- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- eI3-6724-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01177-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. P-306 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo direktoriaus pavaduotojui A. S.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta.
Nurodė, jog nuobauda paskirta už tai, jog eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos pirmininku ir kartu su kitais šios komisijos nariais priimdamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokolinius sprendimus ir pasirašydamas teikimus su siūlymais įstaigos direktoriui skirti atvirosios kolonijos nuteistiesiems nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. parinko netinkamą nuobaudos rūšį nuteistiesiems, kadangi perkėlimas į kamerų tipo patalpas galimas tik pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomiems pilnamečiams nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, tačiau tokios nuobaudos negali būti skiriamos atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Pažymėjo, jog keičiantis Bausmių vykdymo kodekso redakcijai atsirado teisinio reguliavimo spraga. BVK 142 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.) nenumatė nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – skyrimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, tačiau kituose BVK straipsniuose ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse išliko teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, nuobaudų atlikimo kamerų tipo patalpose. Esant teisinio reguliavimo neaiškumui, BVK nukreipia vadovautis bausmių vykdymo principais ir taikyti įstatymo analogiją pagal kitas identiškus teisinius santykius reguliuojančias normas.
Kadangi teisinis reglamentavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas buvo netiksliai pakoreguotas rengiant BVK atitinkamą redakciją, todėl perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudos atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems buvo skirtos taip pat vadovaujantis bendru bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės normų kontekstu.
Teigė, jog rūpestingai vykdė savo pareigas, teisės aktus interpretavo taip, kaip juos suprato ir manė esant teisinga. Todėl tarnybinio nusižengimo sudėties požiūriu tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai išnagrinėta ir įrodyta pareiškėjo kaltė.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti akivaizdūs procedūrų pažeidimai.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) apie išvadoje nurodytų nuobaudų nuteistiesiems skyrimą privalėjo žinoti nuo 2020 m. kovo mėnesio, nes šios nuobaudos buvo nurodytos informacinėje sistemoje žymiai anksčiau, nei pradėtas tarnybinis patikrinimas. Be to, pataisos įstaigos, pavaldžios Kalėjimų departamentui, kiekvieną dieną teikia detalią informaciją apie paros įvykius ir kriminogeninę situaciją. Atkreipė dėmesį, jog Kalėjimų departamento darbuotojas Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas yra Kalėjimų departamento deleguotas nuolatinis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos narys, todėl apie nuteistiesiems skiriamas nuobaudas taip pat žinojo. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas nuteistojo T. S. skundą dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, atlikęs tyrimą ir sušvelnindamas jam nuobaudą, žinojo apie netinkamai taikomas nuobaudas nuteistiesiems atvirojoje kolonijoje. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 4 punktą, paskutine diena nuobaudos paskyrimui turėtų būti laikoma 2020 m. birželio 5 d., nuobauda paskirta 2021 m. balandžio 29 d. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nuobaudos paskyrimo terminas yra praleistas beveik metus, todėl tarnybinė atsakomybė negalima.
Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktu, tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (1.84 Mr) 7R-1310 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovo veiksmų“ informavo Kalėjimų departamentą apie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovo galimą tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinis patikrinimas privalėjo būti pradėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos informacijos gavimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 9 d. Tačiau įsakymas dėl patikrinimo pradėjimo ir Komisijos Kalėjimų departamente sudarymo buvo pasirašytas tik 2021 m. kovo 15 d., todėl buvo pažeistos esminės tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūros. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. EA-1281-520/2018).
Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo terminas Kalėjimų departamento direktoriaus rezoliucijomis buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 23 d. Tačiau susipažinus su tarnybinio patikrinimo išvados metaduomenimis paaiškėjo, kad įgalioto asmens – Kalėjimų departamento direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta tik 2021 m. balandžio 27 d., t. y. pasibaigus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui. Nepatvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada gali būti keičiama ir tikslinama, todėl negali būti laikoma, jog tarnybinio patikrinimo procedūra yra baigta ir patikrinimas atliktas. Todėl tarnybinis patikrinimas atliktas ir išvada patvirtinta pažeidžiant esminį tarnybinio patikrinimo procedūros terminą.
Atkreipė dėmesį, jog tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, visapusiškai neišnagrinėjus svarbių aplinkybių, neapklausus nei vienas nuteistojo, kuriam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, nevertinta, ar nuteistiesiems buvo sukeltos kokios nors pasekmės, pabloginta jų teisinė padėtis. Komisija atlikdama tarnybinį patikrinimą ir siūlydama skirti tarnybinę nuobaudą visiškai nevertino mažareikšmiškumo principo.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog tarnybinis patikrinimas pradėtas Kalėjimų departamentui gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 8 d. raštą Nr. (1.84Mr) 7R-1310 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovo veiksmų“, kuriame buvo nurodyta, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius D. S. galimai netinkamai taikė iki 2020 m. birželio 19 d. galiojusias BVK normas ir viršijo savo įgaliojimus parinkdamas nuobaudos rūšį nuteistiesiems. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog BVK 142 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. gegužės 19 d., nustatė, kad tik pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomiems pilnamečiams nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos nuobaudos – perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d. 2 p.) ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų (BVK 142 str. 2 d. 3 p.), tačiau nurodytos nuobaudos buvo skiriamos ir Pravieniškių PN-AK bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje „DocLogix“ Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti klausimą dėl komisijos sudarymo. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 buvo sudaryta Komisija.
Komisijos pirmininkas 2021 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-1559 informavo Kalėjimų departamento direktorių apie Komisijos darbo metu nustatytus duomenis apie galimus kitų Kalėjimų departamento, Pataisos įstaigos pareigūnų ir darbuotojų tarnybinius nusižengimus (darbo pareigų pažeidimus), o būtent Pataisos įstaigos direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-123 „Dėl Drausmės komisijos Trečiajame sektoriuje sudarymo“ sudaryta Pataisos įstaigos Drausmės komisija Trečiajame sektoriuje (direktoriaus pavaduotojas A. S. (pirmininkas), Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas L. N., tuometinio Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininkas D. Č., tuometinio Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-iojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas A. Ž., tuometinio Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyresnioji psichologė A. G. ir psichologė L. T.) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. priėmė protokolinius sprendimus dėl atvirosios kolonijos nuteistųjų nubaudimo perkeliant juos į kamerų tipo patalpas, nesivadovaujant nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusiomis BVK 142 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į tai, pasiūlyta Komisijai ištirti ir įvertinti ne tik Pataisos įstaigos direktoriaus D. S., bet ir Drausmės komisijos veikloje dalyvavusių pareigūnų veiksmus.
Pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas ir būdamas Drausmės komisijos pirmininku ir kartu su kitais šios komisijos nariais priimdamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokolinius sprendimus, pasirašydamas teikimus, susijusius su nuteistųjų nubaudimu, aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, taip pažeidė BVK 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vadovautis įstatymais, Pataisos įstaigos nuostatų 2 punkte nustatytą pareigą vadovautis BVK, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, Pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) koordinuoti ir kontroliuoti Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių veiklą, siekiant užtikrinti šių padalinių veiklos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, o taip pat šio pareigybės aprašymo 6.5 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) organizuoti, kad kuruojamų struktūrinių padalinių veikla būtų pagrįsta BVK įtvirtintais bausmių vykdymo principais, kontroliuoti, kaip kuruojamuose struktūriniuose padaliniuose laikomasi įstatymų, kitų norminių teisės aktų nuostatų vykdymo, pats nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos.
Tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodant, kurie pareiškėjo veiksmai neatitiko teisės aktų nuostatų, adekvačiai, aiškiai ir pakankamai išdėstant argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui, statutiniam valstybės pareigūnui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojui, paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – teisėtumo.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos pirmininku ir kartu su kitais šios komisijos nariais priimdamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. protokolinius sprendimus, pasirašydamas 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 5 d. (du) ir 2020 m. gegužės 12 d. teikimus, siūlė nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, skirti netinkamą nuobaudos rūšį – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, t. y.: 1) priėmė 2020 m. balandžio 30 d. protokolinį sprendimą Nr. 1875, o taip pat pasirašė 2020 m. balandžio 30 d. teikimą dėl nubaudimo Nr. 63(AK)-279, siūlydamas skirti atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam G. G. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 20 parų; 2) priėmė 2020 m. gegužės 5 d. protokolinį sprendimą Nr. 1902, o taip pat pasirašė 2020 m. gegužės 5 d. teikimą dėl nubaudimo Nr. 63(AK)-294, siūlydamas skirti atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam P. D. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų; 3) priėmė 2020 m. gegužės 5 d. protokolinį sprendimą Nr. 1902, o taip pat pasirašė 2020 m. gegužės 5 d. teikimą dėl nubaudimo Nr. 63(AK)-296, siūlydamas skirti atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam L. J. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų; 4) priėmė 2020 m. gegužės 12 d. protokolinį sprendimą Nr. 1985, o taip pat pasirašė 2020 m. gegužės 12 d. teikimą dėl nubaudimo Nr. 63-1997, siūlydamas skirti atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam N. P. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 5 paroms.
2021 m. balandžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su nuobaudų skyrimu atvirosios kolonijos nuteistiesiems“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) konstatuota, jog pirmiau nurodytais aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais, priimdamas protokolinius sprendimus ir pasirašydamas teikimus su siūlymais įstaigos direktoriui skirti atvirosios kolonijos nuteistiesiems nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, padarė tarnybinį nusižengimą, nes, prisiekdamas vykdyti įstatymus ir turėdamas BVK 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vadovautis įstatymais, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų 2 punkte nustatytą pareigą vadovautis BVK, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) koordinuoti ir kontroliuoti Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių veiklą, siekiant užtikrinti šių padalinių veiklos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, o taip pat šio pareigybės aprašymo 6.5 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) organizuoti, kad kuruojamų struktūrinių padalinių veikla būtų pagrįsta BVK įtvirtintais bausmių vykdymo principais, kontroliuoti, kaip kuruojamuose struktūriniuose padaliniuose laikomasi įstatymų, kitų norminių teisės aktų nuostatų vykdymo, pats nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos.
Taigi, nuobauda pareiškėjui iš esmės paskirta už tai, jog jis, eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos pirmininku, siūlė (protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose) laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nepagrįstas nuobaudų rūšis – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, jog nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – gali būti skiriama tik pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems. Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – negalėjo būti skiriama pagal nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusį BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto reglamentavimą.
Pareiškėjas nuobaudos nepagrįstumą, visų pirma, grindžia tuo, jog nebuvo aiškaus teisinio reguliavimo, nurodydamas, kad BVK 142 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d., nenumatė nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – skyrimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, tačiau kituose BVK straipsniuose ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse išliko teisinis reglamentavimas dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, nuobaudų atlikimo kamerų tipo patalpose. Kadangi egzistavo akivaizdi teisinio reguliavimo spraga, todėl pagal analogiją buvo taikoma identiškus teisinius santykius reguliuojanti norma – BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir buvo siūloma nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, skirti nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų.
Tačiau su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog būtent BVK 142 straipsnis, galiojęs nuobaudų skyrimo nuteistiesiems metu, buvo specialioji teisės norma, kuri reglamentavo nuobaudų skyrimo pagrindus.
Teisės teorijoje teisės norminio akto galiojimo sritis apibrėžiama trimis aspektais, t. y. galiojimu laiko požiūriu, galiojimu erdvėje ir galiojimu asmenims.
Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.), už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems galėjo būti skiriama nuobaudos rūšis – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, tačiau tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis, kitose pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems ši nuobauda pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą negalėjo būti skiriama. Taigi teisės akto galiojimo požiūriu nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas – negaliojo asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje ir pažeidusiems bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nes BVK 142 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d., nenumatė šios nuobaudos rūšies – perkėlimo į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – taikymo atvirosiose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Teismui nekilo jokių abejonių, jog pareiškėjas, siūlydamas (protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose) skirti nuobaudos rūšį – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nesivadovavo konkrečia teisinius santykius reglamentuojančia specialia teisės norma – BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu (galiojusiu nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.), reglamentuojančiu laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir sąlygas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nebuvo pakeistos ir pakoreguotos kitos teisės normos, reglamentuojančios nuteistųjų laikymo sąlygas, nesuteikia teisės pareiškėjui nesivadovauti specialia teisės norma – BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu (galiojusiu nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.), kuriame buvo įtvirtintos konkrečios ir aiškios nuobaudų skyrimo nuteistiesiems sąlygos ir pagrindai, nes, priešingai, BVK 142 straipsnis netektų savo teisinės galios ir tai būtų kliūtis nustatyti stabilią teisinę nuobaudų skyrimo tvarką.
Pareiškėjas, siūlydamas nuobaudas nuteistiesiems – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, privalėjo būti įsitikinęs, kad jo veiksmai, susiję su konkrečių nuobaudų siūlymu nuteistiesiems, atitiks tuo metu galiojančius teisės aktus, t. y. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galiojusį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d., teisinio pagrindo vertinti BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galiojusį nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d., kitaip nei jame buvo numatyta, nebuvo.
Pagal BVK 143 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.), BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos, tarp jų ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas (BVK 143 str. 7 d. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.).
Taigi, teikimas, kuriuo siūloma konkreti nuobaudos rūšis už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantiems nuteistiesiems, yra būtina ir neatskiriama nuobaudos skyrimo procedūros dalis, kurio pagrindu pataisos įstaigos direktorius skiria nuobaudas nuteistiesiems. Nesant teikimo nuobauda negali būti paskirta, todėl pareiškėjo veiksmai priimant protokolinius sprendimus ir pasirašant teikimus su siūlymais įstaigos direktoriui skirti atvirosios kolonijos nuteistiesiems nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, nenumatytas BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 dalyje, akivaizdžiai sukėlė pasekmes, nes nuteistiesiems buvo siūloma teisės aktais nepagrįsta nuobaudų rūšis, kuri buvo paskirta nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus nutarimais. Taigi, pareiškėjas pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto reglamentavimo, o taip pat kitų teisės aktų reikalavimų, išvardytų Tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Tarnybinis patikrinimas dėl nepagrįstai skiriamų nuobaudų nuteistiesiems Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pradėtas 2021 m. kovo 8 d. Kalėjimų departamentui gavus informaciją apie nepagrįstai skiriamas nuobaudas nuteistiesiems. Tokia informacija apie galimą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus tarnybinį nusižengimą dėl nepagrįstai skiriamų nuobaudų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo nurodyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 8 d. rašte Nr. (1.84Mr) 7R-1310 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovo veiksmų“. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje patvirtina, jog Kalėjimų departamento Imuniteto skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti klausimą dėl komisijos sudarymo.
Kalėjimų departamento 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudarytos komisijos pirmininkas 2021 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-1559 kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių dėl komisijos tyrimo metu nustatytų duomenų apie galimus kitų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų, tarp jų ir pareiškėjo, tarnybinius nusižengimus, susijusius su nepagrįstu nuobaudų skyrimu nuteistiesiems. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 22 d. rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje patvirtina, jog 2021 m. kovo 22 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir prieš pareiškėją.
Aprašo 6 punkto nuostata, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gavimo dienos, nebuvo pažeista ir tai patvirtina Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 22 d. rezoliucija pradėti prieš pareiškėją tarnybinį patikrinimą.
Pareiškėjo argumentai, jog Kalėjimų departamentas turėjo anksčiau žinoti apie neteisėtai paskirtas nuobaudas nuteistiesiems, nes kontroliuoja pataisos įstaigų veiklą, nepagrįsti ir nepaneigia aplinkybės, jog duomenys apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą paaiškėjo tik pradėjus tarnybinį patikrinimą tiriant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 8 d. rašte Nr. (1.84Mr) 7R-1310 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovo veiksmų“ pateiktą informaciją apie galimą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus tarnybinį nusižengimą ir dėl to Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudarytos komisijos pirmininkui 2021 m. kovo 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-1559 informavus Kalėjimų departamento direktorių apie komisijos tyrimo metu nustatytus duomenis apie galimus kitų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų tarnybinius nusižengimus.
Pažymėtina, jog Statuto 39 straipsnio 7 dalyje ir Aprašo 6 punkte įtvirtintas reikalavimas atlikti tarnybinį patikrinimą siejamas tik su informacijos apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą gavimu ir tokios informacijos paaiškėjimu ir tai nesusiję su kontroliuojančios institucijos pareiga kontroliuoti pavaldžios įstaigos darbą ir žinoti apie daromus pažeidimus.
Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.
Prieš pareiškėją 2021 m. kovo 22 d. pradėto tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 23 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. rezoliucijomis. Tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas neprieštaravo Aprašo 23 punkte numatytam reglamentavimui, jog tarnybinio patikrinimo terminas gali būti pratęsiamas iki 30 dienų.
Aprašo 24 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012).
Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) konkretus valstybės tarnautojo padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Iš bylos metaduomenų matyti, jog Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta ir tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2021 m. balandžio 23 d. Taigi, prieš pareiškėją pradėtas 2021 m. kovo 22 d. tarnybinis patikrinimas buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 23 d. ir baigtas 2021 m. balandžio 23 d., todėl Aprašo 23 punkte numatyto tarnybinio nusižengimo 30 dienų tyrimo termino nepažeidė.
Aprašo 25 punkte numatyta, jog vadovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos ir išvados gavimo turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą ar priimti sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, išvada ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę, o patvirtinus išvadą, kad tikrinamas pareigūnas, kuris, perkeltas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardą žeminančią veiką ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą ar atleisti jį iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ši išvada per 3 darbo dienas nuo jos patvirtinimo perduodama statutinės įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) ir perkeltam pareigūnui (25.1 p.); grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (25.2 p.).
Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento direktorius Tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašė 2021 m. balandžio 27 d., nepažeisdamas dviejų darbo dienų termino, skaičiuotino nuo tarnybinio patikrinimo išvados gavimo, įvertinus tai, jog balandžio 24 ir 25 dienos buvo ne darbo dienos.
Skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-306.
Aprašo 30 punkte numatyta, jog sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teigtina, jog pareiškėjo argumentai dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių terminų ir procedūrų pažeidimų visiškai nepagrįsti.
Aprašo 3 punkte numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, būdamas Drausmės komisijos pirmininku, siūlė (protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose) laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nepagrįstas nuobaudų rūšis – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, nevykdydamas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų.
Nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, taip pažeisdamas minėtų teisės aktų imperatyvius reikalavimus, kurie be jokių išimčių privalomi statutiniams pareigūnams.
Pirmiau nurodyti įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais, nevykdydamas minėtų teisės aktų reikalavimų ir pažeisdamas nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl besąlygiškai privalo laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisti. Padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė yra teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir nuteistųjų teisinės padėties pasunkinimas, nepagrįstai paskiriant nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudaryta komisija, tirdama pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, ir įstaigos vadovas, skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Aprašo reikalavimų, t. y. numatytų tarnybinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo terminų, tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, apibrėžiančios tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus. Akivaizdu, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo žinoma tarnybinio nusižengimo sudėtis ir apimtis, pažeidus konkrečias teisės normas. Taip pat nebuvo pažeisti jokie tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir atskleistos visos tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjo kaltė ir galimos pasekmės, susijusios su pirmiau minėtuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti konkretūs veiksmai, ginčo atveju neteisėtas pareiškėjo veikimas, pažeidžiant pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės rūšį ir laipsnį, tarnybinio nusižengimo pasekmes – pasunkėjo nuteistųjų teisinė padėtis, tai, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui ir pasekmėms, susijusioms su minėtų teisės aktų imperatyvių reikalavimų nevykdymu ir nuteistųjų teisinės padėties pasunkėjimu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl jam keliami statutinių pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai, taip pat taikytini statutinės tarnybinės atsakomybės standartai, todėl švelninti ir visai neskirti pareiškėjui nuobaudos nėra teisinio pagrindo.
Teismui nekilo abejonių dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti ginčijamą įsakymą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.