Vilniaus apygardos teismo nutartis

ieškovas UAB „LMH Baltic" kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas" 2 074,48 Lt dydžio draudimo išmoką remiantis 2010-10-22 Draudimo sutartimi Nr. LD 94101319, 6 proc. metinių palūkanų už uždelstą laikotarpį, t.y. nuo 2012-11-30 iki 2013-05-06, 53,83 Lt, 7,51 % dydžio procesines palūkanas. Nurodė, jog 2011-10-18 ieškovas ir UAB „Transtira“ sudarė Krovinių vežimo sutartį Nr. 31644E, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pervežti ir UAB „Korgas" pristatyti sutartyje nurodytą krovinį - keturias dėžes su šviestuvais, tris dėžes puspriekabėje kraunant viena ant kitos, o ketvirtą - padedant atskirai. Krovinio pakrovimas buvo vykdomas 2011-10-20 Austrijoje, Abtenau mieste, 2011-10-23 Krovinys atgabentas į Lietuvą ir pristatytas gavėjui UAB „Korgas“. 2011-10-24 ieškovas gavo UAB „Transtira“ pretenziją dėl krovinio pažeidimo, 1 450 EUR žalos atlyginimo. Ieškovas nustatė, kad Krovinio sugadinimą sąlygojo kito puspriekabėje gabento krovinio užvirtimas. 2012-01-31 pretenzijoje UAB „Transtira“ nurodė, jog draudimo kompanija TT CLUB MUTUAL INSURANCE LTD bendrovei išmokėjo dalį draudimo sumos, todėl reikalavo padengti likusius nuostolius - 778,57 Lt. Draudimo kompanija TT CLUB MUTUAL INSURANCE LTD subrogacijos pagrindu iš UAB „Transtira“ įgijo reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu, ieškovui pateiktos dvi pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo, kurie sudaro 5 074,48 Lt (778,57 Lt + 4 295,91 Lt (1 635,79 USD * 2,6262)). Ieškovas nurodė, kad pagal Taisyklių II d. 4.1.1 p., įvykis dėl dalies krovinio sugadinimo yra draudiminis, atsakovas 2012-11-30 sprendimu Nr. 1216435 atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad draudėjas neinformavo draudiko apie įvykį tą pačią dieną ir krovinys nebuvo tinkamai sukrautas į transporto priemonę. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kuri sudaro 2 074,48 Lt (besąlyginė išskaita draudimo sutartyje -3 000 Lt (5 074,48 Lt - 3000 Lt).

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas" su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys sudarė Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį, kuria apdrausta vežėjo kelių transportu atsakomybė, už vežamą krovinį draudimo suma sudarė - 830.000 Lt, franšizė „kitiems kroviniams" - 3000 Lt. Pažymėjo, jog draudėjas UAB „LMH Baltic" gavo užsakymą dėl keturių dėžių pervežimo, kuriame buvo nurodyti tik dėžių išmatavimai ir galimybė išdėstyti jas puspriekabėje pagal jų išmatavimus. Žymų, kad dėžė su šviestuvais negali būti užkrauta kitais daiktais, kad tai trapus krovinys, reikalaujantis specialios priežiūros, užsakyme nurodyta nebuvo. Nurodė, jog 2011-10-18 krovinių vežimo sutartyje Nr. 31644E taip pat nėra detalizuotas krovinių išdėstymas ar pastabos dėl sąlygų, kurios turėtų būti taikomos vežant šiuos krovinius. 2011-10-24 gautas pranešimas apie įvykį ir pradėta administruoti žalos byla Nr. 1216435. Atlikus tyrimą paaiškėjo aplinkybės, kad draudėjas raštu jokių nurodymų, kad ant dėžės su šviestuvu negalima krauti kito krovinio, nebuvo gavęs; vairuotojas neatliko žymos CMR važtaraštyje, jog ant dėžės buvo užvirtęs kitas krovinys, kuris galimai buvo netinkamai pakrautas; nėra galimybės nustatyti, kada buvo pažeistas krovinys. Atsisakydamas įvykį pripažinti draudžiamuoju, rėmėsi UAB „Transtira" pasamdyto eksperto išvadomis, kuriose krovinio apgadinimo priežastimi įvardijama kito krovinio užkrovimas. Draudimo polise yra individualizuotos nuostatos dėl nedraudžiamųjų įvykių, taigi Sutarties sąlygos ieškovui buvo atskleistos. Be to, remiantis CMR Konvencijos 23 str. 3 dalimi, draudėjo turtinės atsakomybės dydis negali viršyti 1141,62 EUR (3941,79 Lt), todėl pagal Taisyklių H dalies 4.5 punktą ir Draudimo sutartimi sulygtą franšizę, prašoma priteisti suma turėtų sudaryti 941,79 Lt.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, dėl ko egzistuoja savarankiškas teismo sprendimo panaikinimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Tai grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto tvirtinimu, atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog ne ieškovas yra atsakingas už krovinio pažeidimą, o siuntėjas, šios pozicijos jis laikėsi tik teisme, o ne administruojant draudimo bylą. Teismas sprendimu nustatė, kad ieškovas nėra atsakingas už žalą, padarytą krovinio pažeidimu, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad už žalą yra atsakingas krovinio siuntėjas, kad jis pažeidė CMR Konvencijos 10 str. reikalavimus. Taigi, teismas sprendime aiškiai įvardijo, kad egzistuoja siuntėjo 2F LEUCHTEN GmbH civilinė atsakomybė. Toks sprendimo turinys daro neabejotiną įtaką siuntėjo teisėms ir pareigoms, kadangi sprendimu konstatuota jo civilinė atsakomybė, dėl ko suinteresuoti asmenys įgyja reikalavimo teisę į siuntėją, kuris neturėjo jokių galimybių pateikti savo poziciją nagrinėjamų aplinkybių atžvilgiu, dėl ko iš esmės buvo pažeistos jo teisės. Todėl apelianto tvirtinimu, egzistuoja pagrindas panaikinti sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu.

2. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. 5 punkto reikalavimų. Teismas turėjo pareigą ypač atidžiai įvertinti įrodymus, susijusius su galimomis krovinio pažeidimo priežastimis. Išvadą, kad siuntėjas atsakingas už kroviniui padarytą žalą teismas padarė įvertinęs tik vieną įrodymą - siurvejerių išvadas. Tuo tarpu ieškovas pateikė vairuotojo L. S. paaiškinimą, patvirtinantį, kad krovinio sugadinimas buvo sąlygotas kito puspriekabėje gabento krovinio užvirtimu; vairuotojo V. Z. paaiškinimu 2011-11-10 nurodyta, kad krovinio pakrovimo būdas nebuvo pakeistas, t.y. trys paletės buvo sudėtos viena ant kitos, o viena atskirai, papildomų krovinių ant jos nekraunant. Teismas šių paaiškinimų visiškai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, jų netyrė, nenurodė, dėl ko minėti įrodymai yra atmestini. Siurvejerių išvadose taip pat nebuvo visiškai vertinami ieškovo vairuotojų paaiškinimai, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti tikrąsias krovinio sugadinimo priežastis, buvo būtinas visų įrodymų vertinimas. Pažymi, kad teismo išvada, jog krovinys pažeistas dėl siuntėjo kaltės yra nemotyvuota ir netiksli. Teismas rėmėsi siurvejerių išvadomis, kuriose nėra kategoriškų teiginių apie krovinio sugadinimo priežastis, teismas nemotyvavo, kodėl jis pirmenybę teikė survejerių išvadoms ir kodėl iš viso atsisakė vertinti ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus.

3. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kurie pagrindžia aplinkybes su krovinio sugadinimo pobūdžiu (vairuotojų paaiškinimai), tačiau teismas jų visiškai nevertino ir rėmėsi vien tik atsakovo pozicijas pagrindžiančiais įrodymais, kurie nepagrindžia konkrečių krovinio sugadinimo priežasčių. Tokiu būdu teismas neužtikrino proceso šalių lygiateisiškumo principo, pažeidė rungimosi principą.