Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, susipažinusi su A. A. (toliau – ir Pareiškėja), privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 2 d. gautas A. A. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma A. U. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., priteisti iš A. U. 1500 eurų neturinės žalos atlyginimo ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad skundo, kuriuo prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą, formai ir turiniui įstatymas numato reikalavimus, kuriuos teismui pateiktas skundas turi atitikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 str. 2 d. nustatyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 str. 2 d. numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Be to, skunde turi būti suformuotas konkretus ir aiškus kaltinimas bei aiškiai apibrėžtos tokio kaltinimo ribos, nes asmuo, kurio atžvilgiu prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą, turi žinoti, būtent nuo kokių kaltinimų jis turi gintis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, patikrina, ar paduotas skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų neatitinkantis skundas yra nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas, todėl privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl būtent jam, be pareigos tinkamai suformuluoti konkretų ir aiškų kaltinimą, tenka ir pareiga rinkti bei pateikti teismui įrodymus, kuriais jis grindžia kaltinimą. Pažymėtina ir tai, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Kaip jau minėta, privataus kaltinimo skunde, be kita ko, turi būti aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, pateikiami duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas faktines aplinkybes, tame tarpe nurodomas liudytojų sąrašas bei informacija (vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas) apie liudytojus. Pareiškėja A. A. pateikė teismui skundą, kuriame ji aprašo faktinę situacija ir jai sukeltus padarinius, tačiau skunde nėra nurodyti duomenys, kuriais būtų grindžiamos tokios jos nurodomos aplinkybės, tame tarpe, nėra pateikiama informacija apie liudytojus, kurie galėtų patvirtinti jos nurodomas aplinkybes. Pareiškėja, aprašydama faktines aplinkybes, nurodo savo kaimynę, paminėdama jos vardo pirmąją raidę ir pavardę, tačiau daugiau duomenų nepateikia, nors iš skundo turinio galima spręsti, kad pastarosios moters tapatybė pareiškėjai yra žinoma. Tuo tarpu liudytojo duomenų (vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos adresas) nurodymas yra vienas iš BPK keliamų reikalavimų skundo turiniui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, atsižvelgiant į BPK 412 str. 2 d. nuostatas, skunde turi būti pateikta informacija apie liudytojus, t. y. vardai, pavardės bei gyvenamosios vietos adresai, nepateikus tokios informacijos laikytina, kad skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 1S-232-468/2013). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nėra pateikiama informacija apie liudytojus, viena vertus, nėra aišku, ar toks asmuo, kurio jokių duomenų nenurodoma arba nurodoma tik pavardė, egzistuoja, antra vertus, nėra galimybės tokiam asmeniui įteikti procesinius dokumentus – teismo šaukimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja kaip privati kaltintoja turi konkrečiai nurodyti kaltinimo ribas, kad asmuo, kurio atžvilgiu paduotas skundas, žinotų, kuo yra kaltinimas ir būtent nuo kokio kaltinimo turi gintis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, aprašydama faktines aplinkybes, nurodo tik vieną epizodą: „A. U. M. A. tvirtu tonu pasakė: „prieš tą iš (duomenys neskelbtini), kuri užsiiminėja prostitucija“, o M. A. atsakė A. U.: „pagalvosiu“, tuo tarpu nurodydama patirtus padarinius aprašo daugiau epizodų, kurie nėra detalizuojami ir aiškiai apibrėžiami, pavyzdžiui: „dėl plačiai sklindančios žinios, kurią išplatino kaltinamasis A. U.“, „dėl pasikartojančių šmeižto, kad esu „prostitutė“, „šliundra“, „lachūdra“, atvejų patyriau didelės neturtinės žalos“. Taigi, kaip matyti, pareiškėja neturtinės žalos dydį grindžia ne tik nurodytu vienu epizodu, tačiau nurodo ir daugiau atvejų, kurių nedetalizuoja. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad privačiame skunde nėra tiksliai apibrėžtos kaltinimo ribos, nes faktinėse aplinkybėse jos nurodytos vienokios, tuo tarpu aprašant galimai patirtą neturtinę žalą nurodomos kitokios.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylose nukentėjusiojo pareiga yra teismui pateikti įrodymus bei duomenis, kuriais jis grindžia skunde nurodytus faktus ir reikalavimus, informaciją apie liudytojus, o pareiškėja tokių duomenų bei informacijos teismui nepateikė, be to, nevisiškai tiksliai apibrėžė kaltinimo ribas, laikytina, kad pareiškėjos A. A. skundas neatitinka BPK 412 str. numatytų reikalavimų, todėl atsisakytina pareiškėjos A. A. skundą priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti skundą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka neatima galimybės pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus skundo turinio trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str., 440 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos A. A. pateiktą privataus kaltinimo skundą, kuriuo prašoma privataus kaltinimo tvarka nubausti A. U. pagal BK 154 str. 1 d., ir skundą kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.