnio storiui nustatyti, į bylą pateiktos nuotraukos, pirmosios instancijos teisme apklausto (duomenys neskelbtini) pareigūno B. V. parodymai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus aptartus nutarties 31 punkte. Byloje nėra duomenų, o apeliacinės instancijos teismas išklausęs ginčo šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdyje taip pat nenustatė, kad tokie veiksmai buvo atliekami pagal parengtus projektus ir turint kompetentingų institucijų leidimus.
44. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Ūkio subjektai, tai – gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo nurodytuose sklypuose buvo atlikta ūkinė veikla - nukastas dirvožemis, sunaikinta, pakeista natūrali ežero linija, iškastas dumblas iš ežero, t.y. žalos padarymo faktas nustatytas. Atsakovas, kaip juridinis asmuo, jam priklausančioje nuosavybėje vykdė atitinkamus darbus, todėl teigti, kad ūkinė veikla apskritai sklypuose nebuvo vykdoma, nėra jokio pagrindo. Tai, kad dėl šių neteisėtų veiksmų, kuriais buvo padaryta žala aplinkai joks konkretus asmuo nėra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, civilinės atsakomybės nešalina. Iš virš aptartų duomenų akivaizdu, kad atsakovas kaip rūpestingas ir apdairus turto valdytojas privalėjo užtikrinti, kad nuosavybės teisėmis valdomuose sklypuose atliekami darbai nepažeistų specialiųjų sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, tačiau to neatliko.
45. Dėl žalos apskaičiavimo pasisakytina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką“.
46. Kolegija vertina, kad A. B. įmonė nuostolių paskaičiavimą atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ normomis ir nuostolių apskaičiavimus pagrindė aktualiais ginčo teritorijai matavimų duomenimis. Pirmosios instancijos teisme B. V. detaliai paaiškino, kokiu būdu ir kokiose vietose buvo atliekami grunto sluoksnio matavimai, jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme pasisakiusi ieškovo atstovė. Kolegija nenustatė, kad ieškovo matavimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant tokiems tyrimams nustatytą procedūrą.
47. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų UAB „Geotestus“ sklypų (duomenys neskelbtini) geologinių tyrimų matyti, kad buvo atlikti trys gręžiniai sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad dirvožemio sluoksnis šiuose sklypuose yra 0,4 m. storio.
48. Ieškovas savo poziciją dėl nesutikimo su šių tyrimų rezultatais be kita ko argumentuoja ir civilinėje byloje Nr. e2A-381-544-2018 įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotomis aplinkybėmis. Kolegija pažymi, kad šioje byloje priimtas sprendimas prejudicinės galios nagrinėjamam ginčui neturi (CPK 182 straipsnis). Tačiau kolegija sutinka su ieškovo pozicija, kad vertinant atsakovų užsakymu atliktų geologinių tyrimų patikimumą reikšminga tai, kad nurodyti tyrimai ne tik atlikti po beveik keturių metų nuo ieškovo fiksuotų pažeidimų ir net ne atsakovo sklypuose, o apie 600 m. nutolusiose nuo ginčo objektų trečiųjų asmenų sklypuose, kurių grunto savybės, gali skirtis. Be to, atsakovo gauti rezultatai nesutapo su ieškovo 2018 m. gegužės 24 d. neplaninio situacijos patikrinimo vietoje metu tose pačiose koordinatėse atliktų matavimų rezultatais, kurie dėl grunto storio atitiko ankstesnius ieškovo užsakymu atliktų tyrimų rezultatus. Taip pat nėra paneigta ieškovo argumentacija dėl teisės aktų pažeidimo atliekant tokius tyrimus, t.y. neinformavus apie juos Geologijos tarnybos bei neužtikrinus ieškovo atstovų dalyvavimo. Visa tai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo užsakymu atliktų geologinių tyrimų metu gautų duomenų objektyvumo.
49. Atsakovo atstovas paaiškinti kodėl matavimai nebuvo atlikti analogiškose vietose, kaip, kad ieškovės teismui pateiktieji, negalėjo. Atsakovas nepateikė ir UAB „Geotestus“ geologinių tyrimų užduoties, o tik pačių tyrimų medžiagą, todėl nėra aišku kokį realiai tyrimą jis užsakė. Iš UAB „Geotestus“ aiškinamojo rašto to taip pat negalima identifikuoti, nes jis nėra informatyvus. Jame pasisakoma, kad užsakovo nurodytose vietose tyrėjas išgręžė tris gręžinius iki 1 m. gylio ir nustatė, kad 40 cm yra dirvožemis, o giliau iki tyrimo taškais pasiekto gylio - 1 m. yra molis. Taigi, atsakovas nesutikdamas su ieškovo nurodomu sunaikinto augalinio sluoksnio storiu (10 cm), tokio matavimo neatliko, todėl jo pateikti geologiniai tyrimai ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo nepaneigia. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai apskaičiuotos žalos atmestini.
50. Pagrindo sumažinti ieškovo reikalaujamą žalą kolegija taip pat nenustatė. Atsakovas savo skaičiavimų dėl nuostolių nepateikė, o taip pat nepagrindė, kad žala turėtų būti mažinama CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu (dėl atsakomybės prigimties, šalių turtinės padėties).
51. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, apeliantas turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs apelianto argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas, pažeidimo, remdamasis bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą.
52. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.