Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015 m. vasario 15 d., apie 22:40 val., Vaduvos gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 2,50 prom. (įvertinus paklaidą) girtumas ir neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Taip A. J. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008-01-01; 2) toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., LVAT 2010-10-08 nutartis Nr. N62-6791/2010; 2011-02-04 nutartis Nr. N62-2588/2011, 2011-03-07 nutartis Nr. N575-3335/2011 ir kt.).

Administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. Išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad A. J. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3894-818/2012 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas 5000 Lt (1448 €) bauda (bauda sumokėta 2014-09-28, tai yra nuobaudos vykdymas pasibaigė šią dieną, todėl nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną, tai yra 2015-02-15, dar nebuvo suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, nuobauda buvo galiojanti), policijos pareigūno R. V. 2015-02-15 tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad 2015-02-15, 22:50 val., A. J. buvo užfiksuotas 2.54 promilių neblaivumas, bei paties A. J. paaiškinimu, duotu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Anot A. J., jis gėrė su automobilio savininku J. G. ir kartu nusprendė važiuoti, o kadangi jis teisių neturi, tai nusprendė, kad vairuos jis – A. J.. A. J. su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0000284 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 2.50 promilių neblaivumas. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (A. J. vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui (be paklaidos – sunkiam girtumo laipsniui), naktį, tamsiu paros metu, mieste) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. J. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už kitos rūšies pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, daugiau galiojančių nuobaudų neturi. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau A. J. skirtina minimali ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta bauda, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje taip pat yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, paskyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir LRKT) doktrina (LRKT 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (LVAT administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Administracinis teisės pažeidimas padarytas vairuojant automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, jo savininku yra registruotas J. G.. Kad automobilis priklauso J. G., teismo posėdžio metu patvirtino ir A. J.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. nurodė, jog pažeidimo padarymo vakarą jis gėrė kartu su automobilio savininku J. G. ir abu kartu nusprendė važiuoti, o kadangi jis (A. J.) teisių neturi, tai nusprendė, kad vairuos jis (A. J.). Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, jog automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) disponavimas buvo su automobilio savininko žinia ir leidimu. Be to, automobilio savininkas J. G. buvo kviečiamas į teismo posėdį, teismo šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl darytina išvada, jog automobilio savininkas nėra suinteresuotas tuo, kad jam jo nuosavybė būtų grąžinta. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas taiko transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 1158 € vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.