Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovui E. B., nedalyvaujant atsakovo Kauno medžiotojų klubo „Gynia“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Kauno medžiotojų kubui „Gynia“ dėl neeilinio visuotino narių susirinkimo priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė, kad 2006-05-31 buvo įregistruotas medžiotojų klubas „Gynia“, kurio teisinė forma – asociacija (b.l. 11, 12-15). 2011-05-18 vykusio Medžiotojų klubo „Gynia“ neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo metu nutarta klubo narį E. B. už besikartojančius medžioklės taisyklių, klubo nuostatų ir įstatų pažeidimus, pašalinti iš medžiotojų klubo „Gynia“ narių (b.l.8-10).

Šioje byloje asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydamas, kad 2011-05-18 MK „Gynia“ neeilinio visuotinio susirinkimo priimtas nutarimas pažeidžia ieškovo, kaip medžiotojų klubo „Gynia“ nario, teises, imperatyvias LR Asociacijų įstatymo normas, klubo įstatus, sąžiningumo principus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (2009-12-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-7-470/2009).

LR CK 2.81 str. 4 d. nustatyta, kad juridinių asmenų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas.

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos atsakovo), steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas (LR asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenustato asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų, taip pat visuotinio narių susirinkimo kompetencijos, sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos. Tai deleguojama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.

Dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūros pažeidimų.

Medžiotojų klubo „Gynia“ įstatų (toliau tekste Įstatai) 3.3 p. nustatyta, kad narys gali būti pašalinamas iš Klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimamu paprasta balsų dauguma. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Medžiotojų klubo „Gynia“ įstatų 5 dalyje nustatyta visuotinio narių susirinkimo, jo kompetencijos šaukimo ir balsavimo jame tvarka. Šioje dalyje nustatyta, kad visuotinio narių susirinkimui priskirta spręsti įvairius sprendžiamojo pobūdžio klausimus (keisti įstatus, rinkti ir atšaukti klubo valdybą ir klubo pirmininką, tvirtinti klubo metinę finansinę atskaitomybę ir kt.), o taip pat spręsti kitus LR asociacijų įstatyme ir Įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal LR asociacijų įstatymą tai nepriskirta kitų Asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos (Įstatų 5.1.9 p.). Taigi, pagal įstatų nustatytą visuotinio klubo narių susirinkimo kompetenciją matyti, kad visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas kaip eilinis, kuris rengiamas kasmet, bei neeilinis, kuomet klubui reikia greitai, nelaukiant eilinio visuotinio narių susirinkimo, spręsti klausimą, priskirtą visuotinio narių susirinkimo kompetencijai.

Įstatų 5.3 p. nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas Klubo pirmininko sprendimu per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, ne vėliau kaip prieš 15 dienų informuojant kiekvieną Klubo narį pasirašytinai arba registruotu laišku išsiunčiant pranešimą arba paskelbiant apie tai šių įstatų 7.2 p. nurodytame leidinyje. Visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant numatytų sušaukimo terminų, jeigu visi Klubo nariai su tuo raštiškai sutinka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įstatų 5.3. p. nustatytas terminas skirtas tik eilinio visuotinio susirinkimo sušaukimui. Teismas su tokiu Įstatų 5.3.p.aiškinimu nesutinka. Įstatuose nenurodyta, kad 5.3.p. nustatyta visuotinio narių susirinkimo tvarka taikoma tik eilinio visuotinio narių susirinkimo atveju. Kadangi Įstatuose nenustatyta atskira eilinio ir neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka ir terminai, teismo vertinimu, 5.3.p. nustatyta tvarka ir terminai taikomi ir neeilinio visuotinio narių susirinkimo atveju, išskyrus tas nuostatas, kurios vadovaujantis protingumo principu, objektyviai negali būti taikomos, t.y. neeilinio visuotinio narių susirinkimo atveju netaikoma nuostata, kad susirinkimas turi būti sušauktas Klubo pirmininko sprendimu per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Visos kitos Įstatų 5.3 p. nuostatos, teismo vertinimu, taikytinos ir neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimui.

Ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovas nesilaikė Įstatų 5.3. p. nustatytų susirinkimo sušaukimo terminų ir tvarkos, t.y. informacija, nors ir elektroninėmis priemonėmis, apie susirinkimo sušaukimą buvo gauta tik 2011-05-11 ir nepasirašytinai, o šiuo atveju, šaukiant neeilinį visuotinį narių susirinkimą, privalu buvo gauti dar ir raštišką visų kubo narių sutikimą dėl jo sušaukimo. Ieškovo pateikta elektroninio laiško kopija patvirtina, kad apie 2011-05-18 neeilinį visuotinį narių susirinkimą klubo nariams buvo pranešta 2011-05-11 elektroniniais laiškais (b.l. 6), t.y. prieš septynias kalendorines dienas. Taigi, asociacijos nariams pranešant apie visuotinį narių susirinkimą, buvo nesilaikyta ne tik klubo Įstatuose nustatyto 15 dienų termino pranešti visiems klubo nariams apie rengiamą susirinkimą, tačiau ir pranešimo nariams tvarkos, pagal kurią informuoti narius apie susirinkimą būtina pasirašytinai arba registruotu laišku išsiunčiant pranešimą arba paskelbiant leidinyje „Kauno diena“.

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, nurodė, kad dar 2011-05-10 klubo valdybos posėdžio metu ieškovas sužinojo apie tai, kad 2011-05-18 vyks visuotinis narių susirinkimas. Teismas nustatė, kad 2011-05-10 vyko medžiotojų klubo „Gynia“ valdybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą 2011-05-18, kuriame buvo nutarta sušaukti neeilinį visuotinį klubo susirinkimą 2011-05-18, kuriam pavesti priimti sprendimą dėl E. B. narytės klube. Įstatų 5.4. ir 5.5 punktuose nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas klubo pirmininko ar ne mažiau kaip 1/5 narių iniciatyva, tai pat teismo sprendimu. Nors E. B. dalyvavo minėtame valdybos susirinkime, tačiau kadangi klubo valdybai Įstatais nesuteikta teisė sušaukti visuotinį narių susirinkimą, nėra pagrindo laikyti, kad E. B. apie šį susirinkimą buvo tinkamai pranešta dar 2011-05-10 valdybos posėdžio metu. Be to, toks informacijos pateikimas (informacijos apie rengiamą posėdį girdėjimas klubo valdybos posėdžio metu) neatitinka Įstatų 5.3. p. reikalavimo ne vėliau kaip prieš 15 dienų informuoti kiekvieną Klubo narį pasirašytinai arba registruotu laišku išsiunčiant pranešimą arba paskelbiant apie tai šių įstatų 7.2 p. nurodytame leidinyje.

Atsakovas nesilaikyti įstatų 5.3. p. reikalavimų dėl klubo narių informavimo apie visuotinį narių susirinkimą termino ir informavimo būdo galėjo tik pasinaudodamas Įstatų 5.3. p. nustatyta išlyga, t.y. jeigu visi Klubo nariai su tuo raštiškai sutinka. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas, teigdamas, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi pareigą tai įrodyti. Šiuo atveju atsakovas neginčijo, kad nesilaikė įstatų 5.3.p. nustatytų reikalavimų ir pripažino, kad apie susirinkimą buvo pranešta likus tik savaitei iki susirinkimo elektroniniu paštu, t.y. nariams buvo pranešta nepasirašytinai ir nesant raštiško narių sutikimo sušaukti susirinkimą nesilaikant susirinkimo sušaukimo terminų. Ieškovo teiginys, kad tokiu būdu visiems buvo pranešta tinkamai ir per protingą terminą, yra nepagrįstas. Klubo įstatuose yra nustatytos sąlygos, kokiais terminais ir tvarka turi būti pranešta nariams apie visuotinį narių susirinkimą. Šių sąlygų nustatymas reiškia, kad ,kuriant klubą, priimant jo nuostatus, buvo nutarta, kad būtent tokios visuotinio narių susirinkimo sušaukimo sąlygos yra tinkamos ir būtent toks pranešimo apie susirinkimą terminas yra protingas. Todėl, nesilaikant šių Įstatuose nustatytų sąlygų, negali būti pripažįstama, kad apie visuotinį narių susirinkimą buvo pranešta tinkamai ir per protingą terminą. Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad tik patys asociacijos nariai sprendžia, kiek laiko jiems reikia laiko pasiruošti visuotiniam narių susirinkimui, kadangi asociacijos nariai, kaip ir pats klubas, privalo vadovautis įstatais, juose nustatyta susirinkimo rengimo ir klubo nario pašalinimo iš klubo tvarka.

Tai, kad ieškovas susirinkimo metu davė paaiškinimus apie savo elgesį, o pretenzijas dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos pradėjo reikšti tik po nutarimo priėmimo, negali būti vertinama kaip ieškovo piktnaudžiavimas savo teisėmis, kaip nurodo atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad teismas tokiose bylose turi teisę tikrinti ir procedūrinius pašalinimo iš asociacijos aspektus. Taigi, ieškinį grįsdamas procedūriniais nario pašalinimo iš klubo pažeidimais, ieškovas įgyvendina jam Konstitucijos garantuojamą teisę į teisminę gynybą, naudodamasis Civilinio proceso kodekso leidžiamomis priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Teismas nustatė, kad priimant sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš medžiotojų klubo „Gynia“, nebuvo sudarytos tinkamos ir priimtinos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, kadangi į darbotvarkę nebuvo iš anksto įtrauktas ieškovo pašalinimo iš klubo klausimas, iš anksto nebuvo aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, apie susirinkimą nepranešus nariams Įstatuose nustatyta tvarka nebuvo sudarytos sąlygos surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, bei pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims. Todėl tai, kad ieškovas susirinkimo metu davė tam tikrus parodymus, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo pakankamai laiko tinkamai pasiruošti klausimo nagrinėjimui. Kaip minėta, klausimo nagrinėjimas nebuvo iš anksto įtrauktas į darbotvarkę, todėl nei ieškovui, nei kitiems asociacijos nariams iki visuotinio narių susirinkimo pradžios nebuvo žinoma, kad bus sprendžiamas klausimas dėl klubo nario pašalinimo, o du klubo nariai, nežinodami, kad bus sprendžiamas toks klausimas, į susirinkimą neatvyko. Teismo vertinimu, tokia procedūra, kokia buvo taikyta pašalinant iš klubo ieškovą, nėra tinkama ir negali būti taikoma nei vieno asociacijos nario atžvilgiu.

Dėl materialiųjų klubo nario pašalinimo iš asociacijos pagrindų.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas pažeidė ne tik procedūrinius susirinkimo sušaukimo reikalavimus, bet ir materialines teisės normas.

Medžiotojų klubo „Gynia“ įstatų 3.3.-3.3.3 p. nustatyti nario pašalinimo iš klubo pagrindai: kai narys nesilaiko šių įstatų, kai nemoka mokesčių ar kai nevykdo sutartinių įsipareigojimų Klubui.

2011-05-18 medžiotojų klubo „Gynia“ protokole nurodyta, kad vadovaujantis slapto balsavimo rezultatais nutarta klubo narį E. B. už besikartojančius medžioklės taisyklių, klubo nuostatų ir įstatų pažeidimus, pašalinti iš medžiotojų klubo „Gynia“ narių. Atsakovas, pašalindamas ieškovą iš klubo narių, nenurodė teisinio tokio veiksmo pagrindo, t.y. nenurodė, kuriuo iš klubo įstatuose nurodytų pagrindų remiantis, jis pašalina ieškovą iš klubo narių. Nei medžioklės taisyklių pažeidimas, nei klubo nuostatų pažeidimas pagal klubo įstatus nėra pagrindas pašalinti klubo narį iš klubo. Iš nutarime nurodytų ieškovo pašalinimo pagrindų, tik vienas - įstatų pažeidimas, gali būti pagrindas pašalinti klubo narį iš klubo (įstatų 3.3.1.). Tačiau tam, kad pripažinti, jog ieškovas pažeidė įstatus, būtina nustatyti kurią konkrečią įstatuose nurodytą normą ieškovas pažeidė. Atsakovas nei nutarime, nei atsiliepime nenurodė ir nepaaiškino, kokias įstatų normas ieškovas pažeidė savo elgesiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo nubaustas. Tačiau administracinio teisės pažeidimo padarymas ar administracinės nuobaudos paskyrimas nėra įstatuose nustatytas pagrindas pašalinti klubo narį iš klubo, bei nėra klubo įstatuose nustatytų nario pareigų pažeidimas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui yra atimta teisė naudotis ginklais, todėl jis neturi galimybės medžioti ir įgyvendinti klubo nario teisių. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. Klubo įstatuose nustatyta daug platesnė negu medžioklė klubo veikla, t.y. žemės ūkis, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla, maisto produktų ir gėrimų gamyba, drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas, odų rauginimas ir išdirbimas; lagaminų, rankinių, balno reikmenų, pakinktų ir avalynės gamyba, kita verslo veikla, švietimas, kitų, niekur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla, poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla. Be to Klubas turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę, komercinę veiklą, kuri neprieštarauja Klubo įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jo tikslams pasiekti. Taigi, vien tai, kad ieškovui yra panaikintas leidimas laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog ieškovas negali būti Medžioklės klubo „Gynia“ nariu ir įgyvendinti savo, kaip klubo nario, teisių.

Teismas nenustatė materialiųjų ieškovo, kaip klubo nario, pašalinimo iš klubo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas, pašalino ieškovą iš klubo narių, ne tik nesilaikydamas tinkamos procedūros, bet ir nesant tam materialaus pagrindo, tuo pažeidžiant imperatyvią LR Asociacijų įstatymo 8 str. 6 d. įtvirtintą normą, Įstatų 5.3 p., 3.3.-3.3.3 p., sąžiningumo principui. Todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 137,00 Lt. žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2011-05-18 MK „Gynia“ neeilinio visuotinio narių susirinkimo priimtą nutarimą dėl E. B. pašalinimo iš klubo narių.

Priteisti ieškovui E. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Kauno medžiotojų klubo „Gynia“, į.k. 193215051, Vaidilos g. 6, Kaune, 137,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.