- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-94-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45812-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Darius Pranka
- Nuteistasis
- P. A.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. (P. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimčiai parų;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimčiai parų;
- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį areštu trisdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrintos apėmimo būdu, bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje bei 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, subendrintos apėmimo būdu, šios subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir P. A. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. A. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir P. A. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Į P. A. paskirtą galutinę subendrintą bausmę buvo įskaityti laikotarpiai, kurie buvo įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu.
Iš P. A. nukentėjusiajai A. M. buvo priteisti 950 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš P. A. UAB „D.“ buvo priteisti 130 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. P. A. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. spalio 21 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai (be nukentėjusiosios žinios) įgijo nukentėjusiosios A. M. elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. AB „SEB“ banko išduotą banko mokėjimo kortelę, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti su A. M. priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „SEB“ bankas sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis neteisėtai laikė, gabeno ir ja disponavo. Tokiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat P. A. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. spalio 21 d. 12.16 val. neteisėtai panaudojo A. M. vardu išduotą AB „SEB“ banko elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinėms operacijos inicijuoti, t. y. banko kortelę, susietą su AB „SEB“ bankas, esančia A. M. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą, save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją – A. M. ir, suvesdamas PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją A. M. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone, o būtent 2023 m. spalio 21 d. 12.16 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgrynino 300 Eur. Tokiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.
3. Taip pat P. A. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 13.00 val. iki 22.00 val., būdamas A. M. nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš A. M. rankinės pagrobė jai priklausantį turtą – 400 Eur ir du blokus cigarečių, kurių vertė 60 Eur, t. y. tokiais savo veiksmais, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 460 Eur, tuomet, tęsdamas savo veiksmus, 2023 m. lapkričio 27 d., apie 18.00 val., būdamas A. M. nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš A. M. pagrobė jai priklausanti turtą – telefoną „Xiaomi A9“, kurio vertė 50 Eur, ir atsarginių raktų komplektą, tuomet nedelsdamas pasišalino, šiais savo veiksmais P. A. pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 510 Eur. Tokiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
4. Taip pat P. A. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 07.00 val. iki 18.00 val., panaudodamas 2023 m. lapkričio 27 d. iš A. M. rankinės be jos žinios paimtus buto atsarginius raktus bei neturėdamas leidimo, įsibrovė į užrakintą A. M. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš jo pagrobė A. M. priklausantį televizorių „SAMSUNG“, kurio vertė 200 Eur, juodos spalvos lazerinį depiliatorių, kurio vertė 100 Eur, „HENSKE“ plaukų džiovintuvą, kurio vertė 10 Eur, nešiojamą drabužių garintuvą „Zyle ZY300GS“, kurio vertė 40 Eur, t. y., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 350 Eur. Tokiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
5. Taip pat P. A. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 29 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 15.15 val. iki 17.20 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės pirmajame aukšte, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nukirpo grandinę, kuria prie laiptų turėklo buvo prirakintas nukentėjusiosios M. H. dviratis „Mirage UMIT 60“, ir, paėmęs minėtą dviratį, pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobdamas nedidelės vertės svetimą – M. H. priklausantį turtą, kurio vertė 330 Eur. Tokiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nesivadovavo teisingumo principo reikalavimais. Taip pat pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė galimybės nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Skunde pažymima, kad už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.
8. Nuteistasis pastebi, kad, skiriant bausmę, buvo įvertinta tai, jog jis gydosi reabilitacijos namuose „G.“, jis stengėsi atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nuteistojo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimas padėtų efektyviai įgyvendinti teisingumo principą, nes jam būtų paskirtos kelios poveikio priemonės, jis būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos. Atidėjus bausmės vykdymą, nenutrūktų pozityvūs nuteistojo socialiniai ryšiai.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniame skunde prašoma įvertinti ir tai, kad nuteistasis pradėjo vykdyti individualią veiklą, iš kurios gauna teisėtas pajamas, kuriomis atlygina nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) prašo nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.
11. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų rūšį, pavojingumą, nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė bausmė yra per griežta, nėra pagrindo.
12. Prokurorė tvirtina, kad aplinkybė, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis atlygino turtinę žalą nukentėjusiajai, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog paskirta bausmė turi būti švelninama. Šiuo atveju turtinės žalos atlyginimas yra nelaikytinas savanorišku BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes turtinė žala atlyginta tik priėmus skundžiamą nuosprendį.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos, jeigu nusprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo konkrečiu atveju buvo pagrįstai nuspręsta, kad bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrins, jog bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo P. A. apeliacinis skundas atmestinas.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu P. A. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtosios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo atsakomybę lengvina (visų nusikalstamų veikų padarymo atvejais) tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti jam paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu čia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme P. A. dalies nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kurios buvo nustatytos skundžiamame nuosprendyje ir nėra ginčijamos apeliaciniame skunde, nepripažino. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teisme, apklausus nuteistąjį, siekiant išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, buvo apklausta nukentėjusioji A. M. ir tik tuomet įrodymai buvo ištirti sutrumpinta tvarka, kas galiausiai lėmė tai, jog, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina savanoriškas padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas. Pagal teismų praktiką ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tuomet, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024). Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-942/2015, 2K-326-303/2019). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024). Nagrinėjamu atveju nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajai A. M. atlygino 150 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad P. A. nukentėjusiajai atlygino tik nedidelę nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalį, t. y. apytiksliai 16 procentų padarytos turtinės žalos, veiksmų padarytai žalai atlyginti ėmėsi tik po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, praėjus beveik metams nuo šios žalos padarymo, daro išvadą, kad konstatuoti, jog nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra pagrindo. Taip pat šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas nevertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 2 dalies prasme.
17. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis atlygino dalį žalos, kuri buvo padaryta nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 3 dalyje, už kurį jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Vis tik ši aplinkybė, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pagrindas lengvinti jo teisinę padėtį šioje baudžiamojoje byloje.
18. P. A. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už šešių nusikalstamų veikų (keturios nuosavybei ir dvi finansų sistemai), iš kurių trys, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra baudžiamieji nusižengimai. Visos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos, kaip ir nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą P. A. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo padarytos nuteistajam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Dalis nusikalstamų veiksmų buvo padaryta pasinaudojus nukentėjusiosios nuteistajam, kuris tuo metu neturėjo kur gyventi, parodytu pasitikėjimu ir gera valia, t. y. leidus jam pernakvoti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad visų nusikalstamų veikų padarymą lėmė tai, jog nuteistajam reikėjo piniginių lėšų narkotinių medžiagų įsigijimui (t. 2, b. l. 116). Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nevykdė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatytos pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
19. P. A. anksčiau yra ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, jis yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinio nusižengimo nuosavybei padarymą. Kaip minėta, jis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė keturias naujas nusikalstamas veikas nuosavybei bei dvi finansų sistemai. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad anksčiau P. A. taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, iš esmės nepakeitė nuteistojo nusikalstamo elgesio, kuris tam tikru periodiškumu vis kartojasi.
20. Šio procesinio sprendimo 18-19 pastraipose aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. A. už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje bei 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė griežčiausias atitinkamų normų sankcijose numatytas bausmes, t. y. atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes, o už apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė vienas iš griežčiausių šių normų sankcijose numatytas bausmes, t. y. arešto bausmes. Paskirtųjų bausmių dydžiai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nevertintini kaip aiškiai per griežti. Skirti nuteistajam švelnesnes bausmių rūšis ar mažinti paskirtųjų bausmių dydžius nėra pagrindo net ir atsižvelgus į tai, kad, kaip jau minėta, nuteistasis atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos A. M., taip pat atlygino dalį žalos, kurią yra padaręs ankstesniais savo nusikalstamais veiksmais.
21. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad P. A. iš tikrųjų nuo 2024 m. gegužės 25 d. gydėsi VšĮ „G.“ reabilitacijos centre. Dalyvavimas reabilitacijos programoje buvo numatytas iki 2025 m. lapkričio 25 d. (t. 2, b. l. 113). Vis tik nuo 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po teisiamojo posėdžio, kuris vyko 2024 m. rugsėjo 19 d., P. A. minėtoje įstaigoje nebegyvena (t. 2, b. l. 159), t. y. nebedalyvauja reabilitacijoje, kurios tikslas atsisakyti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pakeisti gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis individualia veikla užsiėmė ir tuo metu, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau darbinė veikla nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo. Taigi nuteistojo darbinė veikla nėra tas faktorius, kuris galėtų sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, leistų tikėtis realių pozityvių jo elgesio pokyčių.
22. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 18-21 pastraipose, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam galėtų ir turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad nuteistajam galėtų ir turėtų būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos, leidžiančias asmeniui skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 182 straipsnio 4 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos ne tik laisvės atėmimo ir (ar) arešto bausmės, todėl tuo atveju, jeigu nuteistajam būtų pagrindas už padarytas nusikalstamas veikas skirti švelnesnes bausmes, jos ir būtų skiriamos netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatų.
23. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą, subendrino apėmimo būdu, taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu buvo pagrįstai subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausiosios apėmimo būdu subendrintos bausmės pagrįstai, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, buvo pridėta dalis kitos apėmimo būdu subendrintos bausmės bei už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtų bausmių dalys. Vis tik pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai paskirtąsias bausmes dar kartą bendrino su bausme, kuri buvo paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis yra keistinas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintinos tarpusavyje bei dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintinos su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir P. A. skirtinas laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir P. A. skirtinas laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams.
24. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam skiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra skiriama už aštuonių nusikalstamų veikų (keturių apysunkių, dviejų nesunkių nusikaltimų ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų) padarymą. Taigi P. A. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kai asmeniui galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
25. Kaip jau minėta, P. A. nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Akivaizdu, kad P. A. nepateisino anksčiau jam parodyto pasitikėjimo, nesusilaikė nuo nusikalstamo elgesio, todėl nėra pagrindo manyti, jog, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, iš nuteistojo būtų galima tikėtis kitokio elgesio, nei anksčiau. Be to, nuteistajam anksčiau už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos švelnesnės bausmės, vis tik šios taikytos teisinės priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, iš esmės nepakeitė nuteistojo elgesio. Aptartų faktų visuma leidžia teigti, kad, siekiant realaus BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, P. A. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nebėra galimas.
26. BK 214 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė ir tam, kas neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone. Pagal šią normą atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neteisėtas vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas, importavimas, eksportavimas, gabenimas, laikymas, perdavimas ar realizavimas yra alternatyvūs disponavimo tokia priemone ar priemonėmis būdai. Aptariamoje normoje nurodytų veiksmų visuma ar bet kurio iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju P. A. buvo nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir disponavo nukentėjusiosios A. M. elektronine mokėjimo priemone, t. y. mokėjimo kortele. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neteisėtu svetimos elektroninės mokėjimo priemonės gabenimu laikytini asmens veiksmai, kai yra siekiama pakeisti tokios priemonės buvimo ir (ar) laikymo vietą. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis iš A. M. rankinės neteisėtai paėmė šiai nukentėjusiajai išduotą banko mokėjimo kortelę, kuria pasinaudojęs bankomate išgrynino 300 Eur, tuomet šią kortelę jis įdėjo atgal į nukentėjusiosios rankinę. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad nuteistasis turėjo tikslą pakeisti neteisėtai įgytos svetimos mokėjimo kortelės laikymo ar buvimo vietą. Jis šią kortelę po to, kai ją neteisėtai įgijo, paprasčiausiai laikė, kol ja pasinaudojo ir grąžino nukentėjusiajai. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad P. A. neteisėtai gabeno svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad P. A. disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, nes šios aplinkybės nurodymas kaip vieno iš padarytos nusikalstamos veikos požymių yra perteklinis ir nepagrįstas, šiuo atveju disponavimas svetima elektronine mokėjimo kortele pasireiškė šios kortelės įgijimu ir laikymu. Nurodytų aplinkybių pašalinimas iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo teisinės padėties nekeičia ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje bei su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir P. A. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. A. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir P. A. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti ir iš jo aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad P. A. 2023 m. spalio 21 d. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB“ banko išduotą banko mokėjimo kortelę gabeno ir ja disponavo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.