Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-07-12 tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – Išvada) nurodyta, kad Skyrius paprašė pateikti su byla susijusią informaciją iki 2019-05-03, tačiau informacija nebuvo pateikta. Tačiau Išvadoje nėra duomenų ar Tarnyba kreipėsi dėl su byla susjusios informacijos gavimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, nėra duomenų ar buvo gauti G. A.. bei V. L. paaiškinimai. Pareiškėjos teigimu, kyla klausimas iš kokių bylos dokumentų, bei remiantis kokiais įrodymais Komisija padarė išvadą, kad ji, kuri nedirbo su šeima, o tik vykdė Skyriaus vedėjos pavedimus, padarė pažeidimą.

Paaiškina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019-07-19 sprendimu civ. byloje Nr. 2-674-911/2019 R. M. laikinai apribojo motinos valdžią į dukrą A. M.. Paaškinime nurodė, kad teisino posėdžio metu R. M. pateikė teismui duomenis, kad gauna pajamas iš įmonės „Kredito garantas“. Teisme kilo klausimas, kodėl R. M., gaudama nemažas pajamas, neteikia išlaikymo vaikui. Jai kilo įtarimas, kad galimai R. M. užsiima neteisėta veikla, bei pažeidinėja įstatymus. Dėl to patikrino SODROS duomenis, iš kurių buvo matyti, kad R. M. įmonė neteikia Vakstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) privalomų deklaracijų. Vadovaudamasi valstybės tarnautojų lojalomo principu, siekdama apsaugoti valstybės interesus, bei užkirsti kelią galimam pažeidimui, ji kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI, bei Finansų nusikaltimų tyrimų tarnybą (toliau – FNTT). Pareiškėja pažymi, kad nei vienas veiksmas nebuvo atliktas be Skyriaus vedėjos žinios.

Pareiškėja pažymi, kad R. M. ne kartą buvo atvykusi į Skyrių, atvykimo metu darbuotojams ne kartą kilo įtarimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dokumentų, kad pradėjo gydytis priklausomybę nepateikė. Skyrius gavo duomenų iš Klaipėdos respublikinės ligoninės - Tuberkuliozės filialo, jog R. M. serga atvira tuberkuliozės forma, pavojinga visuomenei ir jai būtinas 6 mėn. gydymas stacionare. Tačiau R. M. išsiregistravo iš Klaipėdos miesto ir deklaravo savo gyvenamąją vietą Šiauliuose, Šiaulių gydymo įstaiga skyrė ambulatorinį gydymą. Pagal ambulatorinio gydymo tvarką ligonis turi atvykti kas dieną į gydymo įstaigą ir stebint medicinos darbuotojui suvartoti vaistus. Tačiau R. M. atvykdavo į Klaipėdą, buvo išvykusi į Angliją aplankyti dukters, todėl kilo pagrįstų įtarimų, jog R. M. nesilaiko gydymo tvarkos ir kelia pavojų aplinkinių bei savo mažametės dukros sveikatai.

Dėl Komisijos teiginių, kad ji parengė, bei pasirašė Skyriaus siunčiamus dokumentus (į R. M. pareiškimus, skundus), tačiau nepateikė informacijos kuo vadovaudamasi pasirašė, paaiškino, kad dokumentai pagal nusistovėjusią tvarką rašomi Skyriaus firminiame blanke, programinėje įrangoje „Integra“, dokumentus vizuoja Skyriaus vedėja. Ruošdama, bei pasirašydama Skyriaus raštus vadovavosi ER galiojančiais įstatymais, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos R. B. nurodymu paruošti atsakymus ir raštus, bei jos sutektu įgaliojimu „Dėl V. S. dalyvavimo bylose“.

Pažymi, kad 2019-03-07 parengto rašto Nr. 5SD-985 „Dėl pareiškimo“ projektą Skyriaus vedėja vizavo ir liepė išsiųsti R. M.. 2019-03-06 raštus Nr. 5SD-961 ir Nr. 5SD-1019 Skyriaus vedėja R. B. patikrino, vizavo, nurodė ištaisyti technines klaidas, bei išsiųsti.

Dėl pareiškėjos skunde nurodomo argumento, kad ji gavo pavedimą iš Skyriaus vedėjos G. A. kreiptis į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios apribojimo paaiškina, kad G. A. iki 2019-02-25 ėjo Skyriaus patarėjo pareigas. V. S. su skundu nepateikė įrodymų apie tokio pavedimo gavimą iš G. A. (pažymi, kad G. A. priešieškinio rengimo ir jo pateikimo į civilinę bylą metu turėjo nedarbingumą, todėl objektyviai negalėjo duoti tokio pavedimo). Taip pat pažymi, kad dėl atitinkamo procesinio dokumento pateikimo į bylą ir konkrečių reikalavimų suformulavimo ieškinyje / priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente yra procesinį dokumentą teismui rengiančio ir jį pasirašančio asmens (teisininko) asmeninė atsakomybė. Ši atsakomybė kyla iš Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2018-04-17 įsakymu Nr. BV-46 7.6 p. p., kuriame numatyta, kad vyriausiasis specialistas, teikia teismams rašytines išvadas ir kitus procesinius dokumentus.

Atsakovės nuomone, 2018 m. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažyma buvo aktuali ir pakankama, pagrįsti R. M. sveikatos būklę. Dėl V. S. veiksmų civilinėje byloje, siekiant įrodyti R. M. sveikatos būklę, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuotas netinkamas V. S. veikimas.

Pareiškėja skunde nenurodo konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių pagrindu būtų suteikta teisė vyriausiajam specialistui pasirašyti pareiškėjams siunčiamus atsakymus / raštus, o motyvas, jog dokumentai pasirašomi „pagal nusistovėjusią praktiką“ yra niekinis. Taip pat pareiškėja nepateikia įrodymų, kad Skyriaus vedėja būtų davusi pavedimą V. S. „išsiųsti“ vyriausiojo specialisto parašu pasirašytus dokumentus pareiškėjai.

Tarnyba sutinka, kad V. S. yra išduotas įgaliojimas „Dėl V. S. atstovavimo bylose“ Nr. 1-158 ir suteikta teisė atstovaujamose bylose pasirašyti teismui teikiamus procesinius dokumentus, tačiau pažymi, kad valstybės tarnautojas turi pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 16 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už VTĮ 3 str. 1 d. 8 p., VAĮ 3 str. 2 d., VTAPĮ 4 str. 1 ir 2 d., VTĮ 16 str. 1 d. 1 ir 4 p., Darbo reglamento 48 p. ir Taisyklių 51 p., 51.6 pp. nuostatų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2019-05-13 Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausioji specialistė E. V.-R. 2019-05-08 tarnybiniu pranešimu Nr. 6-237 prašė įvertinti Skyriaus vyriausiosios specialistės V. S. veiksmus ir priimtų sprendimų, susijusių su R. M. vaikais, atitikimą geriausiems vaiko interesams (b. l. 90-91).

Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), nuostatomis bei atsižvelgdamas į Įvaikinimo ir globos skyriaus vyriausiosios specialistės E. V.-R. 2019-05-08 tarnybinį pranešimą Nr. 6-224, 2019-05-14 Nr. BV-162 „D. R. B., V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo“ nusprendė pradėti Skyriaus vyriausiosios specialistės V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl galimai netinkamo vaikų A. M. ir R. T. teisių apsaugos ir gynimo užtikrinimo ir sudarė Komisiją tyrimui atlikti (b. l. 88).

Tarnybos 2019-05-21 pranešimu Nr. 6-250 apie galimą tarnybinį nusižengimą vyriausioji specialistė V. S. buvo informuota apie galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir paprašyta iki 2019-05-28 atsakyti į Komisijos užduotus klausimus, pateikti kitą reikšmingą informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus (b. l. 79-81).

V. S. P. nurodė, kad būdama atsakinga ir vykdydama savo darbines funkcijas bei siekdama išvengti galimos teismo baudos (už neatvykimą į teismo posėdį), ji atvyko į Skyrių pranešti vedėjai apie nedarbingumo pažymėjimą ir pasirūpinti visomis bylomis, kuriose negalės dalyvauti dėl ligos. Nurodė, kad visi Skyriaus teisininkų surašomi dokumentai yra vedėjos, o dabar patarėjos vizuojami, o pasirašomi teisininko, taip pat ir prašymai bylą atidėti. Tokia situacija, kai prašoma teismo atidėti bylą pasitaiko neretai, kadangi visų teisininkų užimtumas bylose yra didelis, teismo posėdžiai sutampa ir ne visada kolega gali nueiti į bylą už kitą kolegą. Jeigu į R. M. bylą būtų galimybė nueiti kitam kolegai, tai ir prašymas skirti kitą teismo posėdžio datą nebūtų rašomas. Paaiškinime taip pat pateikė atsakymus dėl veiksmų ir priimtų sprendimų, susijusių su R. M. vaikais (b. l. 75-78).

Tarnybos 2019-05-21 pranešimu Nr. 6-263 apie galimą tarnybinį nusižengimą vyresnioji patarėja R. B. buvo informuota apie galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą jos atžvilgiu dėl Skyriaus veiklos koordinavimo ir planavimo užtikrinant nepilnamečių vaikų A. M. ir R. T. teisių apsaugą ir gynimą ir paprašyta iki 2019-05-28 atsakyti į užduotus klausimus, pateikti kitą reikšmingą informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus (b. l. 82-84).

Vyresnioji patarėja R. B. 2019-05-28 paaiškinimu pateikė Tarnybai atsakymus į klausimus (85-87).

Tarnybos direktorius 2019-06-13 įsakymu Nr. BV-200 pavedė K. V. S. galimą tarnybinį nusižengimą ištirti pakartotinai per 20 darbo dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos (b. l. 74).

Komisija, įvertinusi surinktus įrodymus, parengė 2019-07-12 išvadą Nr. 6-434 ,,Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo“, kurioje konstatavo, kad V. S. viršijo savo įgaliojimus ir atliko neteisėtus veiksmus pasirašydama 2019-03-07 Nr. 5SD-985, 2019-03-06 Nr. 5SD- 961, 2019-03-12 Nr. 5SD-1019 raštus, taip pat savo nedarbingumo laikotarpiu parengdama ir pasirašydama raštą teismui Nr. 5SD-1613. V. S. neteisėtus veiksmus atliko ir viršijo įgaliojimus dėl savo kaltės, kadangi teisinį išsilavinimą turinti valstybės tarnautoja privalėjo suvokti, kad Skyriaus vedėjui dokumentų projektus grąžinus koregavimui, ištaisius trūkumus, dokumento projektas vėl teikiamas vedėjo vizai, taip pat privalėjo suvokti, kad nedarbingumo laikotarpiu darbo funkcijos neatliekamos bei žinoti, kad Skyriaus vardu parengti raštai, atsižvelgiant į Darbo reglamentą, siunčiami su vedėjo parašu. Pažymėjo, kad Darbo reglamento 50 p. nustato, kad darbuotojai, spręsdami darbo klausimus, pagal savo kompetenciją ar suteiktus įgaliojimus, gali susirašinėti elektroniniu paštu tarnybos viduje, taip pat su Lietuvos ar užsienio valstybių atitinkamų institucijų atstovais. Komisija taip pat nustatė, kad VTĮ 35 str. 1 d. įtvirtintų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir 35 str. 3 d. įtvirtintų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. 2018 m. tarnybinė veikla buvo vertinta labai gerai. Komisija, vadovaudamasi VTAPĮ 4 str. 1 ir 2 d., VAĮ 3 st. 2 d., VTĮ 3 str. 1 d. 8 punktu, 16 str. 1 d. 1 p. ir 4 p., Aprašo 17.1 pp. pasiūlė pripažinti, kad V. S., eidama Skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 68-73).

Tarnybos direktorius Įsakymu pripažino, kad Skyriaus vyriausioji specialistė V. S. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 66-67).

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 32 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Piktnaudžiavimo tarnyba definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 5 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 13 punktą nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

Įvertinus išvadą ir Įsakymą matyti, kad pareiškėjos veika kvalifikuota pagal VTĮ 16 str. 1 d. 1 ir 5 p., kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Išvadoje nurodyta, kad V. S. pažeidė VTAPĮ 4 str. 1 ir 2 d., VAĮ 3 str. 2 d., VTĮ 3 str. 1 d. 8 p., Darbo reglamento 48 p. ir Taisyklių 51.6 pp. reikalavimus.

VTAPĮ 4 str. nustato vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principus: geriausių vaiko interesų prioriteto - priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia - geriausi vaiko interesai; biologinės šeimos prioriteto - priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius.

VAĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi objektyvumo principu. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

VTĮ 3 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.

Darbo reglamento 48 p. nustato, kad teritorinių padalinių vedėjai pagal kompetenciją atitinkamai pasirašo: raštus, susijusius su vykdomomis Tarnybos funkcijomis, deleguotomis teritoriniam padaliniui (48.1 p.); raštus, kuriuose vykdydami Tarnybos direktoriaus pavedimus teritoriniai padaliniai turi pateikti jų kompetencijai priklausančią informaciją (48.2 p.); kitus teritorinio padalinio rengiamus dokumentus, reikalingus atlikti funkcijas (48.4 p.).

Taisyklių 51.6 punkte nustatyta, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo, be kita ko, dirba (-o).

Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VTAPĮ 4 str. 1 ir 2 d., VAĮ 3 str. 2 d., VTĮ 3 str. 1 d. 8 p., Darbo reglamento 48 p. ir Taisyklių 51.6 pp.), pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai (Civilinės bylos Nr. 2-674-911/2019 medžiaga; V. S. rengti ir pasirašyti Skyriaus 2019-03-07 raštas Nr. 5SD-985 ,,Dėl pareiškimo“ pareiškėjai R. M.; 2019 -03-06 V. S. pasirašytas raštas Nr. 5SD-961, adresuotas R. M.; 2019-03-12 V. S. pasirašytas raštas Nr. 5SD-1019, kuriuo atsakyta į pareiškėjos R. M. 2019-03-06 skundą Nr. 5PR-313; Skyriaus vyresniosios patarėjos R. B. ir V. S. paaiškinimai dėl galimo tarnybinio pažeidimo; V. S. nedarbingumo medžiagą).

Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro išvadą, kad pareiškėja pagrįstai buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. S., teikdama priešieškinį civilinėje byloje, neatsižvelgė į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. V. S. vengė teikti papildomus dokumentus, susijusius su teisiniu procesu, nors kelis kartus, tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu, buvo prašoma. V. S., rengdama teismui dokumentus, teismui teikė neaktualaus laikotarpio, t. y. iki 2018-03-17 teismo sprendimo, neaktualią informaciją, taip pat viršydama įgaliojimus kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMĮ ir FNTT dėl galimo R. M. pajamų slėpimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad Skyriaus vedėja 2019-03-07 V. S. parengtą rašto Nr. 5SD-985 „Dėl pareiškimo“ projektą vizavo, bet nepasirašė. Skyriaus vedėja 2019-03-06 rašto Nr. 5SD-961 projektą grąžino V. S. taisyti, tačiau V. S. raštą pasirašė ir pateikė pareiškėjai. 2019-03-l2 rašto projektą Nr. 5SD-1019 V. S. taip pat pasirašė, nors Skyriaus vedėja nurodė rašto trūkumus. Darbo reglamentas nustato, kad Skyriaus raštai gali būti registruojami bei išsiunčiami / įteikiami pareiškėjams tik su Skyriaus vedėjo parašu. V. S. veiksmai, nevykdant Skyriaus vedėjos pavedimų koreguoti parengtų dokumentų projektus ir jų išsiuntimas pareiškėjai, vertintini kaip savo įgaliojimų viršijimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja Komisijai teiktame paaiškinime informacijos kuo vadovaudamasi pasirašė dokumentus nepateikė. Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė Taisyklių nuostatų ir nedarbingumo laikotarpiu parengė raštą teismui. Pareiškėja šio fakto neginčija, savo veiksmus pateisina Skyriuje nusistovėjusia tvarka, t. y. gavus nedarbingumo pažymėjimą, sužiūrėti bylas, kuriose negalės dalyvauti, perduoti kolegoms arba teikti teismui prašymą dėl bylos atidėjimo, jei kiti kolegos negalės dėl užimtumo dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau Taisyklėse įsakmiai nurodyta, kad nedarbingumo metu, be kita ko, asmeniui draudžiama dirbti. Darbas nedarbingumo metu laikomas pažeidimu. Pareiškėja, turėdama nedarbingumo pažymėjimą, atvyko į darbą ir parengė teismui raštą bei jį išsiuntė, taip pažeidė Taisyklių nuostatas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, surinkti duomenys patvirtina išvadoje suformuluotus teiginius, kad V. S. turėdama pareigą priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, atsižvelgti į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius; administracinį sprendimą priimti ir kitus veiksmus atlikti nešališkai ir objektyviai; priimant sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; neatlikti jai nepriskirtų funkcijų, susijusių su dokumentų pasirašymu; nepasirašinėti jai nepriskirtų; nedarbingumo metu nedirbti.

Darytina išvada, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad vyriausioji specialistė V. S., vykdydama jai pavestas užduotis, netinkamai atstovavo vaiko interesams, nevykdė Skyriaus vedėjo pavedimų, Skyriaus vardu pasirašydavo siunčiamus dokumentus, rengė raštą nedarbingumo laikotarpiu. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė VTĮ 3 str. 1 d. 8 p., VAĮ 3 str. 2 d. nustatytus principus, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių prigimtinę vaiko teisę augti su biologine motina, neįgyvendindama VTAPĮ 4 str. 1 ir 2 d. nuostatų, netinkamai atliko pareigą - atstovauti vaiko interesams, taip pat viršijo vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu suteiktus įgaliojimus (pasirašė Tarnybos siunčiamus raštus, ignoravo tiesioginio vadovo pavedimus ir dirbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu), netinkamai atliko VTĮ 16 str. 1 d. 1 ir 4 p. nustatytas pareigas valstybės tarnautojui, pažeidė Darbo reglamento 48 p. ir Taisyklių 51 p., 51.6 pp. nuostatas.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Komisija neatsižvelgė ir neįsigilino į Paaiškinime nurodytas aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes, nevertino Klaipėdos apylinkės teismo 2019-07-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-674-911/2019. Bylos medžiaga tvirtina priešingai, visa ši medžiaga buvo vertinama ir analizuojama.

Teismas nevertina pareiškėjos argumentų, susijusių su R. M. galimu neblaivumu, nes tai nesusiję su ginčo dalyku.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjos veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėja privalėjo laikytis.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.