Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Vykdant operatyvaus patikrinimo pavedimą nustatyta, kad V. G., 2019 m. spalio 20 d. 13 val. 00 min., prekyvietėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, leido prekiauti V. P., gim., jam priklausančiomis prekėmis (konservais ir vynuogėmis), kai nebuvo su juo sudaręs darbo sutarties, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritoriniam skyriui apie V. P. įdarbinimą. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taip pat V. G. vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr.. Patikrinus V. G. individualios veiklos buhalterinius dokumentus nustatyta, kad jis netinkamai veda gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą ir tuo pažeidžia Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo 2003-02-17 Nr. 1K-040 8, 18 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. prisipažino padaręs nusižengimus. Parodė, kad V. P. dirbo kelias savaites turguje 2019 m. spalio mėnesį. Jo oficialiai įdarbinti negalėjo, nes tuomet visus pinigus reikėtų sumokėti mokesčiams. Taip pat pripažįsta, jog vedė individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, bet ne visas sąskaitas apskaitė. Prašė skirti mažesnę nei minimalią nuobaudą dėl sunkios turtinės padėties, nes pats turi neįgalumą, be to, turi išlaikyti 4 asmenis, iš jų sutuoktinė ir mažametis vaikas yra neįgalūs.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2019 metais kelias dienas dirbo pardavėju – buvo pasamdytas V. G., kuris buvo išėmęs pažymą apie individualią veiklą. V. G. atveždavo prekes, buvo sutaręs dėl vietos Vilijampolės turguje, išimdavo sanitarines pažymas. Turguje pardavinėjo vaisius. V. G. su juo atsiskaitydavo grynais pinigais. Jis (V. P.) jam į banko kortelę pervesdavo pinigus, gautus už parduotas prekes, o V. G. iš tų pinigų sumokėdavo jam atlyginimą - 30 procentų nuo gautos sumos. Buvo kalba apie įdarbinimą, bet darbo sutartis nebuvo surašyta.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė I. M. J. parodė, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. G. nepildė individualios veiklos žurnalo ir leido dirbti V. P. nesudaręs su juo darbo sutarties. Prašė skirti V. G. sankcijose numatytas nuobaudas.

Administracinio nusižengimo protokole aprašytų nusižengimų faktą ir V. G. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-1408 (b. l. 2-3), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b. l. 4), V. P. paaiškinimas (b. l. 5-7), V. G. paaiškinimai, banko kvitai, iš kurių matyti, kad minėtą dieną blogai jautėsi, iki 2020 m. gegužės mėn. ne kartą gulėjo ligoninėje. Prisipažįsta blogai pildęs gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą ir dėl to gailisi. V. P. leido prekiauti savo prekėmis, nes jis turėjo individualios veiklos pažymą, neneigia davęs jam savo banko kortelę, į kurią V. P. įnešdavo pinigus už parduotas prekes (b. l. 10-24), administracinio nusižengimo registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad V. G. neturi nuobaudų (b. l. 25), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, V. G., 2019 m. spalio 20 d. 13 val. 00 min., prekyvietėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, leido prekiauti V. P., gim. , jam priklausančiomis prekėmis (konservais ir vynuogėmis), kai nebuvo su juo sudaręs darbo sutarties, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritoriniam skyriui apie V. P. įdarbinimą. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat V. G. netinkamai veda gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis dėl nusižengimų prisipažino (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino nusižengimą, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – V. G., atlikusio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, naudai nelegaliai dirbo vienas asmuo ir nelegalus darbas truko trumpą laiko tarpą, taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeiminę padėtį – šeimos gaunamos pajamos yra nedidelės, iš penkių šeimos narių, trys asmenis – jis, sutuoktinė ir mažametis vaikas turi neįgalumą, administracine tvarka už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą nebaustas, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti V. G. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.