Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. (J. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-24559-2024 administracinio nusižengimo byloje pakeistas, sutrumpinant J. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 3 mėnesių, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju J. Ž. prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą arba apskritai panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos nutarimas pakeistas, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinant iki 3 mėnesių, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti skundžiamą nutartį ir dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

3. Šioje byloje J. Ž. pripažintas kaltu padaręs ANK 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apeliantas nubaustas dėl to, kad vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta, tačiau nebuvo įvykdęs susigrąžinimo sąlygų, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą motociklą, kuris buvo be valstybinio numerio. Be to, apeliantas lenkė kitas transporto priemones nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, tikrinimo metu nepateikė transporto priemonės dokumento. Pažymėtina, jog už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis), o už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pakeitus Institucijos nutarimą, J. Ž. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių, kas reiškia, jog teismas paskyrė trumpesnį negu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodytą administracinio poveikio priemonės minimalų terminą, t. y. toks sprendimas priimtas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

5. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl J. Ž. anksčiau padaryto nusižengimo, dėl kurio jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat tai, kad šioje byloje aktualaus įvykio metu apeliantas transporto priemonę vairavo neišsiaiškinęs ir neįsigilinęs į teisės aktų reikalavimus dėl specialiosios teisės susigrąžinimo tvarkos, t. y. nusižengiant ne tyčia ar piktybiškai, kaip tik ir lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių. Kaip matyti, apelianto elgesys padarant ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą buvo įvertintas kaip nepiktybiškas. Taigi nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, skundžiamoje nutartyje jau buvo įvertinti, šios aplinkybės lėmė tai, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas buvo sutrumpintas daugiau nei dvigubai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes, jų pagrindu sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą, juo labiau, tokios administracinio poveikio priemonės apskritai neskiriant.

6. Kitos byloje nustatytos aplinkybės taip pat niekaip neleidžia pritarti apeliantui, jog nagrinėjamu atveju galima iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės arba yra galimybė dar labiau sutrumpinti jos terminą. Pažymėtina, jog apeliantas padarė net du administracinius nusižengimus (lenkė kitas transporto priemones nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje; vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta, tačiau asmuo neįvykdė susigrąžinimo sąlygų), už kuriuos numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Taigi J. Ž. padarė KET pažeidimus, kurie negali būti vertinami kaip mažiau pavojingi kelių eismo saugumui. Be šių pažeidimų apeliantas vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą motociklą, kuris buvo be valstybinio numerio. Sprendžiant dėl skirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas yra sistemingas KET pažeidėjas. Vien 2024 m. jis 3 kartus viršijo greitį, draudžiamoje vietoje lenkė kitą automobilį, važiavo maršrutiniam transportui skirtoje juostoje; 2023 m. tris kartus pastatė automobilį draudžiamoje vietoje, kartą nesumokėjo už stovėjimą, du kartus viršijo greitį ir vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros; 2022 m. 3 kartus viršijo greitį ir 4 kartus pastatė automobilį draudžiamose vietose; 2021 m. 2 kartus pastatė automobilį draudžiamoje vietoje, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone, viršijo greitį. Nors šie nusižengimai ir nepasižymi itin dideliu šiurkštumu, o paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tokie duomenys vis tik parodo, kad J. Ž. yra linkęs tendencingai nesilaikyti KET ir daryti naujus, jau pavojingesnius teisės pažeidimus, už kuriuos numatytas ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

7. Nors J. Ž. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms atlikti ir kitiems poreikiams tenkinti, vežti šeimos narius, šios aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinių nusižengimų padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų visgi nesulaikė. Vairuodamas motociklą, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, be to, pavojingai manevruodamas lenkiant kitas transporto priemones nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, J. Ž. privalėjo įvertinti tokių veiksmų galimas neigiamas pasekmes tiek asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, o to nepadaręs jis privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padarytų nusižengimų riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels J. Ž. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apelianto elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi dar labiau švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde akcentuojamas kaltės pripažinimas padarius nusižengimus, nuoširdus gailėjimasis, tai, kad bauda yra sumokėta, neabejotinai vertintina teigiamai, dėl ko atitinkamai ir buvo nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau vien tai vis tik nesudaro pagrindo dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs Institucijos nutarimą, tinkamai išsprendė administracinio poveikio priemonės skyrimo ir jos termino nustatymo klausimą. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją ir dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar jos apskritai neskirti, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. (J. Ž.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.