Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji Ž. K., 2022 m. gruodžio 8 d. 19.10 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė už plaukų ant žemės gulintį mažametį (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė jam vieną kartą delnu į veidą, vieną kartą koja spyrė jam į pilvą, padarydama odos nubrozdinimus nosyje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė mažamečio (duomenys neskelbtini) sveikatą.

Kaltinamoji Ž. K. kalta neprisipažino. Parodė, kad galimai 2022 m. gruodžio 8 d. išleido vaikus į lauką. Po kurio laiko atbėgo apsiverkęs mažesnis sūnus ir pasakė, kad lauke (duomenys neskelbtini) mušasi su A.. Savo vaikams buvo uždraudusi bendrauti su (duomenys neskelbtini) ir jo draugais. Ji su vaiku išbėgo į lauką. Kai ją pamatė, (duomenys neskelbtini) draugai iš karto dingo, nors nematė, kur jie nubėgo, bet mano, kad už namo. A. ir (duomenys neskelbtini) mušėsi, jie gulėjo. (duomenys neskelbtini) neverkė, nešaukė. Ji priėjo, sugriebė (duomenys neskelbtini) už kapišono ir atitraukė jį nuo A., pasakė, kad jo daugiau čia nematytų. Tada A. atsistojo ir puolė ant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsitraukė nuo A. ir pabėgo. (duomenys neskelbtini) su draugais nuolat kabinėjasi prie jos vaikų, ateina ne į savo kiemą. Už plaukų (duomenys neskelbtini) netempė, nes jis buvo su galvos apdangalu – kepure, ir jam ant galvos buvo užkritęs kapišonas, nespardė jo. Nemano, kad tempdama už kapišono galėjo sugriebti jam ir už plaukų. Kai sugriebė (duomenys neskelbtini) už kapišono, jis gulėjo ant jos sūnaus, jie grūmėsi. Ji patempė už kapišono, atitraukė ir paleido, o vaikas atsistojo, tada A. vėl pargriovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vėl atsistojo ir pabėgo. Kai ji atėjo, kitų vaikų nebuvo. Sužalojimų ant (duomenys neskelbtini) nematė, jis neverkė, nesiskundė, be to, buvo tamsu, kiemas neapšviestas. Įvykis tęsėsi neilgai, kelias minutes. Nukentėjusiojo šeimos nepažinojo, su tėvais anksčiau susidūrusi nebuvo, A. P. nepažįsta.

Liudytoja ir mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą E. B. parodė, kad įvykio dieną vaikai išėjo į lauką. (duomenys neskelbtini) su kaltinamosios sūnumi buvo pažįstami, kiek žino, jie lauke žaidė sniego gniūžtėmis. (duomenys neskelbtini) grįžo namo verkdamas, sakė, kad kaltinamoji jį tempė už plaukų, spyrė, į veidą. Vakare davė (duomenys neskelbtini) arbatos, tačiau jis ryte sakė, kad skauda pilvą, bloga, todėl iškvietė greitąją ir juos išvežė patikrinti į ligoninę. Buvo padaryti visi tyrimai, rimtų sužalojimų, lūžių nebuvo nustatyta. Po įvykio reikėjo pagerti vaistų nuo skausmo, o pykinimas buvo nuo streso. (duomenys neskelbtini) kelias dienas, gal dvi, nėjo į mokyklą. (duomenys neskelbtini) ant nosytės buvo šašas ir nuo smūgio per veiduką buvo nudrėksta. Lūpa nebuvo kruvina. Ji matė ant (duomenys neskelbtini) kraujo žymę, nes nuo smūgio jam iš nosies bėgo kraujas, taip pat buvo kliudytas ir pakraujavo prie lūpos iš anksčiau buvęs šašas. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jam vieną kartą trenkė delnu į veidą ir jo veidas atrodė kaip nuplikytas. Vaikui buvo blogai emociškai, sakė, kad jam kaltinamoji įspyrė į pilvą, jam net oro pritrūko, galvojo, kad vems. Su kaltinamąja nėra kalbėjusi, jos nepažįsta, dėl įvykio su ja nesiaiškino. Kitas jos sūnus įvykio nematė, bet kažkoks vaikas matė, tik to vaiko vardo nepamena. (duomenys neskelbtini) namo grįžo be kepurės, jis ją dažnai nusiima ir įsideda į kišenę, o ar įvykio metu jis dėvėjo kepurę, ji nesiaiškino. Civilinio ieškinio teikti neketina, nes jai iš kaltinamosios nieko nereikia.

Liudytojas ir mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą Ž. B. parodė, kad įvykio nematė. Tą vakarą dirbo naktinėje pamainoje. Jam paskambino E. B., pasakė apie įvykį, klausė ką daryti, jis pasakė, kad kreiptųsi į policiją. Klausė vaiko apie įvykį, bet vaikas nieko nesakė, nes tuo metu jo santykiai su šeima buvo ne kokie, nelabai ką pamena. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Su vaiku į gydymo įstaigą jis nevažiavo, tik mama. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) buvo skirtas koks nors gydymas, gal psichologo konsultacija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą Ž. B. parodė, kad 2022 m. gruodžio 8 d. jo sūnus buvo užpultas, apie ką jis sužinojo telefonu iš E., kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini) primušė kažkokia moteris. Jis pasakė, kad ji skambintų į policiją, nes pats buvo darbe ir grįžo tik 2022 m. gruodžio 9 d., nes dirbo naktinėje pamainoje. Grįžęs į namus po darbo, jis nuėjo miegoti. Pabudęs ir susitikęs namuose sūnų, matė, kad jo nosis šiek tiek nubrozdinta, bet neatsimena tiksliai kada pirmą kartą pamatė šį nubrozdinimą, gali būti, kad ir prieš šį įvykį ji buvo nubrozdinta. Pats sūnus jam apie šį įvykį papasakojo labai trumpai, tiesiog sakė, kad jį už plaukų tempė moteris, kuri po to jam dar ir sudavė į veidą. Neatsimena ar sūnus jam sakė, kokia moteris ir kodėl jam trenkė. Sūnus (duomenys neskelbtini) nenorėjo apie įvykį jam pasakoti, nes daugiau bendrauja su motina (1 t., b. l. 72-73).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Mažametis nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini) m.), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis, E., A. ir A. ėjo per gatvę ir atėjo K. su A., pasiūlė kartu žaisti sniego karą. Pakalbėję jie pradėjo žaisti, mėtytis sniego gniūžtėmis. Žaidė draugiškai ir netaikė specialiai į K.. K. pradėjo vaidinti ir nugriuvo, labai keikėsi, pradėjo daužytis, erzintis ir spardytis. Jie mėtėsi sniego gniūžtėmis ir K. pataikė su sniego gniūžte klubo srityje dešinėje pusėje. Ant K. veiduko nieko nesimatė. K. pradėjo verkti. Nematė, kuris iš vaikų pataikė K., nes jie ten visi draugiškai mėtėsi. A. pradėjo mėtytis nedraugiškai ir pasiūlė A. eiti muštis. A. pasakė, kad jis nenori problemų, kad paskambins tėčiui. Tada jo brolis nuėjo pasikviesti savo mamą. A. pradėjo ant visų vaikų sakyti „debilas, daunas“, tada A. pribėgo ir jie pamatė ir jo mamą, kuri bėgo, vijosi E. ir A.. Jis nebėgo, sustojo ir tada ji už nugaros jį pervertė ir tada A. jam pakišo koją ir pervertė jį ant priekio. Jis buvo ant kelienių ir tada A. mama vertė jį, taip už nugaros būdama griebė už plaukų, dešine ranka trenkė jam per akis, po to jis abejomis rankytėmis susiėmė už veiduko, ir tada nugriuvo ant žemės, o A. mama jį patempė už plaukų ir jis galvojo, kad jį nusives kažkur, ir jam taip trenkė, viena ranka jį laikė už plaukų, jis nesitikėjo ir jam su dešine ranka trenkė. Už plaukų kai tempė, jam skaudėjo, jis susilenkė ir tada, kai jam trenkė, jis tada gulėjo ir ji jam trenkė ir jis vos neapsivėmė, nes ji jam trenkė koja, spyrė į „saulutę“, jis pradėjo kosėti ir atrodė, kad tuoj apsivems. Tada jis nuėjo ir jo brolis pasakė, kad eitų į namus. Jis labai verkė ir bėgo per gatvę, kad A. mama daugiau neateitų, bijojo, kad duos dar. A. sako, kad jis pataikė į K. sniego gniūžte. Jį namie pasitiko mama, močiutė ir teta, kurioms jis viską papasakojo. A. mama jam trenkė ranka ir spyrė koja į saulutę, jam labai skaudėjo, jis labai išsigando ir norėjo apsivemti. Jam atrodė, kad ji buvo girta, nes yra anksčiau matęs ją girtą. Į namus buvo atvažiavusi gydytoja, nes jam skaudėjo pilvuką. Ant jo veido buvo sužalojimų iš anksčiau, todėl nesako, kad viskas buvo nuo A. mamos trenkimo, bet kai ji jam trenkė, jam iš dešinės nosies pusės bėgo kraujas. Visą įvykį matė tik A., o brolis su A. buvo už kito namo. Jis buvo apsirengęs striukę, o ar buvo kas ant galvos, neprisimena. Jam už priekio galvos paėmė ir tempė už plaukų, jis buvo be kepurės ir bijojo, kad ji jį kažkur nusives (1 t., b. l. 41-43).

Liudytoja D. S. parodė, kad buvo žiema, svečiavosi pas E. B.. Vaikai išėjo į lauką pažaisti, o po kurio laiko grįžęs (duomenys neskelbtini) pasakė, kad lauke žaidė su kaltinamosios vaiku paskui kažkas jam pataikė su sniego gniūžte, atėjo jo mama ir sumušė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sakė, kad kaltinamoji jį tempė už plaukų, jos vaikas jį pargriovė, o tada kaltinamoji jam spyrė į pilvą. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jam skaudėjo, apsiginti negalėjo. Kai (duomenys neskelbtini) parėjo, pas jį buvo pakraujavusi nosytė, kitų sužalojimų nematė. Kiek žino, kitą dieną E. B. kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta greitoji, bet ką nustatė medikai, nežino. Nežino ar E. buvo kartu, gal jis buvo toliau paėjęs. (duomenys neskelbtini) yra kaip ir daugelis vaikų, išdykęs, judrus, nepastebėjo, kad būtų linkęs fantazuoti, su suaugusiaisiais jis mandagus, nebijo, gali pasisveikinti, bet akių nedrasko. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad galimai 2022 m. gruodžio 8 d., vakare, kai jau buvo sutemę, ji buvo savo įseserės E. B. namuose, gėrė kavą, o tuo metu (duomenys neskelbtini) ir E. B. buvo lauke. Prieš vaikams išeinant į lauką ji matė, kad (duomenys neskelbtini) nosis yra su šašu. Kaip (duomenys neskelbtini) susižeidė nosį nežino. Tikslios valandos neatsimena, galimai 19.10 val., į namus sugrįžo (duomenys neskelbtini), kuris buvo apsiverkęs. Matė, kad (duomenys neskelbtini) lūpa šiek tiek kruvina ir nosies šašas, kurį matė atėjusi į namus, naujai nudrėkstas. (duomenys neskelbtini) verkdamas nubėgo į kambarį ir atsigulė į lovą, O E. nuėjo paskui jį. Po maždaug 5 minučių į namus sugrįžo ir E., tuomet (duomenys neskelbtini) ir jai girdint pradėjo pasakoti, kad jis žaidė kieme su vaikais ir atėjo kito vaiko mama, kuri jį sučiupo už plaukų, tuomet su ranka jam trenkė į veidą ir pargriovė, o jam parkritus ant žemės, ji jį spardė į pilvą - saulės rezginį. Neatsimena ar (duomenys neskelbtini) minėjo kiek kartų jam buvo spirta į pilvą, visa tai pasakodamas jis kelis kartus minėjo, kad jam skauda pilvą, kad trūksta oro. Viską pasakodamas (duomenys neskelbtini) buvo labai emocionalus, verkė. E. sūnaus (duomenys neskelbtini) klausė ar jis pats nebuvo kaltas, galbūt jis užgavo kitą vaiką, tačiau (duomenys neskelbtini) tai kategoriškai neigė, sakė, kad galbūt nebent stipriau į kitą vaiką metė sniego gniūžtę. E. sakė, kad nematė šio įvykio, nes buvo su savo draugais paėjęs toliau, o apie įvykį sužinojo iš kitų vaikų ir tuomet parskubėjo namo. Ji iš E. pasakojimo žino, kad (duomenys neskelbtini) naktį po įvykio jautėsi blogai, vėmė (1 t., b. l. 78-80)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsinti mažamečių liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui:

Mažametis liudytojas E. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis kartu su savo broliu (duomenys neskelbtini) ir draugais A. P. ir A., ėjo nuo (duomenys neskelbtini) link savo namų, ir sutiko pažįstamą A. su broliu. Jie jiems pasiūlė žaisti sniegu, jie sutiko ir mėtėsi sniegu. Viskas vyko draugiškai, tačiau kažkas metė sniegą į A., o pataikė į pastarojo brolį, kuris pradėjo klykti. Kas į jį pataikė, nežino. A. brolis nubėgo pas savo mamą. Tuomet jis su A. pradėjo eiti link savo namų, o jo brolis su draugu A. šiek tiek atsiliko. Eidami pamatė atbėgančią A. mamą, ir A. bėgantį link jo brolio. Neatsimena ar A. mama, ką nors jiems sakė, tačiau jie pradėjo bėgti link gatvelės, o pamatę, kad ji jau jų nesiveja, nustojo bėgti. Tuomet pamatė ateinantį savo brolį su draugu A., jo brolis atrodė apsiverkęs, jam kažkas bėgo iš nosies, gal kraujas arba snargliai, brolis sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Jo brolis jam pasakė, kad jį primušė ir prašė bėgti namo, pas mamą. Sugrįžę į namus viską papasakojo mamai. Brolis po šio įvykio jam sakė, kad jam nubėgus, jį pagavo A. ir pargriovė ant žemės, o A. mama pargriuvusiam broliui suėmė už plaukų ir jį laikydama spyrė koja į pilvą. Kiek kartų ji jam spyrė, nežino. Viso šio įvykio jis nematė. Po šio įvykio kalbėjo su savo draugu A., kuris sakė, kad jam šis įvykis žiaurus, jo paties A. mama nemušė, jis stovėjo toliau ir prašė, kad ji nemuštų brolio. Jis pats po šio įvykio su A. nebendrauja, mano, kad ir brolis su juo nebendrauja. Taip pat po įvykio yra sutikęs A. mamą, tačiau su ja nebendravo (1 t., b. l. 54-57).

Mažametis liudytojas A. P. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2022 metais, tikslios datos neatsimena, bet buvo žiema, jis laiką leido kartu su savo draugais E. B. ir jo broliu (duomenys neskelbtini) , taip pat su jais buvo A. P. ir jo brolis K., ir dar vienas berniukas vardu A.. Jie buvo prie A. namų, žaidė su sniegu. Kažkuris iš vaikų metė sniegą į K., kuris dėl to apsiverkė. Jiems toliau būnant lauke, atėjo A. ir K. mama. Kas ją pakvietė nežino, gal ji išgirdo, kad K. verkia. Jam A. mama atrodė neblaivi, nes eidama svyravo, jos akys buvo raudonos. Atėjusi ji pasakė „kiek čia galima“. Tuomet prie (duomenys neskelbtini) pribėgo A. ir jį pargriovė jam pakišdamas koją, (duomenys neskelbtini)nukrito ir tuomet prie (duomenys neskelbtini) priėjo A. mama, kuri ranka sučiupo (duomenys neskelbtini) už plaukų, jį pakėlė ir laikydama su kitos rankos delnu trenkė jam per veidą, tada jį paleido, (duomenys neskelbtini) nukrito ant žemės ir ji koja jam vieną kartą spyrė į šonkaulius, jei gerai atsimena, į kairę pusę. Šio įvykio metu (duomenys neskelbtini) nieko nesakė. Jis įvykio metu stovėjo prie netoli buvusios gatvės ir viską matė. Kai A. mama bėgo prie (duomenys neskelbtini) , tai ji pro jį prabėgo. Kiti vaikai įvykio metu stovėjo toliau, nes buvo pabėgę. Įspyrusi (duomenys neskelbtini), A. mama nuėjo atgal į savo namus. Jai nuėjus namo, jis priėjo prie N., kuris verkė ir sunkiai kvėpavo, sakė, kad sunkiai kvėpuoja, nes jam A. mama spyrė į šonkaulius. (duomenys neskelbtini) verkdamas nuėjo namo, o jis nuėjo į savo namus (1 t., b. l. 64-67).

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. G. paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui Ž. K. šeima žinoma nuo 2021 m, jai yra teikiamos socialinės paslaugos, vykdomas atvejo vadybos procesas, dėl šios situacijos taip pat buvo vertinta situacija dėl vaikų. Šeimoje buvo nustatytas alkoholio vartojimas, kas vertinama kaip vaiko nepriežiūra, taip pat buvo nustatytas vaiko vieno be priežiūros palikimas namuose. Ž. K. šeimoje vaikų situacija buvo vertinta ne kartą.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ame skyriuje gavus E. B. pareiškimą apie tai, kad 2022 m. gruodžio 8 d., apie 19.10 val., prie daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), bežaidžiant su sniegu pareiškėjos mažametis sūnus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), buvo tyčia parverstas ant žemės kito su juo lauke žaidžiusio vaiko A., kadangi anot jo, (duomenys neskelbtini) gniūžte pataikė į A. brolį. Pareiškėjos sūnui begulint ant žemės įvykio vietoje atsiradusi A. mama Ž., tyčia paėmė (duomenys neskelbtini) už plaukų ir rankos delnu sudavė vieną kartą į veidą, dėl ko (duomenys neskelbtini) pajautė fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) po šio smūgio gulint ant žemės, A. mama tyčia vieną kartą koja spyrė (duomenys neskelbtini) į pilvą, dėl ko jis pajautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį (1 t., b. l. 1-2, 9-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t., b. l. 18-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2735/2022 (02) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) konstatuoti odos nubrozdinimai nosyje. Odos nubrozdinimai padaryti kietu(-ais) daiktu(-ais). Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros (apžiūros data – 2022 m. gruodžio 12 d.), didžiausias nubrozdinimas centre, dalinai padengtas raudonu iškiliu šašu, galimai buvo pakartotinai traumuotas 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių tiriamojo mamos nurodytam traumos laikui – 2022 m. gruodžio 8 d., nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, (duomenys neskelbtini) nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 88-89).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė dėl smurtavimo mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) parodė, kad A. mama griebė už plaukų, dešine ranka trenkė jam per akis, spyrė į „saulutę“, jis pradėjo kosėti ir atrodė, kad tuoj apsivems, skaudėjo, labai verkė. Į namus buvo atvažiavusi gydytoja, nes jam skaudėjo pilvuką. Kai A. mama jam trenkė, jam iš dešinės nosies pusės bėgo kraujas; mažamečio nukentėjusiojo atstovė E. B. parodė, kad sūnus (duomenys neskelbtini) namo grįžo apsiverkęs, išsigandęs ir papasakojo, kad A. jį tyčia parvertė ant žemės, o tada A. mama Ž., priėjusi iš nugaros tyčia paėmė (duomenys neskelbtini) už plaukų ir rankos delnu sudavė vieną kartą į veidą ir tyčia vieną kartą koja spyrė į pilvą, dėl ko jis jautė fizinį skausmą; liudytojas E. B. parodė, kad eidamas namo su A., matė atbėgančią A. mamą, o po atėjo jo brolis su draugu A., brolis atrodė apsiverkęs, jam kažkas bėgo iš nosies, sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Brolis pasakė, kad jį pagavo A. ir pargriovė ant žemės, o A. mama jam pargriuvusiam suėmė už plaukų ir jį laikydama spyrė koja į pilvą; liudytojas A. P. parodė, kad matė, kaip prie (duomenys neskelbtini) pribėgo A. ir jį pargriovė jam pakišdamas koją, (duomenys neskelbtini) nukrito ir tuomet prie (duomenys neskelbtini) priėjo A. mama, kuri ranka sučiupo (duomenys neskelbtini) už plaukų, jį pakėlė ir laikydama su kitos rankos delnu trenkė jam per veidą, tada jį paleido, (duomenys neskelbtini) nukrito ant žemės ir ji koja jam vieną kartą spyrė į šonkaulius, jei gerai atsimena, į kairę pusę; mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą Ž. B. parodė, kad sūnus jam apie šį įvykį papasakojo labai trumpai, tiesiog sakė, kad jį už plaukų tempė moteris, kuri po to jam dar ir sudavė į veidą; liudytoja D. S. parodė, kad būnant pas E. namuose, sugrįžo (duomenys neskelbtini), kuris buvo apsiverkęs, ir po to jai girdint papasakojo, kad žaidė kieme su vaikais ir atėjo kito vaiko mama, kuri jį sučiupo už plaukų, tuomet su ranka jam trenkė į veidą ir pargriovė, o jam parkritus ant žemės, spardė į pilvą - saulės rezginį. Visa tai pasakodamas (duomenys neskelbtini) kelis kartus minėjo, kad jam skauda pilvą, kad trūksta oro, verkė. E. sūnaus (duomenys neskelbtini) klausė ar jis pats nebuvo kaltas, galbūt jis užgavo kitą vaiką, tačiau (duomenys neskelbtini) tai kategoriškai neigė, sakė, kad galbūt nebent stipriau į kitą vaiką metė sniego gniūžtę; specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuoti odos nubrozdinimai nosyje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris padarytas galimai kaltinime nurodytu laiku, pakartotinai traumavus nubrozdinimą.