Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1216-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-31
Bylos Nr.
2A-1216-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39145-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
A. B., L. B.
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1216-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39145-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.11.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ir atsakovų A. B. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams A. B. ir L. B., dėl įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 2810,85 Eur (9 705,31 Lt) įsiskolinim1, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad yra nesutarimų su ieškove dėl jos reikalaujamų mokėjimų, susijusių su iš ieškovės išsinuomotu namu. Ieškovė nėra pateikusi komunalines paslaugas teikiančių įmonių sąskaitų bei ataskaitų apie šioms įmonėms sumokėtus mokesčius, nors tokios ieškovės prievolės įtvirtintos nuomos sutartyje. Atsakovai su ieškove 2013 m. gegužės 31 d. sudarė susitarimą dėl 6 500 Lt įsiskolinimo už nuomą ir komunalines paslaugas sumokėjimo. Atsakovai nurodė, kad ieškovei sumokėjo 6 580,01 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei J. D. M. solidariai iš atsakovų A. B. ir L. B. nuomos mokesčio ir užmokesčio už energiją bei komunalines paslaugas įsiskolinimą, viso 1 090,71 Eur, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1 090,71 Eur nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis po 142,87 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad šalys 2013 m. sausio 25 d. sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuria atsakovams buvo perduotos naudotis 180 kv. m. ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. p.), o atsakovai įsipareigojo mokėti nuomotojai 839,90 Eur (2 900 Lt) nuomos mokestį per mėnesį bei apmokėti faktines išlaidas už telekomunikacijų paslaugas, komunalinių bei eksploatacinių išlaidų mokesčius pagal nuomotojos pateiktas eksploatuojančių įmonių sąskaitas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos (Sutarties 3.1., 3.3. p.). Pirmąją nuomos mokesčio įmoką ieškovai privalėjo sumokėti už du mėnesius į priekį, vieno mėnesio mokėjimą palikdami kaip užstatą, kuris grąžinamas sutarčiai pasibaigus ir atlaisvinus patalpas (Sutarties 3.2. p.). Sutarties terminas - iki 2014 m. sausio 25 d. (Sutarties 4.1. p.). Nuomininkai turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį savo nuožiūra, įspėję nuomotoją prieš vieną mėnesį (Sutarties 4.3. p.). Šalys pripažino, kad nuomos sutartis nutraukta 2013 m. spalio 28 d. (atsakovai išsiuntė ieškovei raktus ir ši juos gavo 2013-10-30).

Ieškovė nenurodė reikalaujamos priteisti sumos pagrindo, nepaaiškino šios sumos dydžio apskaičiavimo tvarkos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumą, t. y. ieškovė neįvykdė nuomos sutarties 3.3. p. įtvirtintos prievolės pateikti nuomininkams energiją ir komunalines bei telekomunikacijų paslaugas teikiančių įmonių sąskaitas, patvirtinančias konkretaus laikotarpio mokėjimų dydį. Todėl, atsakovams ginčijant reikalaujamos priteisti sumos dydį, neįmanoma patikrinti jos pagrįstumo. Prievolė pagrįsti ir įrodyti reikalaujamų priteisti mokėjimų sumą tenka ieškovei. Ji, teismo paraginta (2014-10-21 nutartis), šios prievolės neįvykdė. Paaiškinimų apie reikalaujamus mokėjimus pateiktus 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu teismas nepriėmė, taikant CPK 7 str., kadangi kiti proceso dalyviai šių paaiškinimų nėra gavę, atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovė staiga prieš pat teismo posėdį nusprendė iš dalies įvykdyti 2014 m. spalio 21 nutartį, nebuvo pagrindo, kadangi tai nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

2013 m. gegužės 31 d. šalys sulygo, kad 2013 m. gegužės 31 d. atsakovų įsiskolinimas ieškovei buvo 1882,53 Eur (6 500 Lt). Teismas remiantis šiuo susitarimu sprendė apie šalių atsiskaitymų būklę. Pastarojo sandorio šalys nenuginčijo, todėl yra patikimas šalių atsiskaitymų būklę apibūdinantis dokumentas. Šalims sudarius 2013 m. gegužės 31 d. susitarimą, atsakovams tenka prievolė įrodyti, kaip jis buvo vykdomas. Atsakovai pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, įvykdytų 2013 m. gegužės 31 d. ir vėliau, kuriuose įrašyta mokėjimo paskirtis - „skola“ arba „skolos grąžinimas“. Šiuose mokėjimų nurodymuose atsakovo A. B. ieškovei J. D. M. sumokėtų lėšų suma – 791,82 Eur (2 734 Lt). Sulyginus atsakovų prisiimtas ir įvykdytas atsiskaitymo su ieškove prievoles, likusi nesumokėta atsiskaitymų suma – 1090,71 Eur (3 766 Lt). Šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai, kadangi abu atsakovai gyveno ieškovės išnuomotose patalpose, naudojosi į patalpas tiekiama energija, telekomunikacijų ir komunalinėmis paslaugomis, pripažino prievolių dydį ir pateikė įrodymus, kad įvykdė tik dalį prisiimtų prievolių.

Ieškovei reikalaujant, iš atsakovų solidariai priteisė 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą - 1 090,71 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Patalpų nuomininkai neturi prievolės mokėti neteisingai apskaičiuotų mokesčių. Todėl likusią ieškovės reikalavimų dalį (taip pat ir reikalavimas priteisti mokėjimus, kurių pagrindas atsirado po 2013-05-31 susitarimo sudarymo) atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. M. prašo 2015 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti pilnai.

Atsakovai A. B. ir L. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje reikalavimai patenkinti, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Ieškovei ir jos atstovui taikyti baudą už 2014 m. gegužės mėn. teismo nutarties dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nevykdymą. Priteisti atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė J. D. M. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo bylos, neįsigilino į byloje pareikštus reikalavimus, pateiktus paaiškinimus bei bylos įrodymus. Be pagrindo išskirtinę įrodomąją galią suteikė 2013 m. gegužės 31 d. susitarimui, neanalizuojant kitų byloje svarbių rašytinių įrodymų, dėl ko priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, bei buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas dalį reikalavimų atmesti.

2) Sprendime nepagrįstai nurodoma, jog tarp ginčo šalių nuomos santykiai susiformavo nuo 2013 m. sausio 25 d. (sudarius negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį). Tarp šalių nuomos santykiai (namo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos) tęsėsi nuo 2008 metų, buvo sudaromos nuomos sutartys vis naujam nuomos terminui. Iki 2012 metų kovo mėnesio atsakovai nuomos mokestį mokėdavo grynais, o už komunalines paslaugas tenkančius mokesčius dažniausiai pervesdavo į banko sąskaitą. Nuo 2012 metų balandžio mėnesio visus mokėjimus atlikdavo tik į banko sąskaitą.

3) Nuomos laikotarpiu (kuris tęsėsi nuo 2008 metų) atsakovai nereikalavo jokių komunalines ir eksploatacines paslaugas teikiančių įmonių sąskaitų ar ataskaitų apie šioms įmonėms atliktus mokėjimus. Atsakovams nuomojant namą, ieškovė raktų nuo šio namo neturėjo, nes atsakovas A. B. buvo pakeitęs durų užraktus ir raktų nuomos laikotarpiu neperdavė, teigiant, kad namuose jie laiko piktą šunį, todėl raktų neduoda dėl jos pačios saugumo. Taigi, nuomos laikotarpiu ji neturėjo galimybės patekti į namo vidų, kur buvo skaitikliai, bei patikrinti skaitiklių duomenis. Todėl skaitiklių duomenis visuomet atsiųsdavo ar pranešdavo patys atsakovai. Pagal jų pateiktus duomenis ieškovė atsiskaitymų knygelėje paskaičiuodavo mokėtinas sumas, kurias nusiųsdavo atsakovams. Pastarieji patikrindavo paskaičiavimus pagal savo atliktus skaičiavimus, kadangi skaičiavimai sutapdavo, atsakovai jokių patikslinimų ar detalizacijų nereikalavo (tik vienintelį kartą atsakovai paprašė patikslinti duomenis dėl 2013 m. gegužės mėnesį, kuomet buvo nustatyta klaida ir ji ištaisyta). Taigi, per ilgą nuomos laikotarpį tarp ginčo šalių susiklostė praktika dėl sunaudotos energijos, dujų, sunaudoto vandens kiekio nustatymo ir mokėtinų sumų apskaičiavimo.

Žemesnės instancijos teismas

4) Sprendime neteisingai teismas nurodė, kad ieškovė neįvykdė nuomos sutarties 3.3. p. įtvirtintos prievolės pateikti nuomininkams energiją ir komunalines bei telekomunikacijų paslaugas teikiančių įmonių sąskaitas, patvirtinančias konkretaus laikotarpio mokėjimų dydį, todėl neva neįmanoma patikrinti prašomos priteisti sumos pagrįstumą, o patalpų nuomininkai neturi prievolės mokėti neteisingai apskaičiuotų mokesčių. Teismas visiškai nesiaiškino, ar realiai komunalines ir eksploatacines paslaugas teikiančios įmonės išrašo tokias sąskaitas, ar yra reali galimybė gauti tokių sąskaitų kopijas ir pan. (nes individualių namų gyventojai patys deklaruoja duomenis apie sunaudotą elektros energiją, vandenį, dujas ir pan., apskaičiuoja mokėtinas sumas ir sumoka paslaugos teikėjui). Be to, tokių sąskaitų kopijų nepateikimas į bylą (nes jų realiai nėra gavusi) nešalina atsakovų pareigos apmokėti faktines komunalinių / eksploatacinių paslaugų išlaidas, nes tą juos įpareigoja tiek Sutarties 3.3. punktas, tiek ir CK 6.493 str. nuostatos.

5) Atsakovų sunaudotos elektros energijos, dujų, vandens kiekį bei mokėtinas (ir ieškovės sumokėtas) sumas patvirtina byloje tiek su procesiniais dokumentais, tiek ir teismo posėdžio metu pateikti pačių komunalinių / eksploatacinių paslaugų teikėjų suteikti rašytiniai įrodymai: AB “Lesto” mokėjimų už elektros energiją ataskaita, UAB “Vilniaus vandenys” suvartoto vandens įmokų ataskaita bei atsakovų pateikta mokėjimų ataskaita, kuriose yra fiksuoti sunaudotos energijos kiekiai, mokėtinos bei apmokėtos sumos ir pan., AB “Lesto” raštai apie sunaudotą bei apmokėtą elektros energiją, AB “Lietuvos dujos” pažyma apie suvartotas ir apmokėtas gamtines dujas, UAB “Vilniaus vandenys” pažyma apie suvartotą vandenį bei atliktus mokėjimus. Taip pat komunalinių / eksploatacinių paslaugų tiekėjų nurodytus duomenis patvirtina ir išrašai iš banko sąskaitos dėl atliktų mokėjimų AB “Lesto”, AB “Lietuvos dujos”, UAB “Vilniaus vandenys” bei atsakovų atliktų mokėjimų, iš kurių seka, kad atsakovai nėra pilnai sumokėję jiems tenkančio mokėti nuomos mokesčio bei patalpų eksploatavimo ir komunalinių mokesčių. Šie duomenys nebuvo paneigti.

Nors minėti įrodymai buvo pateikti ir prijungti prie bylos dar iki 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio, o skundžiamame sprendime nurodoma, kad sprendimas bus priimtas, vertinant tuos įrodymus, kurie pateikti iki šio teismo posėdžio, tačiau realiai pirmosios instancijos teismas minėtus svarbius bylos įrodymus ignoravo, jų neanalizavo ir dėl jų skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė, kas ir lėmė neteisėto bei nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.

6) Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą išimtinę įrodomąją reikšmę šioje byloje suteikė 2013 m. gegužės 31 d. susitarimui, nurodant, kad šis susitarimas yra vėlesnis už 2013 m. gegužės 15 d. susitarimą, todėl neva būtent 2013 m. gegužės 31 d. susitarimas yra patikimas šalių atsiskaitymų būklę apibūdinantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į procesiniuose dokumentuose bei teisme pateiktus paaiškinimus dėl šio dokumento sudarymo ir pasirašymo. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme ieškovė nuosekliai paaiškino, kad nors atsakovai įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį (2 900 Lt per mėnesį), bei kas mėnesį apmokėti faktines išlaidas už komunalines, eksploatacines paslaugas, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku ir pilnai neapmokėdavo nuomos mokesčio bei pastato eksploatacinių / komunalinių išlaidų, dėl ko 2013 metais susidarė didelis atsakovų įsiskolinimas. Apie susidariusią skolą dar 2013 metų pavasarį ne sykį buvo kalbėta su atsakovais bei A. B. motina R. B., buvo pateikti susidariusios skolos paskaičiavimai, mokėtinos sumos ir atsakovų atlikti mokėjimai. Su paskaičiavimais atsakovai sutiko. 2013 m. gegužės 15 d. buvo pasirašytas susitarimas, kuriame buvo fiksuota, jog 2013 m. balandžio 30 d. skola sudarė 11 084 Lt. Vėliau atsakovai paprašė iki 2013 m. kovo 31 d. susidariusią skolą atskirti nuo mokėtinų sumų ir atliktų mokėjimų po šios datos (2013-03-31), bet įskaityti vėliau atliktus mokėjimus, kur buvo nurodoma, kad dengiama skola. Su tuo ieškovė sutiko. Tuo pagrindu buvo parengtas susitarimas, kuris ilgą laiką atsakovų nebuvo pasirašomas. Vėliau šis susitarimas buvo pasirašomas pas atsakovą A. B., kuris pasirašymo metu ieškovę labai skubino, buvo neramus, todėl per klaidą 2015 m. gegužės 31 d. susitarime ieškovė nurodė, kad 6 500 Lt skola yra susidariusi 2013 metų gegužės mėnesio, o ne kovo mėnesio 31 d. (kas realiai atitiko tikrovę ir susitarimą). Procesiniuose dokumentuose ir teisme apeliantė yra paaiškinusi, kad į šį susitarimą nėra įtrauktos atsakovų mokėtinos sumos už nuomą bei komunalines / eksploatacines paslaugas už 2013 metų balandžio ir gegužės mėnesius bei neatsižvelgta į šiuo laikotarpiu atsakovo atliktus mokėjimus.

Kitaip tariant, 2013 m. gegužės 31 d. nurodyta įsiskolinimo suma neatitiko realios atsakovų tai datai skolos dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Nors minimu susitarimu atsakovai besąlygiškai pripažino 6 500 Lt dydžio skolą, tačiau ieškovė niekuomet neatsisakė reikalavimo teisės į visą faktiškai susidariusį atsakovų įsiskolinimą (kuris 2013-05-31 realiai buvo ženkliai didesnis nei nurodomas įsiskolinimas susitarime) (pažymėtina, kad 2013-05-31 susitarimas nėra nei taikos sutartis, kurią būtų patvirtinęs teismas, nei rašytinis atsisakymas nuo dalies įsiskolinimo).

2013 m. gegužės 15 d. susitarimu buvo fiksuotas 11 084 Lt atsakovų įsiskolinimas 2013 m. balandžio 30 dienai. Per 2013 metų rugpjūčio mėnesį atsakovai viso sumokėjo 4 584 Lt (tą patvirtina išrašai iš banko sąskaitos). Tačiau atsakovai taip pat turėjo sumokėti nuomos mokestį už gegužės mėnesį (2 900 Lt) bei sumokėti mokesčius už patalpų eksploatacines / komunalines paslaugas (598,85 Lt), viso vien už gegužės mėnesį atsakovai turėjo sumokėti 3 498,85 Lt. Taigi, vien matematiniu būdu vertinant (skaičiuojant) skolos, fiksuotos 2015 m. balandžio 30 dienai, už gegužės mėnesį mokėtinų sumų ir atsakovų gegužės mėnesį sumokėtos sumos pakytį (11 084 Lt + 3 498,85 Lt - 4 584 Lt), seka, kad 2013 m. gegužės 31 d. susitarime nurodytas skolos dydis (6 500 Lt) neatitiko realaus atsakovų įsiskolinimo tą dieną, todėl teismas, atsisakydamas analizuoti kitus bylos rašytinius įrodymus, aiškintis visas reikšmingas teisingam sprendimui priimti aplinkybes, nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog 2013 m. gegužės 31 d. susitarimas yra neva patikimas šalių atsiskaitymo būklę apibūdinantis dokumentas, kas lėmė neišsamų bylos išnagrinėjimą bei nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

7) Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. spalio 28 d. (5 mėnesius) atsakovai ir toliau naudojosi nuomojamomis patalpomis, tačiau pilnai nesumokėjo už šį laikotarpį nuomos mokesčio bei nemokėjo už komunalines / eksploatacines paslaugas. Per minimą laikotarpį (per 5 mėnesius) vien mokestis už patalpų nuomą (neskaitant mokesčių už sunaudotą elektros energiją, dujas, vandenį) sudarė 14 500 Lt (2 900 Lt x 5 mėnesiai). Tuo tarpu per šį laikotarpį (nuo 2013-06-01 iki 2013-10-28) iš viso atsakovai pervedė tik 12 003 Lt (birželį - 3 300 Lt, liepą - 2 223 Lt, rugpjūtį - 4 640 Lt, rugsėjį - 1 840 Lt, spalį - 0 Lt), ką patvirtina išrašai iš banko sąskaitos. Taigi, vien šie faktiniai duomenys patvirtina, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovai nesumokėjo ne tik 2013 m. gegužės 31 d. atsakovų pripažintos skolos, bet ir nesumokėjo viso nuomos mokesčio bei pilnai nepadengė patalpų komunalinių / eksploatacinių išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai liko skolingi tik 3 766 Lt (1 090,71 Eur).

8) Reikalavimams pagrįsti byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai: banko sąskaitų išrašai, AB Lesto, AB Lietuvos dujos, UAB Vilniaus vandenys raštai ataskaitos, pažymos apie suvartotas gamtines dujas, vandenį, elektrą bei atliktus mokėjimus, ieškovės banko sąskaitos išrašai, tačiau šių įrodymų pirmosios instancijos teismas realiai nevertino, jų neanalizavo.

2014 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartimi byla perduota nagrinėti naujos sudėties teismui (paskirta nagrinėti teisėjui V. K.). 2014 m. spalio 21 d. paskirto teismo posėdžio metu teisėjas nurodė, kad nenagrinės šios civilinės bylos, nes teisėjas nemato ką šioje byloje nagrinėti, nežino apie ką šioje byloje eina kalba, iš kur susidaro reikalaujamos sumos ir pan., bei įteikė tos pačios dienos nutartį ieškinio trūkumams pašalinti, nurodant, kad neva nėra aiškus reikalavimo dalykas, pagrindas, jog nėra nurodytas reikalavimo atlyginti žalą pagrindas, žalos dydis ir pan. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino.

9) Parengtus rašytinius paaiškinimus apeliantė pateikė teismui 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus (juos be pagrindo įvardinant naujais įrodymais, nors tai buvo sąvadas / suvestinė duomenų (išreikštų skaitmenimis), esančių byloje jau pateiktuose rašytiniuose įrodymuose - bankų sąskaitos išrašuose, AB Lesto, AB Lietuvos dujos, UAB Vilniaus vandenys raštuose, pažymose, išrašuose) atsisakė priimti, nurodant, kad tokius rašytinius paaiškinimus (nepagrįstai teismo įvardijamus naujais įrodymais) neva privalėjo ieškovė pateikti teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje nustatytu terminu.

10) Ieškovė išanalizavusi 2014 m. rugsėjo 9 d. AB Lietuvos dujos pažymoje apie atsiskaitymą už gamtines dujas Nr. 4IV- 7-1388; AB Lesto priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. ataskaitoje; 2013 m. lapkričio 13 d. UAB Vilniaus vandenys išrašą, AB „Swedbank“ pažymoje Nr. RLR-SR-KTP-146 apie J. D. M. pavedimus už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 30 d.; 2014 m. rugsėjo 2 d. AB Lesto rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 50220-4673“ esančius duomenis, parengė tikslius rašytinius paaiškinimus (duomenų suvestinę) dėl atsakovų skolos ir reikalaujamos priteisti sumos paskaičiavimo bei juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teisėjas be pagrindo atsisakė šiuos rašytinius paaiškinimus (išreikštus skaitmenimis) priimti.

Parengtoje suvestinėje pateikiami kiekvieno mėnesio nuo 2011 m. sausio iki 2013 m. spalio (atsakovai išsikėlė iš nuomojamo namo 2013 m. spalio 28 d.) elektros energijos, dujų bei vandens skaitiklių parodymai, susidaręs parodymų skirtumas, už kurį reikėjo sumokėti, mokėtina suma už visas komunalines paslaugas atskirai bei bendra suma už mėnesį, atsakovų mokėtina suma įskaitant nuomos mokestį ir visas komunalines paslaugas, taip pat aiškiai pateikiami kiekvieną mėnesį atsakovų atlikti pavedimai ir pervestos arba perduotos grynais pinigų sumos, nurodoma kiekvieno mėnesio atsakovų skola ar permoka bei skolos kaita per laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki 2013 m. spalio mėnesio (kaip minėta, duomenys paimti iš byloje pateiktų komunalinių paslaugų teikėjų bei banko oficialių pažymų).

Iš parengtų rašytinių paaiškinimą (suvestinės) aiškiai matyti, kad galutinė atsakovų skola (iki avanso, kitų tiesiogiai atsakovų atliktų mokėjimų eksploatacinių ir komunalinių paslaugų teikėjams atskaitymo) yra 14 036, 50 Lt (4 065,25 Eur), o anksčiau atliktais skaičiavimais parengtoje ir teismui pateiktoje lentelėje nurodoma atsakovų skolos suma (iki avanso, kitų tiesiogiai atsakovų atliktų mokėjimų eksploatacinių ir komunalinių paslaugų teikėjams atskaitymo) yra 14 018 Lt (4 059,89 Eur) (lentelė pateikta kartu su ieškiniu), t. y. labai artima suvestinėje pagal oficialius dokumentus apskaitytai įsiskolinimo sumai; mažesnė tik 18,50 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Iš šios skolos sumos turi būti išskaitomi atsakovų asmeniškai atlikti mokėjimai komunalinių paslaugų teikėjams bei 2 900 Lt užstatas pagal 2013 m. sausio 25 d. nuomos sutartį; taip pat į galutinę ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą yra įtrauktos ieškovės patirtos išlaidos (nuotoliai) už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, dujų atjungimą ir pajungimą, bei atsakovams nuomos laikotarpiu priskaičiuotas bei ieškovės sumokėtas abonentinis mokestis už vandenį (pagal UAB “Vilniaus vandenys” pažymą). Remiantis šiuo skaičiavimu gaunama ieškiniu reikalauta priteisti galutinė atsakovų skolos suma.

10) Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šiuo atveju patenkintų ir pareikštų reikalavimų santykis - 0,39, ir tuo vadovavosi paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Teismas neteisus, kad bylos nagrinėjimo metu advokatas tik parengė dubliką ir dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos šioje byloje buvo paskirti ir realiai vyko daugiau nei du teismo posėdžiai. Taip pat viso šios bylos nagrinėjimo teisme metu advokatas nuolatos konsultuodavo, analizavo bylos įrodymus, rinko kitus bylai reikšmingus duomenis, parengė rašytinius paaiškinimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog neva patirtos išlaidos yra nepagrįstos, viršijančios Rekomendacijose numatytas ribas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir L. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai: 1) Su AB “LESTO” atsakovas A. B. buvo sudaręs atskirą sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir mokėjo už suvartotą elektros energiją tiesiogiai.

2) UAB “Lietuvos dujos” dujų tiekimą nutraukė 2013 m. liepos 31 d. Skola buvo apmokėta iš asmeninės A. B. sąskatos tiesiogiai UAB “Lietuvos dujos”, tačiau dujų tiekimas nebuvo atnaujintas, nes ieškovė pateikė prašymą dujų tiekimo namui neatnaujinti. Atjungus dujų tiekimą namui, skola buvo apmokėta iš asmenins A. B. sąskaitos. Atsakovai būtų apmokėję ir dujų pajungimo mokestį, tačiau ieškovė parašė AB “Lietuvos dujos” prašymą neatnaujinti dujų tiekimo namui.

3) Ieškovė nėra pateikusi teismui faktinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos pateikti skaičiavimai atitinka faktines eksploatacines sąnaudas.

4) Reikalaujamą pasirašyti 2013 m. gegužės 31 d. susitarimą ir mokėjimo grafiką ieškovė pateikė pasirašymui iš anksto paruoštą ir užpildytą. Jokie papildomi įrašai pasirašymo metu nebuvo daromi, išskyrus atsakovų asmens duomenis.

5) Faktinius įrodymus ieškovė pateikė paskutinio bylos nagrinėjimo posėdžio metu, juridiniuose santykiuose egzistuoja terminas „per protingą terminą“, kuris paprastai reiškia 30 dienų. Ieškovės pasirinktas terminas buvo 1 metai ir 4 mėnesiai, kas sudaro daugiau, negu 10 kartų ilgesnį terminą, negu apima “protingo termino” sąvoka.

Atsakovai A. B. ir L. B. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Atsakovai 2013 m. liepos 30 d. ir 31 d. sumokėjo įsiskolinimą AB „Lietuvos dujos“ 1755,88 Lt (508,53 Eur), nes dujų tiekimas buvo atjungtas, tačiau ieškovės prašymu, dujų tiekimas nebuvo atnaujintas. Teismas neužskaitė 1755,88 Lt (508,53 Eur) mokečio už dujas, nes mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodyta, kad tai skolos apmokėjimas. Apeliantai nesutinka su tokiu vertinimu ir nurodė, kad tiesiogiai jie niekada nemokėjo komunalinių paslaugų tiekėjams, pinigų sumas už komunalines paslaugas atsakovai mokėjo ieškovei, o ši tiesiogiai atsiskaitydavo su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

2) 2013 m. liepos mėn. buvo susidaręs 290,38 Lt (84,09 Eur) įsiskolinimas AB „Lesto“. Ją apmokėjo 2013 m. rugpjūčio 12 d., taip pat tą pačią dieną tiesiogiai iš atsakovo A. B. sąskaitos buvo apmokėtas ir už vandenį UAB „Vilniaus vandenys“ naudai, viso 74,29 Lt (21,51 Eur) suma.

Taip pat 2013 m. liepos mėn. buvo atliktas šilumos katilo remontas, kuris kainavo 525 Lt (152,05 Eur). Bendra sumokėtų visų mokečių suma siekia 2645,55 Lt (766,20 Eur). Ši suma turi būti įskaitoma į skolą. Taip pat nurodė, kad iki 2013 m. birželio 1 d. į ieškovės sąskaitą sumokėjo 714,84 Lt abonentinio mokesčio už dujų skaitiklį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė D. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Atsakovai nėra padengę susidariusios skolos. Nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. spalio 28 d. jir ir toliau naudojosi patalpomis: naudojo vandenį, elektrą, dujas, tačiau pilnai nesumokėjo už šį laikotarpį nuomos

Atsiliepimas

2) Atsakovai nepagrįstai teigia, kad neva ieškovė pati nusirašydavo skaitiklių parodymus ir apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius. Nuomos santykiai tęsėsi nuo 2008 metų, buvo sudaromos nuomos sutartys vis naujam nuomos terminui. Per ilgą nuomos laikotarpį tarp jų susiklostė tam tikra nuomos sutarčių vykdymo praktika. Iki 2012 metų kovo mėnesio atsakovai nuomos mokestį mokėdavo grynais, o už komunalines paslaugas tenkančius mokesčius dažniausiai pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą. Nuo 2012 metų balandžio mėnesio atsakovai visus mokėjimus atlikdavo tik į ieškovės banko sąskaitą. Nors nuomos sutarties 3.3. p. buvo numatyta, kad nuomininkas apmoka komunalinių bei eksploatacinių išlaidų mokesčius pagal nuomotojo pateiktas eksploatuojančių įmonių sąskaitas (kurių aš realiai negaudavau), tačiau nuomos laikotarpiu (kuris tęsėsi nuo 2008 metų) atsakovai nereikalavo jokių komunalines ir eksploatacines paslaugas teikiančių įmonių sąskaitų ar ataskaitų apie šioms įmonėms atliktus mokėjimus (atkreipė dėmesį, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta būtent išnuomoto pastato adresu – (duomenys neskelbtini) todėl visa korespondencija buvo siunčiama būtent šiuo adresu ir ją priimdavo būtent atsakovai). Ieškovė raktų nuo šio namo neturėjo, nes atsakovas A. B. buvo pakeitęs durų užraktus. Todėl skaitiklių duomenis jai visuomet atsiųsdavo ar pranešdavo patys atsakovai. Pagal jų pateiktus duomenis ji atsiskaitymų knygelėje paskaičiuodavo mokėtinas sumas, kurias nusiųsdavo (perduodavo) atsakovams. Pastarieji patikrindavo paskaičiavimus pagal savo atliktus skaičiavimus ir, kadangi skaičiavimai sutapdavo, jokių patikslinimų ar detalizacijų iš jos nereikalavo (tik vienintelį kartą atsakovai paprašė patikslinti duomenis dėl 2013 m. gegužės mėnesį, kuomet buvo nustatyta klaida ir ji ištaisyta). Tuo labiau, kad atsakovai turėjo visas galimybes patikrinti skaitliukų rodmenis bei apskaičiuoti mokėtinas sumas, ką jie iš tiesų ir darydavo. Taigi, per ilgą nuomos laikotarpį susiklostė praktika dėl sunaudotos energijos, dujų, sunaudoto vandens kiekio nustatymo ir mokėtinų sumų apskaičiavimo.

Pažymėjo, kad ieškovė yra pensininkė, tuo metu Jonavoje slaugė sergančią 92 metų mamą, dėl to turėjo papildomai su tuo susijusių išlaidų ir negalėjo kredituoti atsakovų.

Ji ne sykį buvo perspėjusi nuomininkus, kad nesumokėjus mokesčių, nepadengus skolų, gali būti atjungtas dujų ir kitų komunalinių paslaugų tiekimas. Atsakovai buvo pažadėję sumokėti įsiskolinimą, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, nemokėjo įsiskolinimo net ir sutartu grafiku, kas ir lėmė tai, jog 2013 m. liepos 30 d. AB “Lietuvos dujos” atjungė dujų tiekimą į išnuomotas patalpas. Atsakovų teiginiai, kad neva įsiskolinimas už dujas yra tyčinis, kad neva tyčia nemokėjo už dujas ir pan., yra grindžiami vien pačių atsakovų subjektyviais išvedžiojimais ir neteisingu duomenų interpretavimu.

3) Atsakovai tariamą skolos sumokėjimą apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai grindžia neva 2013 m. liepos 23 d. sumokėta suma už neva šildymo katilo remontą bei neva iki 2013 m. birželio 1 d. sumokėtą abonentinį mokestį už dujų ir vandens skaitiklius. Atsakovų nurodomos tariamos išlaidos už šildymo katilo remontą nėra pagrįstos jokiais objektyviais ir realiais įrodymais. Ieškovė draudė be jos žinios ir sutikimo patalpose atlikti kokius nors remonto įrangos taisymo darbus. Esant reikalui, nutikus avarijai, kitokiems gedimams ir pan., bei gavus tokią informaciją iš nuomininkų, ji siųsdavau savo patikimus meistrus, kurie ir atlikdavo visus reikiamus remonto darbus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie realiai buvo informavę ieškovę apie tariamą šildymo katilo gedimą bei kad realiai toks gedimas buvo ir jam šalinti atsakovai realiai patyrė jų nurodomas išlaidas.

Pagal CK 6.493 str. nuostatas atsakovai privalėjo išlaikyti išsinuomotą daiktą (patalpas) tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą. Taigi, net jei ir buvo atsakovų minimos išlaidos katilo remontui (kurių realiai nepagrindžia atsakovai), jos sietinos išimtinai su atsakovų, kaip nuomininkų, pareiga išlaikyti daiktą bei daryti būtiniausius, einamus patalpų remontus ir jos negali būti laikomos susidariusios skolos dalies grąžinimu.

4) Visiškai nesuprantami atsakovų nurodymai, kad dalis skolos tariamai yra padengta jų sumokėtu abonentiniu mokesčiu už dujų skaitiklį laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2013 m. birželio 1 d. bei abonentiniu mokesčiu už vandens skaitiklius laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2013 m. birželio 1 d. Abonentiniai mokesčiai už dujas bei vandenį yra mokami kartu su mokesčiais už sunaudotą energiją, vandenį (tai neatsiejami mokesčiai). Atskirų mokėjimų dėl tariamų abonentinių mokesčių atsakovai nėra atlikę, o savo šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. Taip pat atsakovai yra neteisūs, teigdami, jog neva pagal norminį reglamentavimą ir nuomos sutartį šiuos mokesčius išskirtinai turi mokėti tik patalpų savininkas, o ne nuomininkai. Atsakovai nekonkretizuoja nei norminio reglamentavimo, nei sutarties konkrečių nuostatų, kurios pagrįstų tokią atsakovų poziciją. Tuo tarpu tiek CK 6.493 str. nuostatos, tiek ir nuomos sutarties 3.3 punkto nuostatos įpareigojo būtent nuomininkus (atsakovus) apmokėti visas komunalinių ir eksploatacinių paslaugų išlaidas. Atsakovų įsiskolinimą detaliai patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikta atsakovų skolos paskaičiavimo suvestinė.

Motyvuojamoji dalis

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovų tęsėsi nuo 2008 m. kovo 1 d. (Nuomos sutartis sudaryta 2008-01-07, galiojo iki 2009-03-01, b. l. 124, t. 1). 2012 m. kovo 1 d. buvo sudarę Nuomos sutartį, analogiškomis sąlygomis, kurios terminas buvo iki 2012 m. birželio 1 d., vėliau sutartis buvo pratęsta. Paskutinė nuomos sutartis sudaryta 2013 m. sausio 25 d., sutarties galiojimo terminas iki 2014 m. sausio 25 d. Pagal Sutarties 3.1 p. nuomininkas įsipareigojo mokėti 2900 Lt (839.89 Eur) nuomos mokesčio per mėnesį. Sutarties 3.1 p. nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį apmokėti faktines išlaidas už telekomunikacijų paslaugas, komunalinių bei eksploatacinių išlaidų mokesčius pagal nuomotojo pateiktas eksploatauojančių įmonių sąskaitas, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Šalys pripažino, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2013 m. spalio 28 d.

Ieškovė teigia, kad nuo 2012 m. balandžio mėn. atsakovai laiku nepilnai mokėjo nuomos mokesčius bei pilnai neatsiskaitė už suteiktas komunalines bei eksploatacines išlaidas, kuriomis šie naudojosi, ir dėl to susidarė įsiskolinimas, viso 2810,85 Eur (9705,31 Lt). Šalys 2013 m. gegužės 31 d. pasirašė Susitarimą, kuriuo susitarė, kad skola 2013 m. gegužės 31 d. už namo nuomą ir komunalines paslaugas yra 6500 Lt. Šalys šį susitarimą vertina skirtingai: ieškovė teigia, kad į šį susitarimą nebuvo įtraukti mokesčiai už nuomą ir komunalines paslaugas už 2013 m. balandžio ir gegužės mėn., atsakovai su šiuo argumentu nesutiko. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimo dalį, iš esmės vadovavosi šiuo 2013 m. gegužės 31 d. tarp šalių pasirašytu Susitarimu.

Apeliacinės insancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, atsikirtimus į juos, bei ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nuomininkai (atsakovai) namą nuomojo pakankamai ilgą laikotarpį – daugiau nei 5 metus, todėl tarp šalių susiklostę santykiai buvo neformalūs. Kaip teisingai nurodė ieškovė, tarp jų susiklostė tam tikra nuomos sutarčių vykdymo praktika. Kaip patvirtino ieškovė, iki 2012 metų kovo mėnesio atsakovai nuomos mokestį mokėdavo grynais, o už komunalines paslaugas tenkančius mokesčius dažniausiai pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą, o nuo 2012 metų balandžio mėnesio atsakovai visus mokėjimus atlikdavo tik į ieškovės banko sąskaitą. Nors Nuomos sutarties 3.3. p. buvo nustatyta, kad nuomininkai apmoka komunalinių bei eksploatacinių išlaidų mokesčius pagal nuomotojo pateiktas eksploatuojančių įmonių sąskaitas, tačiau pripažintina, kad nuomos laikotarpiu atsakovai nereikalavo iš ieškovės komunalines ir eksploatuojančias paslaugas teikiančių įmonių sąskaitų (bent jau ginčo laikotarpiu), kadangi, viena vertus, didžiąją dalį tokių sąskaitų atsakovai yra apmokėję (per visą nuomos laikotarpį), antra vertus, kaip teisingai nurodė apeliantė (ieškovė), šiuo atveju buvo nuomojamas nuosavas namas, todėl apie suvartotų dujų, elektros ar vandens kiekį, prievolę deklaruoti šiuos duomenis (skaitiklių) turi namo savininkas, kuris ir paskaičiuoja mėnesinį mokestį už suvartotas dujas, vandenį ir elektrą pagal nustatytus tarifus ir atsiskaito su šias paslaugas teikiančiomis įmonėms. Komunalines ir eksploatavimo paslaugas teikiančios įmonės atskirų sąskaitų (kas mėnesį) namo savininkams nesiunčia (kaip pvz. butuose). Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė jos sudarytą suvestinę (mokėtiną skolos dydžio paskaičiavimą, į kurį įtraukti atlikti mokėjimai) (b. l. 27 - 34, t. 3), kurią ji pagrindė AB “Lietuvos dujos” Pažyma apie atsiskaitymą už gamtines dujas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d.; informacija iš AB “Lesto” apie sumokėtas sumas už suvartotą energiją, deklaruotus bei apmokėtus elektros apskaitos prietaisų rodmenis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 6 d.; vandens suvartojimą ir įmokas pagrindžiančius duomenis už visa laikotarpį. Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad tuo atveju, jei kokie tai pranešimai iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių jai kaip namo savininkei buvo siunčiami, tai tokie pranešimai (laiškai) buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai, gyvendami šiuo adresu išnuomotose gyvenamosiose patalpose, iš esmės patys ir gaudavo tokius pranešimus. Atsakovai nepateikė argumentų ir/ar duomenų, kurie leistų šias aplinkybes vertinti priešingai (CPK 178 str.).

Taigi, apeliacinės instacijos teismas pritaria ieškovės skundo argumentams dėl susiklosčiusios tarp šalių mokėjimų pagal nuomos sutartį (sutartis) praktikos ir tvarkos. Kaip nurodė ieškovė, skaitiklių duomenis jai visuomet atsiųsdavo ar pranešdavo šiuos duomenis patys atsakovai. Pagal jų pateiktus skaitiklių duomenis, ji atsiskaitymų knygelėje paskaičiuodavo mokėtinas sumas, kurias nusiųsdavo (perduodavo) atsakovams. Pastarieji patikrindavo paskaičiavimus. Kadangi skaičiavimai sutapdavo, jokių patikslinimų ar detalizacijų iš jos nereikalavo (nurodė, tik vienintelį kartą atsakovai paprašė patikslinti duomenis už 2013 m. gegužės mėnesį, kuomet buvo nustatyta klaida ir ji ištaisyta). Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė (ieškovė), būtent atsakovai, gyvendami nuomojamame name, turėjo visas galimybes patikrinti skaitiklių rodmenis, bei patikrinti ieškovės paskaičiuotas mokėtinas sumas už patiektas ir jų suvartotas komunalines paslaugas, šias paslaugas teikiančioms įmonės. Tokia praktika susiklostė dėl sunaudotos šilumos energijos, dujų, vandens kiekio nustatymo ir mokėtinų sumų apskaičiavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti ir apeliantės (ieškovės) paaiškinimu, kad atsakovai, gyvendami jai priklausančiame nuomojamame name, buvo pakeitę durų spyną. Ieškovė neturėjo rakto, todėl patekti į namą iš viso negalėjo, nes šioms faktinėms aplinkybėms paneigti, atsakovai jokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.).

Pagal vieną iš pagrindinių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principą - civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jos turinys neatitinka nustatytų imperatyviųjų įstatymo normų. Kai nėra imperatyviųjų teisės normų, kurios draustų ar nustatytų privalomai tam tikras sutarties sąlygas, sutartis reglamentuojama dispozityviosios teisės normomis ir šalių susitarimu nustatytos jų sąlygos. Šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galią ir šalys ją privalo vykdyti. Pažymėtina, jog vadovaujantis CK. 6. 477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Taigi, pagal Nuomos sutarties nuostatų 3.1. ir 3.3. punktus, atsakovai privalėjo mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį už mėnesį, bei faktines išlaidas už telekomunikacijų paslaugas, komunalinių bei eksplotacinių išlaidų mokesčius, pagal pateiktas teikiančių šias išlaidas įmonių sąskaitas, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Vadovaujantis aukščiau nurodyta gyvenamojo namo nuomos sutartimi, nustatyta, jog atsakovai A. B. ir L. B. ieškovei J. D. M. priklausantį gyvenamąjį namą nuomojosi nuo 2008 metų kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 28 d. Nuomos laikotarpiu tarp šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimo už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas atsiskaitymo (jų dydžio). Šalys 2013 m. gegužės 31 d. pasirašė susitarimą, kuriame nurodė, kad skola 2013 m. gegužės 31 d. yra 6500 Lt, kurią atsakovai įsipareigoja padengti iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės teigimu, pasirašant šią sutartį, nurodyta skola susidarė iki 2013 m. kovo 31 d., t. y. į šį susitarimą nėra įtrauktas atsakovų mokėtinas nuomos mokestis ir mokesčiai už suteiktas komunalines paslaugas už 2013 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys buvo sudarę bei pasirašę ir 2013 m. gegužės 15 d. susitarimą (b. l. 10, t. 1), kuriame nurodyta, kad skola iki 2013 m. balandžio 30 d. siekia 11 084 Lt. Taigi, dviejų savaičių skirtumu pasirašyti susitarimai dėl įsipareigojimo sumokėti skolą, iš esmės skiriasi juose nurodytos skolos dydžiu.

Nepaisant tokio neatitikimo, bei byloje ieškovės pateiktų kitų įrodymų, pagaliau pačios ieškovės paaiškinimų apie šio susitarimo pasirašymo aplinkybes, jai nesutinkant su nurodyta įsiskolinimo suma, pirmos instancijos teismas skolos dydžiui nustatyti rėmėsi šiuo paskutiniu 2013 m. gegužės 31 d. Susitarimu ir remiantis iš esmės šiuo vieninteliu įrodymu, įvertinęs atsakovų apmokėtas sumas, priteisė dalį skolos. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, be pagrindo nepriėmė paskutiniame teismo posėdyje pateiktų rašytinių įrodymų, kurie byloje pateikti kartu su apeliaciniu skundu ir priimti, taip pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatas, kuriose Kasacinis teismas pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo bei iš esmės, nepriėmęs šių įrodymų, nevertino kitų byloje pateiktų įrodymų, apsiribojęs siauru vieno įrodymo vertinimu (CPK 176, 185 str.).

Taigi, sutiktina su apeliantės (ieškovės) argumentais, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis tik 2013 m. gegužės 31 d. Susitarimu, visiškai nevertino faktinių aplinkybių, kad nuomos teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi ir po 2013 m. gegužės 31 d., atsakovai ir toliau gyveno nuomojamame name, bei naudojosi komunalinėmis paslaugomis iki pat nuomos sutarties pabaigos, todėl turėjo pareigą mokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir mokestį už suvartotas jiems pateiktas komunalines paslaugas iki pat šios sutarties nutraukimo, t. y. 2013 m. spalio 28 d.

Taigi, teismas byloje vertindamas įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes iš esmės nevertino byloje kitų ieškovės pateiktų įrodymų (kartu su pradiniu ieškiniu), o remdamasisi 2013 m. gegužės 31 d. Susitarimu, jį pripažino pagrįstu vien pagal jo sudarymo datą (paskutinis susitarimas), nevertindamas jo turinio santykyje su kitais byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienos iš šalių parengti ir pateikti įrodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių teisiniu požiūriu yra tinkami ir kartu gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami vien dėl to, kad yra pasirašytas paskutinis (pagal datą) susitarimas, su kuriuo netgi viena jos šalių (ieškovė), nesutinka.

Pažymėtina ir tai, kad ir pats pirmos insancijos teismas 2014 m. spalio 12 d. nutartimi byloje buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bei nurodęs, kad reikalingas detalus ieškinio reikalavimų paskaičiavimas (įsiskolinimo dydžio), pasiūlęs pateikti reikalaujamų priteisti komunalinių mokesčių pagrindimą, įmonių, teikiančių komunalines ir eksploatavimo paslaugas sąskaitų kopijas, kiekvieno mėnesio paskaičiuotų nuomos ir komunalinių mokesčių dydžio paskaičiavimą ir juos patvirtinančius dokumentus, bet ieškovei pateikus skolos suvestinę ir ją pagrindžiančius duomenis paskutinio teismo posėdžio metu (2015-09-10), jų nepriėmė, iš esmės nurodydamas, kad priėmus papildomus rašytinius įrodymus, tektų atidėti teismo posėdį, nes kiti dalyvaujantys byloje asmenys šių įrodymų nėra gavę, su jais nesusipažinę ir dėl jų nepasisakę. Taigi, pirmos instancijos teismas ne tik pats pareikalavęs papildomų duomenų, jų nepriėmė, bet iš esmės nevertino ir esamų byloje įrodymų, apsiribodamas vieninteliu dokumentu – 2013 m. gegužės 31 d. Susitarimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Visais atvejais, civiliniame procese išvadai padaryti turi būti pateikta pakankamai įrodymų ir teismas juos turi vertinti pagal CPK 185 straipsnį. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl civiliniame procese tik labai išimtinais atvejais gali būti suteikta pirmenybė proceso ekonomiškumui ir/ar operatyvumui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jo atsakovai nuomos laikotarpiu nesumokėjo jai nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines ir eksploatavimo išlaidas, viso 2727,71 Eur (9418,25 Lt), kuriuos ji pagrindė byloje pateiktais duomenimis iš tokias paslaugas teikiančių įmonių, apie nuomos laikotarpiu visus deklaruotus rodmenis, apmokėtas sumas (Suvestinė b. l. 34, t. 3), pateikė duomenis iš savo banko sąskaitos (b. l.48 - 52, 66 - 67, t. 3), atsakovų tiesiogiai sumokėtus mokesčius komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms (b. l. 63 - 65, t. 3). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovų 86,88 Eur (300 Lt) už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 56 - 57, t. 3); gamtinių dujų atjungimo/ pajungimo mokestį 82,54 Eur (285 Lt) (b. l. 54 - 55, t. 3) (CK 6.37 str., 6.200 str., 6.583 str., 6.584 str.).

Atsakovai, nesutikdami su ieškovės pateiktų dokumentų turiniu, turėjo pareigą pateikti konkrečius ieškovės pateiktų dokumentų turinį paneigiančius įrodymus (CPK 178 str.), o ne vien išreikšti deklaratyvų nesutikimą ar remtis prielaidomis, kad “nėra balansų, nenurodyta, už kurį tiksliai mėnesį susidariusi skola; informacija pateikta abstrakčiai ir nekokybiškai“. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Įstatymai reikalauja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, veiktų pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant ieškinį pilnai ir padidinant priteistą skolos dydį iki 2727,71 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 42,39 Eur (146,37 Lt) žyminio mokesčio (b. l. 5, t. 1). Sumokėtas žyminis mokestis priteistinas ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų. Kadangi priteista skolos suma yra 2727,71 Eur, nuo kurios mokėtinas žyminis mokestis sudaro 82,00 Eur, todėl likusi neapmokėta žyminio mokesčio dalis 39,61 Eur, priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 80, 93 str. str.).

Ieškovė pirmos instancijos teisme turėjo 1138,93 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija įvertinus bylos dalyką, pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir turinį, teismo posėdžių skaičių, mano esant teisinga ir protinga priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmos instacijos teisme prašoma apimtimi. Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, bylą pralaimėjusi šalis (atsakovai) neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 51 Eur žyminį mokestį (b. l. 71, t. 3). Taip pat ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 87, t. 3) ir 786,50 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą, viso 1875,50 Eur (b. l. 89 – 90, t. 3).

Ieškovei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis jos sumokėtas žyminis mokestis 51 Eur už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės atstovo byloje apeliacinės instancijos teisme parengtų procesinių dokumentų (skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą) apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės interesus atstovauja tas pats atstovas, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos, vadinasi, ir darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didesnės nei įprastinės tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimui, bei remdamasi 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 2 p., 8.11 p., sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš apeliantų (atsakovų) ieškovės (apeliantės) naudai 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:

“Priteisti ieškovei J. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2727,71 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidedešimt septynis eurus 71 centą) skolos, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos (2727,71 Eur) nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 1181,32 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 32 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai lygiomis dalimis 39,61 Eur (trisdešimt devynis eurus 61 centą) žyminio mokesčio bei 19,27 Eur (devyniolika eurų 27 centus) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą šalims (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660)”.

Priteisti ieškovei J. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, viso 1251 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną eurą).

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė