- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- eAN2-147-634/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00155-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- E. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. vasario 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu E. S. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad ji 2025 m. spalio 11 d. 03 val. 39 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pritaikius paklaidą jai nustatytas 1,12 promilės neblaivumo laipsnis. Už padarytą nusižengimą E. S. paskirta 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu, E. S. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti jos atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. vasario 9 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad E. S. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patraukta atsakomybėn. Teismas taip pat konstatavo, kad nuobauda jai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Teismas sprendė, kad įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, nenustačius E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirta nuobauda visiškai atitinka ANK 34 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
4. E. S., nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį, o tuo pačiu ir Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties; 2) teismui nusprendus, kad jos veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį, o tuo pačiu ir Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir skirti jai alternatyvią administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių laikotarpiui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metų laikotarpiui.
4.1. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis priimta neatsižvelgiant į jos apylinkės teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, kurios turėjo būti įvertintos, skundo netenkinimo motyvai formalūs, kaip ir priimto nutarimo, nėra individualizuoti, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, nepaneigtos ir jos nurodytos aplinkybės.
4.2. Skunde nurodoma, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi vien policijos pareigūnės A. V. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, o jos parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. A. V. nurodytos aplinkybės yra išgalvotos. Be to, teismas skundžiamą nutartį grindė pamąstymais ir prielaidomis.
4.3. Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog „aplinkybė, kad pareiškėja vairavo būdama neblaivi, nustatyta liudytojos parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis, patvirtinančiais Institucijos nutarime padarytų išvadų pagrįstumą“, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Teismo nutartyje nurodoma, kad „abejoti liudytojos tiksliais ir nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo, nes jos suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė“, tačiau tai net nebuvo nustatinėjama. Teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad keletą kartų buvo pastačiusi savo automobilį namo, kuriame gyvena liudytoja, aikštelėje, kur jos automobilis buvo apmėtytas pomidorais, išleistas oras iš padangų. Apeliantės teigimu, liudytoja gali būti suinteresuota jai pakenkti dėl tokio jos elgesio statant automobilį kitam namui priklausančioje aikštelėje.
4.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iš viešoje erdvėje esančių straipsnių matyti, kad policijos pareigūnai, netgi užimantys aukštas pareigas, mėgsta falsifikuoti bylų įrodymus, pateikia nuorodas į viešoje erdvėje esančius straipsnius. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kyla pagrįstų įtarimų ir dėl liudytojos A. V. parodymų objektyvumo.
4.5. Skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad kaip girdėti iš A. V. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo, nors A. V. teigia, kad apeliantė vairuoja automobilį, o ji bando ją sustabdyti, tačiau fone negirdėti automobilio variklio garso. Tai, kad A. V. pranešimas yra melagingas, patvirtina ir faktas, kad ji nurodo, jog apeliantė atsitrenkė į bortą, tačiau policijos pareigūnai apeliantės tariamai vairuoto automobilio apgadinimų nenustatė. Skunde taip pat pažymima, kad A. V. balsas kalbant su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju pinasi, ji kalba tarsi būtų stipriai neblaivi, pranešimas Bendrajam pagalbos centrui yra padrikas, pirmiausiai nurodo, kad „moteris girta į mašiną sėdo vairuot ir dabar šūkauja, rėkauja, daužo ten kitas mašinas“, po to nurodo, kad ,,nežinau ar ji sės į tą mašiną, bet užsikūrė sėdo važiuot, pavažiavo dabar keikia visus ir vėl eina į mašiną“, po kelių sekundžių jau nurodo, kad ,,įsėdo jau į mašiną, važiuoja atbula“, nurodo automobilio duomenis, tada sako „į bortą atsitrenkė tik ką“, tada jau sako „palaukit bandau sustabdyt aš ją“, kalba tariamai su apeliante, nurodo, kad ji jau išlipa. A. V. teigimu, apeliantė atsitrenkė į „bortą“ važiuodama atbula ir išlipo iš automobilio, tačiau lieka neaišku, kaip jos automobilis atsirado kitoje vietoje tvarkingai pastatytas priekiu į aikštelės kraštą. Apeliantės teigimu, gali būti, kad įtakos liudytojos nuomonei, jog ji tariamai vairavo automobilį, galėjo turėti ir jos suvartoto alkoholio kiekis.
4.6. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad „priėjus prie aptariamo automobilio girdisi užvesto automobilio variklio garsas, o tuo pačiu metu paklausus pareiškėjos kur ji važiuoja pastaroji atsako „į miestą“, yra laikytina prielaida - byloje nebuvo paneigta teismo posėdžio metu apeliantės nurodyta aplinkybė, kad galimai girdėjosi atvažiavusio taksi automobilio variklio garsas, o žodžius „į miestą“ pasakė ne ji, o į taksi automobilį sėdanti moteris, liudytojos draugė.
4.7. Teismas nepagrįstai apeliantės žodžius policijos pareigūnams „<...> nieko nepadariau, nieko neužmušiau, nieko nenutrenkiau... nieko nenubrozdinau“ bei „jeigu yra vaizdo įrašas, tai vairavau <...>.“ laikė tariamo vairavimo įrodymais. Skunde apeliante paaiškina, kad pasakymas „jeigu yra vaizdo įrašas, tai vairavau <...>“ reiškia ne jos prisipažinimą, o būtent nuomonę, kad nėra jokių objektyvių jos kaltę pagrindžiančių įrodymų ir jų negali būti.
4.8. Skunde nurodoma, jog teismas niekaip nevertino aplinkybės, kad automobilio, kurį apeliantė tariamai vairavo, raktelis buvo pas jos draugą R. E., ir darė prielaidą, kad „įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nustatinėjo ir tikrino praėjus mažiausiai 20 minučių po vairavimo fakto, taigi neabejotina, kad vengdama atsakomybės bei supratusi, kad apie jos poelgį pranešta, pareiškėja turėjo pakankamai laiko transporto priemonės raktelį padėti, perduoti ar paslėpti, be to, akivaizdu, kad transporto priemonės savininkas gali turėti ne vieną užvedimo raktelį, ko gali nežinoti kiti asmenys (šiuo atveju liudytojas R. E.)“.
4.9. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis principas, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nebuvo pašalintos visos abejonės bei neaiškumai, kurie siekiant patraukti ją administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą turėjo būti pašalinti, todėl jie aiškintini jos, kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir skundžiama teismo nutartis bei Institucijos priimtas nutarimas turi būti panaikinti.
4.10. Visgi teismui motyvuotai ir pagrįstai nusprendus, kad yra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apeliantės kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, apeliantės nuomone, jai gali būti paskirta alternatyvi poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metų laikotarpiui. Apeliantė skunde nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja, jos darbinių funkcijų vykdymui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes tenka vykti į saugomus objektus tiek visoje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tiek į renginius Kaune. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, tai padaryti neįmanoma. Dėl šios priežasties ji buvo perkelta į arčiau namų esantį objektą, dėl ko žymiai sumažėjo jos darbo užmokestis. Be to, ji gyvena su savo tėčiu V. S. ir jo sugyventine L. J., kurių sveikata yra gana prasta, juos dažnai reikia vežti pas gydytojus ir pan. Neturėdama teisės vairuoti, ji to padaryti negalės, dėl to nukentės artimų žmonių gyvenimo kokybė. Skunde apeliantė nurodo, jog sutinka savo naudojamoje transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą. Apeliantės nuomone, nėra jokių kliūčių jos atžvilgiu taikyti ANK 31¹ straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
5. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. pateikė atsiliepimą į E. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas nustatė visas bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo pareiškėjos skundo argumentus, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą ir E. S. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
5.2. Nors skunde nurodoma, kad liudytojos nuomonei galėjo turėti ir jos suvartotas alkoholio kiekis, tačiau kūno kameros vaizdo įrašuose, bendrojo pagalbos centrui skambučio įraše yra matoma, kad liudytoja šneka aiškiai, rišliai, nuosekliai dėsto mintis, jos neblaivumo požymių nenustatyta.
Šalies argumentai
5.3. Apeliantė skunde nurodo, kad iš liudytojos skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašo girdėti, kad ji vairuoja automobilį, o liudytoja ją bando sustabdyti, tačiau fone negirdėti automobilio variklio garso, visgi skambučio bendrajam pagalbos centrui nuo 1 min. 28 s įraše yra aiškiai girdimas užvesto automobilio variklio garsas.
5.4. Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad E. S. atsitrenkė į bortą ir išlipo iš automobilio, tačiau atvažiavus taksi automobiliui ir trukdant pravažiavimui, ji vėl vairavo transporto priemonę siekiant atlaisvinti važiuojamąją dalį taksi automobiliui, dėl to automobilis ir buvo pastatytas į aikštelės kraštą.
5.5. Liudytoja nurodė, kad taksi automobilis atvažiavo jau po skambučio bendrajam pagalbos centrui, todėl garso įraše girdimas variklio garsas yra E. S. automobilio ir negali būti taksi automobilio, kurio tuo metu dar nebuvo atvykusio į įvykio vietą. Taip pat žodžius „į miestą“ negalėjo nurodyti į taksi sėdanti moteris, kadangi bendrojo pagalbos skambučio metu taksi automobilio įvykio vietoje nebuvo. Be to, bendrojo pagalbos centro įraše girdimi ne tik žodžiai „į miestą“, o tarp pranešėjos ir automobilio vairavusio asmens vyksta ilgesnis pokalbis, užduodant ir atsakant į pateikiamus klausimus.
5.6. Teismo posėdžio metu E. S. nurodė, kad buvo tik priėjusi ir stovėjo prie automobilio, vairuoti automobilio negalėjo, kadangi neturėjo su savimi užvedimo raktelių, tačiau vaizdo įraše ji policijos pareigūnui nurodo „sėdėjau mašinoj, bet nevairavau“, kas patvirtina, kad E. S. buvo automobilio viduje ir turėjo su savimi automobilio užvedimo raktelius.
5.7. E. S. nei protokolo surašymo metu, nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame skunde aukštesniajam teismui, su padarytu nusižengimu nesutiko, dėl jo nesigailėjo, siekia išvengti administracinės atsakomybės, savo poelgio kritiškai nevertina, todėl Institucijos nuomone nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsiliepime nesutinkama, kad būtų taikyti teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimalūs terminai, kadangi nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrus minimalius terminus šie neatitiktų nuobaudos skyrimo taisyklių, numatytų ANK 34 straipsnyje. Institucijos nuomone, E. S. skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija apylinkės teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Skunde keliami alternatyvūs prašymai tiek nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną E. S. atžvilgiu nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties, tiek, pakeisti apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą ir skirti jai alternatyvią administracinio poveikio priemonę.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje
8. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, konstatuoja, kad E. S. pagrįstai nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.
10. Nagrinėjamu atveju E. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kurioje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
11. Apeliantė E. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, teigė transporto priemonės nevairavusi, tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jos kaltę neabejotinai pagrindžia liudytojos duoti parodymai, neblaivumo nustatyto aktas, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas bei kiti rašytiniai bylos duomenys.
12. Liudytoja A. V. patvirtino, kad matė kaip E. S. įsėdo į automobilį jį vairavo pavažiuodama į priekį, vėliau atbuline eiga, dar vėliau patraukdama automobilį. Iš liudytojos skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašo matyti, kad liudytojai priėjus prie aptariamo automobilio girdisi užvesto automobilio variklio garsas, liudytoja klausia „kur Jūs važiuojat, ponia“, pastaroji atsako „į miestą“, liudytojai paprašius išlipti iš automobilio ši sutinka, o paklausus, kas čia vyksta, atsako susipykusi su vyru. Šios bendrajam pagalbos centrui įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde apeliantės nurodytas aplinkybes, jog galimai girdėjosi atvažiavusio taksi automobilio variklio garsas, o žodžius „į miestą“ pasakė ne ji, o į taksi automobilį sėdanti moteris. Apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad E. S. negalėjo vairuoti automobilio, nes neturėjo su savimi užvedimo raktelių, paneigia policijos pareigūno kūno kameros įrašas, kuriame apeliantė į pareigūno teiginį, jog žmonės matė, kad ji vairavo, atsakė „sėdėjau mašinoj, bet nevairavau“. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad E. S. buvo nustatytas 1,14 promilės neblaivumo laipsnis, su tikrinimo rezultatais E. S. sutiko. Vertindamas administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, apeliacinis teismas konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patraukta atsakomybėn, jos kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodyta.
13. Apeliacinio teismo vertinimu, skunde keliamos abejonės liudytojos parodymų objektyvumu ir galimai neigiamo požiūrio į apeliantę yra nepagrįstos. Apeliaciniame skunde nurodomi straipsniai viešoje erdvėje niekaip nėra susiję su liudytoja A. V. Dėl liudytojos parodymų objektyvumo dėl jos neblaivumo, pažymėtina, kad iš skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašo, policijos pareigūno kūno kameros įrašo matyti, kad liudytoja A. V. tiek skambindama bendrajam pagalbos centrui, tiek bendraudama su policijos pareigūnais, nuosekliai, tiksliai, aiškiai ir rišliai paaiškino visas įvykio aplinkybes, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abejoti liudytojos būkle ar jos gebėjimu vertinti aplinką įvykio metu nėra jokio pagrindo. Dėl A. V. galimo neigiamo požiūrio į apeliantę teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pati apeliantė nurodė, kad A. V. nepažįsta, priežasčių, dėl kurių ji galėtų išgalvoti įvykio aplinkybes nežino, liudytoja A. V. taip pat patvirtino, kad apeliantės nepažįsta. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino apeliantės ir liudytojos santykį, tačiau liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatė.
14. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas niekaip nevertino aplinkybės, kad automobilio, kurį apeliantė tariamai vairavo, raktelis buvo pas jos draugą R. E. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, tačiau nevertino, kad jos paneigia E. S. kaltę. Ta aplinkybė, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apylinkės teismo nutartyje įvertintos kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, kad šis vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
Dėl ANK 31¹ straipsnio taikymo
15. Administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. apeliaciniame skunde nurodė alternatyvų reikalavimą – vietoje jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių laikotarpiui, paskirti kitą 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėtina, kad skunde pirmosios instancijos teismui tokio reikalavimo ji nenurodė.
16. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šios administracinio poveikio priemonės įstatyme numatytos kaip alternatyvios priemonės, jų taikymas konkrečiu atveju nėra siejamas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis.
17. Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka nustatyta ANK 31¹ straipsnyje. Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dvejų metų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik su asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi, įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).
18. Apygardos teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju E. S. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, žala niekam nebuvo padaryta, per pastaruosius penkerius metus nėra bausta administracine tvarka, turi nuolatinį darbą, kuris tiesiogiai susijęs su vairavimu ir kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, rūpinasi artimaisiais, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apygardos teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonė įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Svarbu pažymėti ir tai, jog aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog, nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones.
19. Už padarytą nusižengimą Institucijos nutarimu E. S. paskirta 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytam minimaliam - 12 mėnesių laikotarpiui. Sprendžiant dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo su bausmės skyrimu susijusias bylos aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino Institucija ir pirmos instancijos teismas, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimas nustatant minimalius terminus atitiks ANK 22 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus ir nepažeis nuobaudos skyrimo taisyklių, numatytų ANK 34 straipsnyje.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. sutinka, kad jai būtų taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apygardos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui pakeisti į ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu E. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui į alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.