Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-08 · Civilinė byla Nr. 2A-166-619/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-02-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-08Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-02Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-08
Bylos Nr.
2A-166-619/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16245-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Alvydas Barkauskas, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
UAB “LMH Baltic“
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas"
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-166-619/2015 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16245-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 73.2.5.4; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ritos Kisielienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “LMH Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LMH Baltic" ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas" dėl draudimo išmokos priteisimo

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas UAB „LMH Baltic" kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas" 2 074,48 Lt dydžio draudimo išmoką remiantis 2010-10-22 Draudimo sutartimi Nr. LD 94101319, 6 proc. metinių palūkanų už uždelstą laikotarpį, t.y. nuo 2012-11-30 iki 2013-05-06, 53,83 Lt, 7,51 % dydžio procesines palūkanas. Nurodė, jog 2011-10-18 ieškovas ir UAB „Transtira“ sudarė Krovinių vežimo sutartį Nr. 31644E, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti ir UAB „Korgas" pristatyti sutartyje nurodytą krovinį - keturias dėžes su šviestuvais, tris dėžes puspriekabėje kraunant viena ant kitos, o ketvirtą - padedant atskirai. Krovinio pakrovimas buvo vykdomas 2011-10-20 Austrijoje, Abtenau mieste, 2011-10-23 Krovinys atgabentas į Lietuvą ir pristatytas gavėjui UAB „Korgas“. 2011-10-24 ieškovas gavo UAB „Transtira“ pretenziją dėl krovinio pažeidimo, 1 450 EUR žalos atlyginimo. Ieškovas nustatė, kad Krovinio sugadinimą sąlygojo kito puspriekabėje gabento krovinio užvirtimas. 2012-01-31 pretenzijoje UAB „Transtira“ nurodė, jog draudimo kompanija TT CLUB MUTUAL INSURANCE LTD bendrovei išmokėjo dalį draudimo sumos, todėl reikalavo padengti likusius nuostolius - 778,57 Lt. Draudimo kompanija TT CLUB MUTUAL INSURANCE LTD subrogacijos pagrindu iš UAB „Transtira“ įgijo reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu, ieškovui pateiktos dvi pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, kurie sudaro 5 074,48 Lt (778,57 Lt + 4 295,91 Lt (1 635,79 USD * 2,6262)). Ieškovas nurodė, kad pagal Taisyklių II d. 4.1.1 p., įvykis dėl dalies krovinio sugadinimo yra draudiminis, atsakovas 2012-11-30 sprendimu Nr. 1216435 atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad draudėjas neinformavo draudiko apie įvykį tą pačią dieną ir krovinys nebuvo tinkamai sukrautas į transporto priemonę. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kuri sudaro 2 074,48 Lt (besąlyginė išskaita draudimo sutartyje -3 000 Lt (5 074,48 Lt - 3000 Lt).

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas" su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys sudarė Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį, kuria apdrausta vežėjo kelių transportu atsakomybė, už vežamą krovinį draudimo suma sudarė - 830.000 Lt, franšizė „kitiems kroviniams" - 3000 Lt. Pažymėjo, jog draudėjas UAB „LMH Baltic" gavo užsakymą dėl keturių dėžių pervežimo, kuriame buvo nurodyti tik dėžių išmatavimai ir galimybė išdėstyti jas puspriekabėje pagal jų išmatavimus. Žymų, kad dėžė su šviestuvais negali būti užkrauta kitais daiktais, kad tai trapus krovinys, reikalaujantis specialios priežiūros, užsakyme nurodyta nebuvo. Nurodė, jog 2011-10-18 krovinių vežimo sutartyje Nr. 31644E taip pat nėra detalizuotas krovinių išdėstymas ar pastabos dėl sąlygų, kurios turėtų būti taikomos vežant šiuos krovinius. 2011-10-24 gautas pranešimas apie įvykį ir pradėta administruoti žalos byla Nr. 1216435. Atlikus tyrimą paaiškėjo aplinkybės, kad draudėjas raštu jokių nurodymų, kad ant dėžės su šviestuvu negalima krauti kito krovinio, nebuvo gavęs; vairuotojas neatliko žymos CMR važtaraštyje, jog ant dėžės buvo užvirtęs kitas krovinys, kuris galimai buvo netinkamai pakrautas; nėra galimybės nustatyti, kada buvo pažeistas krovinys. Atsisakydamas įvykį pripažinti draudžiamuoju, rėmėsi UAB „Transtira" pasamdyto eksperto išvadomis, kuriose krovinio apgadinimo priežastimi įvardijama kito krovinio užkrovimas. Draudimo polise yra individualizuotos nuostatos dėl nedraudžiamųjų įvykių, taigi Sutarties sąlygos ieškovui buvo atskleistos. Be to, remiantis CMR Konvencijos 23 str. 3 dalimi, draudėjo turtinės atsakomybės dydis negali viršyti 1141,62 EUR (3941,79 Lt), todėl pagal Taisyklių H dalies 4.5 punktą ir Draudimo sutartimi sulygtą franšizę, prašoma priteisti suma turėtų sudaryti 941,79 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2.127,86 Lt draudimo išmoką, remiantis Draudimo sutartimi, Taisyklių II dalies 4.1.1. p., atsakovas, remiantis Taisyklių II dalies 5.1.1 p., 8.3.4 p., atsisako įvykį pripažinti draudiminiu ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką, kadangi krovinio siuntėjas neužtikrino krovinio saugumo pervežimo metu bei ieškovas nepranešė atsakovui apie įvykį tą pačią dieną. Pažymėjo, kad iš Draudimo liudijimo matyti, jog ieškovas Draudimo sutartimi apdraudė atsakomybę už vežamą/ekspedijuojamą krovinį. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Taisyklių II dalies 4.1.1 p., prie draudiminių įvykių priskirtini šie įvykiai: viso arba dalies krovinio sugadinimas, sunaikinimas (įskaitant priverstinį sunaikinimą) arba praradimas. Taisyklių II dalies 5.1.1 punktas nustato, kad nedraudiminis įvykis yra atvejis, kai krovinys nepakankamai ar netinkamai paruošiamas vežimui, naudojamos netinkamos paruošimo priemonės. Teismo vertinimu, 5.1.1 punktas, apibrėžiantis nedraudiminį įvykį yra aiškintinas ir taikytinas kartu su CMR Konvencijos nuostatomis, iš kurių seka, kad siuntėjas yra atsakingas už išsamios informacijos apie krovinį ir jo savybes, apie sąlygas kroviniui paruošti, vežti (nedėti ant jo kitų krovinių, išdėstyti krovinius saugiai, jog neužvirstų vienas ant kito ir pan.) pateikimą. Priešingu atveju, siuntėjas yra atsakingas už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių duomenų nebuvimo ir netikslumų. Ištyręs bylos įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad krovinys buvo sugadintas ne dėl ieškovo, o siuntėjo, kuris nepateikė išsamios informacijos apie krovinį, kaltės. Teismas nenustatė, kad ieškovas savo pareigas vykdė netinkamai, nes byloje nėra duomenų, kad vežėjas turėjo pareigą papildomai rūpintis kroviniu dėl jo savybių ar, kad būtų gavęs rašytinius nurodymus dėl krovinio iš siuntėjo. Teismo vertinimu, siuntėjas šioje byloje nesiėmė visų įmanomų atsargumo priemonių krovinio saugumui užtikrinti, atsakovas įrodė, kad krovinio siuntėjas neužtikrino krovinio saugumo pervežimo metu (CPK 178 str.), todėl remiantis Taisyklių II dalies 5.1.1 punktu, atsakovas pagrįstai atsisakė įvykį pripažinti nedraudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką. Konstatavo, kad Taisyklių II dalies 8.3.4 p. nebuvo pažeistas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti įvykį draudiminiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, dėl ko egzistuoja savarankiškas teismo sprendimo panaikinimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Tai grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto tvirtinimu, atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog ne ieškovas yra atsakingas už krovinio pažeidimą, o siuntėjas, šios pozicijos jis laikėsi tik teisme, o ne administruojant draudimo bylą. Teismas sprendimu nustatė, kad ieškovas nėra atsakingas už žalą, padarytą krovinio pažeidimu, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad už žalą yra atsakingas krovinio siuntėjas, kad jis pažeidė CMR Konvencijos 10 str. reikalavimus. Taigi, teismas sprendime aiškiai įvardijo, kad egzistuoja siuntėjo 2F LEUCHTEN GmbH civilinė atsakomybė. Toks sprendimo turinys daro neabejotiną įtaką siuntėjo teisėms ir pareigoms, kadangi sprendimu konstatuota jo civilinė atsakomybė, dėl ko suinteresuoti asmenys įgyja reikalavimo teisę į siuntėją, kuris neturėjo jokių galimybių pateikti savo poziciją nagrinėjamų aplinkybių atžvilgiu, dėl ko iš esmės buvo pažeistos jo teisės. Todėl apelianto tvirtinimu, egzistuoja pagrindas panaikinti sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

2. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. 5 punkto reikalavimų. Teismas turėjo pareigą ypač atidžiai įvertinti įrodymus, susijusius su galimomis krovinio pažeidimo priežastimis. Išvadą, kad siuntėjas atsakingas už kroviniui padarytą žalą teismas padarė įvertinęs tik vieną įrodymą - siurvejerių išvadas. Tuo tarpu ieškovas pateikė vairuotojo L. S. paaiškinimą, patvirtinantį, kad krovinio sugadinimas buvo sąlygotas kito puspriekabėje gabento krovinio užvirtimu; vairuotojo V. Z. paaiškinimu 2011-11-10 nurodyta, kad krovinio pakrovimo būdas nebuvo pakeistas, t.y. trys paletės buvo sudėtos viena ant kitos, o viena atskirai, papildomų krovinių ant jos nekraunant. Teismas šių paaiškinimų visiškai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, jų netyrė, nenurodė, dėl ko minėti įrodymai yra atmestini. Siurvejerių išvadose taip pat nebuvo visiškai vertinami ieškovo vairuotojų paaiškinimai, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti tikrąsias krovinio sugadinimo priežastis, buvo būtinas visų įrodymų vertinimas. Pažymi, kad teismo išvada, jog krovinys pažeistas dėl siuntėjo kaltės yra nemotyvuota ir netiksli. Teismas rėmėsi siurvejerių išvadomis, kuriose nėra kategoriškų teiginių apie krovinio sugadinimo priežastis, teismas nemotyvavo, kodėl jis pirmenybę teikė survejerių išvadoms ir kodėl iš viso atsisakė vertinti ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus.

3. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybes su krovinio sugadinimo pobūdžiu (vairuotojų paaiškinimai), tačiau teismas jų visiškai nevertino ir rėmėsi vien tik atsakovo pozicijas pagrindžiančiais įrodymais, kurie nepagrindžia konkrečių krovinio sugadinimo priežasčių. Tokiu būdu teismas neužtikrino proceso šalių lygiateisiškumo principo, pažeidė rungimosi principą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą, motyvuotą sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sisteminė CMR konvencijos nuostatų, visų pirma 17 bei 10, 8 straipsnių analizė leidžia teigti, kad būtent siuntėjas yra atsakingas už išsamios informacijos apie krovinį ir jo savybes, sąlygas kroviniui paruošti ir vežti pateikimą. Iš bylos medžiagos visiškai aišku, kad siuntėjas nepateikė reikiamų duomenų apie konkretų krovinį bei jo pakrovimo ir transportavimo sąlygas, krovinių vežimo sutartyje taip pat nėra detalizuotas krovinių išdėstymas ar pastabos dėl sąlygų, kurios turėtų būti taikomos vežant šiuos krovinius, tokie nurodymai ieškovui nebuvo duoti, CMR važtaraštyje tokios pastabos taip pat nėra atžymėtos. Nors teismas nekonstatavo dėl kurios konkrečiai priežasties buvo apgadintas krovinys, tačiau pagrįstai nustatė, kad vežėjas, įvykdęs visas jam pagal CMR konvenciją priskirtas pareigas, negali būti laikomas atsakingu. Ši situacija visiškai atitinka atsakovo draudimo taisyklių Nr. 053 II dalies 5.1.1 punktą. Atsakovo nuomone, teismo išvadų niekaip nepakeičia ieškovo darbuotojų paaiškinimai, teismas pagrįstai konstatavo, kad siuntėjo nurodymai ir įpakavimas buvo nepakankami atsižvelgiant į krovinio pobūdį. Nurodo, kad apeliantas, teigdamas, kad byloje yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 2 punktas, tuo pačiu reikalauja panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškinį patenkinti, nors šis pažeidimas sukelia kitokį teisinį procesinį padarinį – pakartoti pirmosios instancijos teismo procesą. Taip pat pažymėjo, kad įvertinus Taisyklių II dalies 4.5 punktą ir Draudimo sutartimi sulygtą frančizę, teismas tenkindamas ieškinį (su kuo atsakovas nesutinka) turėtų priteisti ne didesnę kaip 941,79 Lt draudimo išmoką (CMR konvencijos 23 str. 3 p., 24 str.).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, dėl ko egzistuoja savarankiškas CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas sprendimo panaikinimo pagrindas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011). Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00 (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-343/2010). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., byla Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-103/2010). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, motyvuodamas tuo, kad krovinio sugadinimas yra draudiminis įvykis, o pagrindų pripažinti jį nedraudiminiu įvykiu nėra (Taisyklių II d. 4.1.1 p., CMR konvencijos 17 str. 1 d.). Atsakovo tvirtinimu, ieškovas nėra atsakingas už krovinio sugadinimą, krovinys sugadintas dėl netinkamo pakrovimo bei dėl nepakankamos informacijos apie krovinio pakrovimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, padarė išvadą, kad krovinys buvo sugadintas ne dėl ieškovo, o siuntėjo, kuris nepateikė išsamios informacijos apie krovinį, kaltės. Konstatavo, kad teismas nenustatė, kad ieškovas savo pareigas vykdė netinkamai, nes byloje nėra duomenų, kad vežėjas turėjo pareigą papildomai rūpintis kroviniu dėl jo savybių ar, kad būtų gavęs rašytinius nurodymus dėl krovinio iš siuntėjo. Teismo vertinimu, siuntėjas šioje byloje nesiėmė visų įmanomų atsargumo priemonių krovinio saugumui užtikrinti, atsakovas įrodė, kad krovinio siuntėjas neužtikrino krovinio saugumo pervežimo metu (CPK 178 str.), todėl remiantis Taisyklių II dalies 5.1.1 punktu, atsakovas pagrįstai atsisakė įvykį pripažinti nedraudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką. Konstatavo, kad Taisyklių II dalies 8.3.4 p. nebuvo pažeistas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti įvykį draudiminiu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas konstatavo krovinio siuntėjo civilinę atsakomybę ginčo santykiuose, o toks sprendimo turinys neabejotinai daro įtaką į bylą neįtraukto siuntėjo teisėms ir pareigoms, dėl ko suinteresuoti asmenys įgyja reikalavimo teisę į siuntėją. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja absoliutaus proceso teisės normų pažeidimo faktą, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant įtraukiant į bylą dalyvaujančiu asmeniu krovinio siuntėją 2F LEUCHTEN GmbH (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 str. 1 d. 1 punktas). Pripažinus nurodytą aplinkybę, tampa nereikšmingi kiti apelianto skundo argumentai dėl teismo padarytų CPK 270 str. 4 d. 5 p. bei CPK 12 str., 185 str. pažeidimų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Andrutė KalinauskienėTeisėjai Rita KisielienėAlvydas Barkauskas