Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civiliniam ieškovui D. Č. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, vykdanti individualią veiklą, teista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai skirta vienu trečdaliu sumažinta 34 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1700 Eur) dydžio bauda, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, E. R. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d.; konfiskuota automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 4010 Eur,

bausmės neatlikus, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2024 m. liepos 10 d. apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai 2024 m. liepos 10 d. 21 val. 20 min. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio - 1,72 promilių, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 10 d. apie 21 val. 10 min. jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Be to, E. R., žinodama apie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise) - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2026 m. vasario 15 d. (dviejų metų laikotarpiui), vengė tinkamai atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024 m. liepos 10 d. apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas jos apsvaigimas nuo alkoholio – 1,72 promilių) vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. liepos 10 d. dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. patrule L. Ą., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie 20 val. 50 min. gavo pranešimą, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) po kelią laviruoja automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis pastebėtas ir sustabdytas apie 21 val. 10 min. adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio nustatyta, jog jį vairavo E. R., kuri neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jai sustabdyta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Paklausus ar vartojo alkoholio, pastaroji nurodė, kad prieš vieną valandą gėrė alkoholinio alaus. Patikrinus E. R. blaivumą alkotesteriu, 21 val. 20 min. jai nustatytas 1,89 promilių girtumas, o antruoju bandymu – 1,72 promilių girtumas (21 val. 37 min.) (1 t., b. l. 28, 29).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį pažymos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžio matyti, kad E. R. atžvilgiu priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 1700 Eur bauda bei uždrausta vairuoti kelių transporto priemonę 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d. (1 t., b. l. 127–129, 131–137).

Dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviai, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios E. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajai E. R. pareikštame kaltinime pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nurodomas neblaivumo patikrinimo rezultatas – 1,89 promilių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, kaltinime privaloma nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį, todėl įvertinus tai, kad 2024 m. liepos 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. liepos 10 d. E. R. 21 val. 20 min. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, o 21 val. 37 min. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 38, 39, 40, 41, 42), ši aplinkybė (neblaivumo patikrinimo rezultatas) kaltinime patikslintina. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamosios teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jos teisės į gynybą, todėl yra leistina. Tai atitinka ir aukštesnės instancijos teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-658/2019).

Dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji E. R. 2024 m. liepos 10 d., žinodama, kad jai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, taikoma iki 2026 m. vasario 15 d., piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams nevykdymo faktas nekelia abejonių. Pati kaltinamoji taip pat neneigė šio fakto, kalta prisipažino visiškai, paaiškino, kad automobilį išsinuomojo ir juo naudojosi penkias dienas iki kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų vairuodama neblaivi. Tai reiškia, kad kaltinamoji suprato jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltinamoji suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jai įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas norėjo taip elgtis – vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje surinkta ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas E. R. už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kalta padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirti bausmę.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji E. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Ji teista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 79–124, 127–129).

Kaltinamosios E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tai, kad naują analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio pirmoje dalyje, kaltinamoji įvykdė praėjus kiek daugiau nei 4 mėnesiams nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, teigiamų išvadų iš ankstesnio nubaudimo nepadarė, E. R. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

Skirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, sudarančios idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, skirtą už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskiriant subendrintą baudos bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, tai yra visos sąlygos kaltinamajai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą E. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jos padarytos neblaivios ar apsvaigusios nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,72 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jos veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamosios asmenybę (teista, bausta administracine tvarka, jauno amžiaus, antrą kartą teisiama už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 4 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad E. R. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra D. Č. (1 t., b. l. 44), o minėtą automobilį E. R. nusikalstamos veikos padarymo metu valdė nuomos sutarties pagrindu (1 t., b. l. 64–65).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė - automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam fiziniam asmeniui – D. Č., kurį vairavo kaltinamoji, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. R. vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam fiziniam asmeniui – D. Č.. Byloje nenustatyta, jog D. Č. būtų žinojęs, kad kaltinamoji ketina vairuoti būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „Toyota Prius“ vidutinė kaina yra 5140 Eur su PVM (1 t., b. l. 43). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamosios E. R. konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 5140 Eur.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad E. R. teista už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamete, jos teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs bei nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir ji vėl padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl E. R. pripažintina recidyviste.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinis ieškovas D. Č. pareiškė 900,36 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su kaltinamąja E. R. buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2024 m. liepos 5 d. iki 2024 m. liepos 12 d., tačiau pasibaigus nuomos sutarčiai, kaltinamoji E. R. automobilio negrąžino, apie tai, jog automobilis sulaikytas policijos pareigūnų, D. Č. neinformavo. Automobilis civiliniam ieškovui D. Č. buvo grąžintas 2024 m. liepos 29 d. Kaltinamoji E. R. už naudojimąsi automobiliu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. liepos 29 d. nesumokėjo 250 Eur, taip pat D. Č. turėtų būti atlygintos automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos, kurias jis apmokėjo, iš viso 65 Eur. Be to, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po kaltinamosios E. R. naudojimosi grąžintas pažeistas – sugadintas priekinis kairės pusės buferis, o sugadinimo šalinimo kaštai – 485,36 Eur, o pati apžiūra kainavo 100 Eur, todėl iš viso civilinio ieškovo D. Č. naudai priteistinos 900,36 Eur atlyginti iš kaltinamosios E. R. (2 t., b. l. 2–11).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti ir iš pačios E. R. parodymų, ji iš esmės sutinka su tuo, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą dėl negautų pajamų už naudojimąsi automobiliu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. liepos 29 d. bei už transportavimo ir saugojimo išlaidas, kurios bendrai sudaro 315 Eur. Visiškai pagrįstos ir automobilio apžiūros išlaidos – 100 Eur, tačiau teismo vertinimu, prašoma priteisti buferio remonto kaina yra, šiuo atveju, nepagrįstai per didelė. Apžiūrėjus pateiktas elektronines nuotraukas, matyti, jog automobilis „Toyota Prius“ ir jo priekinis buferis buvo remontuoti dar iki automobilio perdavimo naudotis nuomos pagrindu kaltinamajai, buferis akivaizdžiai buvo šiek tiek dažytas ir gruntuotas, tačiau darbai iki galo nebaigti, todėl kaltinamosios E. R. padaryti iš esmės mažesnės apimties pažeidimai neleidžia teigti, jog būtina remontuoti visą priekinį buferį ir orientuotis į naujų dalių kainas, to neįrodė ir civilinis ieškovas. Įvertinus šias aplinkybes, civilinis ieškinys šioje dalyje (dėl automobilio buferio remonto išlaidų) tenkintinas iš dalies ir civiliniam ieškovui priteistina 100 Eur buferio remonto išlaidų. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, civiliniam ieškovui D. Č. iš viso iš kaltinamosios priteistina 515 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintina (1 t., b. l. 159–161).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 71).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 90 (devyniasdešimties) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (4500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jai bausmę – 25 (dvidešimt penkių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1250 Eur) (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant švelnesnę, paskirtai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymą, ir paskirti E. R. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (4500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (3000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta visa neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės - 60 (šešiasdešimties) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio baudos – pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio baudą, ir paskirti E. R. galutinę subendrintą bausmę – 94 (devyniasdešimt keturių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (4700 Eur) (keturių tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti E. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

- konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 5140 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų).

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Pripažinti E. R. recidyviste (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo D. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinio ieškovo D. Č. naudai iš E. R. 515 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti E. R., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, 111 kabinetas). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti E. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5140 (penki tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt eurų) Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.