Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo S. K. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje – nubausta 2000 Eur bauda, 150 straipsnio 1 dalyje – nubausta 500 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. K. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2000 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nubausta už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktore bei, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, nes neužtikrino, jog S. O., V. T., A. B., esant darbo sutarties požymiams, būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, įteikus jiems po antrą sutarties egzempliorių, taip pat, prieš vieną darbo dieną pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų S. O., V. T. ir A. B. priėmimą. Tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. sausio 18 d., kirtavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pjūklininkai S. O., V. T. ir A. B. atliko medžių kirtimo, skersavimo ir kitus darbus, t. y. tarp S. O., V. T. ir A. B. bei (duomenys neskelbtini) direktorės S. K. buvo susiklostę darbo santykiai, tarp šalių esant darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbovietės (duomenys neskelbtini), susitarimui dėl darbo vietos (kirtavietės, esančios (duomenys neskelbtini)) bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (medžių kirtimo, skersavimo ir k. darbai), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintiniam darbo pobūdžiui. Tarp S. K. ir darbuotojų esant darbo santykių požymiams, darbdaviui atstovaujantis asmuo S. K. neužtikrino, kad minėti darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir apie asmenų darbo pradžią ne vėliau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, todėl teismas daro išvadą, kad S. O., V. T. ir A. B. 2019 m. sausio 18 d. dirbo nelegaliai.

Be to, S. K. neužtikrino, kad žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos būtų pradedamos teikti prieš tai išdavus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, nes tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. sausio 18 d. kirtavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. S., L. K. ir R. B. teikė šakų metimo, krovimo ir kt. paslaugas, tačiau prieš pradedant teikti paslaugas jiems nebuvo išduoti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai. Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui S. K. prašo išteisinti ją pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę bausmę, paskirti jai viešuosius darbus.

Nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. kovo 5 d. priėmė neteisingą nutartį. Pažymi, jog S. O., V. T., A. B. atliko medžių genėjimo darbus, o pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitus tokius darbus jie gali dirbti. Pažymi, jog darbo inspektoriams pareikalavus ji pristatė visus reikalingus dokumentus ir miškininkystės paslaugų kvitus.

S. K. nuomone, teismas neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, anksčiau ji neteista, augina 3 mažamečius vaikus, prižiūri neįgalią močiutę, todėl piniginė bauda yra per griežta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius (toliau – Institucija) prašo pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-478-457/2020. Pažymi, jog su pareiškėjos S. K. apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismas S. K. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgiant į faktines aplinkybes bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiama, jog darbo sutartis sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 2 d.). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.). Patikrinimo metu nustatyta, kad su S. O., V. T. ir A. B. nebuvo sudarytos darbo sutartys, remiantis VSDFV IS duomenimis, nustatyta, kad patikrinimo metu taip pat nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Įvertinant tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog S. O., V. T., A. B. dirbo nelegaliai, o R. S., L. K., R. B. atliko paslaugas neturėdami išduotų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų, todėl pagrįstai nustatyta, kad S. K., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde S. K. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį prašo skirti švelnesnę bausmę – viešuosius darbus. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

S. K. kaltę dėl padaryto nusižengimo numatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje įrodo: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1–3), nelegalaus darbo tyrimo aktas ir nuotraukos iš kirtavietės (b. l. 4–10), S. O., V. T., A. B. paaiškinimai (b. l. 12, 15–16), darbo sutarčių su S. K., R. K. bei M. T. kopijos (b. l. 21–28), pažymėjimo kopija, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginiai nuostatai, (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareiginė instrukcija, darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų kopijos, VSDFV informacija (b. l. 29–45) bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbas vertinamas kaip nelegalus, kai konstatuojami nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai: 1) nustatyta, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog S. O., V. T., A. B. savo paaiškinimuose nurodė, jog juos į (duomenys neskelbtini) mišką dirbti atvežė R. K., davė pjūklą ir darbo įrankius, dirbo darbo sutarties nepasirašę (b. l. 12, 15–16). Pati direktorė S. K. paaiškinime nurodė, kad pagal sutartį dirba tik M. T., o S. O. ir V. T. dar tik planuoja įdarbinti, jiems mokama už padarytą darbą (b. l. 19–20). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes matyti, jog tarp S. O., V. T., A. B. ir (duomenys neskelbtini) direktorės S. K. buvo susiklostę darbo santykiai, tarp šalių esant darbo sutarties požymiams. Buvo sutarta darbo vieta – kirtavietė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sutartas darbo funkcijų atlikimas –medžių kirtimo, skersavimo ir kt. darbų vykdymas, nustatytos darbo tvarkos paisymas, darbdavio nurodymų vykdymas, atlygintinas darbas. Taigi, nors tarp S. K. ir S. O., V. T., A. B. ir buvo susiklostę darbo santykiai, tačiau su darbuotojais darbo sutartys nebuvo sudarytos, apie jų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta. Todėl (duomenys neskelbtini) direktorės S. K. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, buvo kvalifikuotas teisingai.

Apeliaciniu skundu S. K. prašo už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę bausmę, viešuosius darbus.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) nuostatos, leidžiančios asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba administracinės nuobaudos neskirti, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam skiriama administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Pažymėtina, jog kodekso specialiosios dalies straipsnis nenumato tokios nuobaudos rūšies kaip viešieji darbai, todėl S. K. pagrįstai skirta bauda, o ne viešieji darbai. Be to, nesutiktina su S. K. apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad anksčiau ji neteista, augina 3 mažamečius vaikus, prižiūri neįgalią močiutę, todėl piniginė bauda yra per griežta.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas už padarytus nusižengimus S. K. skirdamas baudą įvertino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kad ji prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 straipsnis) abiejų įvykdytų nusižengimų atžvilgiu nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. iki šiol nebausta už analogiškus teisės pažeidimus, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skyrė straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydį nustatė mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, skyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydį nustatė didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytą baudos minimumą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. K. už atskirus nusižengimus paskirtos nuobaudos pagrįstai subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.