- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 2-422-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00016-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.1.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, trečiasis asmuo antstolė S. V., dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės BAB „Ūkio bankas“ 483 443,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad remiantis 1990-10-23 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp įmonės A. P. individualios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” ir UAB “VEKA”, 1993-08-09 buvo pasirašytas protokolas Nr. 9 dėl finansinės veiklos vystymo tarp įmonių, gaunant 60,000 JAV dolerių kreditą iš AB „Ūkio bankas", metalo „Titanas" pirkimui. 1993-08-11 A. P. individualioji įmonė “ (duomenys neskelbtini)” ir AB Ūkio bankas pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įmonei suteiktas 40,000 JAV dolerių kreditas. Šios sutarties 8 punkte yra nurodyta, kad kredito gavėjui laiku negrąžinus skolos, įkeistas turtas banko bus parduodamas nesikreipiant į teismą. Prievolių pagal šią sutartį įvykdymą užtikrino UAB „VEKA“, 1993-08-10 turto įkeitimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitusi 112 vnt. motoblokų, kurių vieno komplekto vertė buvo 700 JAV dol., o viso įkeisto turto – 78,400 JAV dol., todėl buvo įkeistas beveik dvigubai didesnės vertės turtas negu suteikta paskola. Įkeisdama nekilnojamąjį turtą UAB “VEKA" įsipareigojo jo neparduoti, neišnuomoti, neįkeisti tretiesiems asmenims, o bankas įsipareigojo, jeigu paskola nebūtų grąžinta laiku, ją išieškoti realizuodamas bankui įkeistą turtą, nesikreipdamas į teismą.
3. 1993 metų spalio mėn. A. P. individualioji įmonė “ (duomenys neskelbtini)” kreipėsi į banką dėl papildomo 20 000 JAV dolerių kredito ir jis jai buvo suteiktas 1993-10-22 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Prievoles pagal šį kreditą vėl garantavo UAB „VEKA“, 1993-10-21 d. įkeitimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitusi 38 vnt. motoblokų, kurių vieno komplekto kaina – 1,000 JAV dolerių, o visa suma sudarė 38,000 JAV dolerių, tad vėlgi beveik dvigubai didesne verte buvo įkeistas turtas.
4. AB „Ūkio bankas" su sandėlių direkcija 1993-10-20 pasirašė susitarimą (aktą) dėl bankui paliekamų motoblokų saugojimo sąlygų. Bankui pasirašius šį susitarimą, UAB „VEKA“ neteko galimybės jų išvežti ir tuo labiau realizuoti iš sandėlio be atskiro banko raštiško leidimo. Toks leidimas nebuvo išduotas iki pat šios dienos, tad įkeisti motoblokai buvo užplombuoti AB „Ūkio bankas" pasirinktuose sandėliuose, be teisės savarankiškai ir be banko leidimo jais disponuoti ar kitaip juos valdyti. Tarp UAB „VEKA“ ir A. P. individualios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” 1994-01-10 buvo pasirašytas protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „VEKA" perdavė bankui įkeistą turtą A. P. individualiajai įmonei “ (duomenys neskelbtini)” pilnam atsiskaitymui su AB „Ūkio bankas“ pagal abi kredito sutartis. Ieškovas laiko, kad įkeistu turtu buvo atsiskaityta su banku, padengiant bankui neišmokėtą kreditą ir priskaičiuotas palūkanas, nes įkeisto turto vertė buvo 134647 Eur, o bendra kredito vertė – 69508 Eur.
5. Tačiau atsakovė AB Ūkio bankas 1994 m. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ūkinį teismą, nuslėpdama turto įkeitimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 2017-08-07 antstolė priėmė patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, nurodant pagrindą – visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Kadangi išieškojimas buvo vykdomas tik iš A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo pensijos, o ne iš įkeisto turto, kurį atsakovė perėmė 1994-01-10, tai atsakovė ieškovui padarė 483 443,00 Eur nuostolių, kuriuos prašė priteisti.
Šalies argumentai
6. Ieškovas ieškinyje bei 2019-11-22 teismui pateiktoje 483443 Eur žalos paskaičiavimo lentelėje nurodė, kad prašoma priteisti iš atsakovės žala susideda iš:
– piniginės sumos skirtumo, susidariusio tarp įkeisto ir perimto nuosavybėn turto vertės ir kredito sumos: iš 5 procentų kompensacinių palūkanų už 23 metus nuo grąžinto kredito sumos (99119,00 Eur) – žala 205327,00 Eur;
– likučio banke nuo įkeisto turto – 35728,00 Eur, plius 5 proc. kompensacinės palūkanos už 25 metus – 85260,00 Eur, viso žala –120988,00 Eur;
– nuo sąskaitos per 1994 metus iš “ (duomenys neskelbtini)” nurašytų piniginių lėšų: 59940 Eur, plius 5 proc. kompensacinės metinės palūkanos už 19 metų – 1525 Eur, viso žala – 151465 Eur.
– iš pensijos išieškota 4892 Eur, plius 5 proc. kompensacinės metinės palūkanos už trejus metus, viso žala – 5663,00 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovas BUAB Ūkio bankas prašė ieškinį atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir atsakovo atstovė teisme paaiškino, kad LR Ūkinio teismo 1995-01-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas AB „Ūkio bankas“ ieškinys ir iš A. P. individualios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” priteista 215332,68 Lt skolos ir 10767 Lt žyminio mokesčio. Pagal Ūkinio teismo sprendimą buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Iš prie bylos prijungtos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog išieškojimas buvo vykdomas dėl 65 482,99 Eur skolos. Antstolė S. V. per visą išieškojimo laikotarpį nuo 2006 m. iki 2017 m. iš ieškovo pensijos išieškojo 4 892,87 Eur, iš jų bankui pervesta tik 4 393,38 Eur. Vykdomoji byla nutraukta 2017-12-21 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), likvidavus A. P. individualiąją įmonę “ (duomenys neskelbtini)”.
8. Ieškovas ilgą laiką bankui teikė pretenzijas dėl turto grąžinimo. Bankas ieškovui nuolat nurodydavo, kad neperėmė įkeisto turto. Pavyzdžiui, 2000-09-18 ir 2013-11-06 AB „Ūkio bankas“ (duomenys neskelbtini) pateikė raštus ir juose paaiškino, jog bankas įkeisto turto neperėmė, įstatymų nustatyta tvarka reikalavimo išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, nepateikė. AB „Ūkio bankas“ neprisiėmė pareigos saugoti įkeistą turtą, todėl ir neatsako už įkeistą turtą ir negali atsakyti, ar įkeistas turtas realizuotas ir/ar vis dar saugomas UAB „Sabina“ bei AB „Tiekimas“ patalpose.
Šalies argumentai
9. Nepaisydama jokių argumentų, (duomenys neskelbtini) bankui pateikė ieškinį, kuriuo prašė banką įpareigoti grąžinti įkeistą turtą arba sumokėti už įkeistą turtą vertintojų nustatytą sumą (134 847,08 Eur), taip pat priteisti kompensacines 5 proc. metines palūkanas už 23 metus, viso 155 074,05 Eur. Kauno apygardos teismas 2017-09-27 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-09 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą. Abu teismai konstatavo, kad įkeistas turtas bankui nebuvo perduotas saugoti, o buvo saugomas UAB „VEKA“ pasirinktuose sandėliuose, vėliau ji perdavė turtą (duomenys neskelbtini), kuris juo faktiškai ir disponavo. Teismai (duomenys neskelbtini) reikalavimus dėl turto grąžinimo atmetė vien tuo pagrindu, kad buvo konstatuota, jog bankas turto nevaldė, juo nedisponavo ir iš jo savo reikalavimu į (duomenys neskelbtini) nepatenkino.
10. Bankas kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija dėl turto perėmimo banko žinion ir nurodo, kad visos ieškovo identifikuotos aplinkybės yra spekuliatyvios, neatitinkančios realybės ir neparemtos nė vienu įrodymu. Ieškovas neįrodė, kad bankas turtą perėmė 1994-01-10. Jokie į bylą pateikti antstolės patvarkymai taip pat nepagrindžia, kad bankas perėmė įkeistą turtą. Pagaliau, ieškovo spekuliacijas paneigia įsiteisėję ir prejudicinę galią turintys teismų sprendimai, kuriais teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad bankas neperėmė turto – turtą saugojo UAB „VEKA“, vėliau jis buvo perleistas (duomenys neskelbtini). Bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nenukreipęs išieškojimo į turtą.
11. Bankas pažymėjo, kad 2019-11-12 antstolė į bylą pateikė raštą dėl papildomos informacijos pateikimo Nr. S(duomenys neskelbtini), kuriuo pažymėjo, kad 2017-08-07 patvarkyme buvo padaryta klaida, nurodant, jog vykdomoji byla užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomą dokumentą. Antstolė akcentavo, kad klaida buvo ištaisyta, anuliuojant 2017-08-07 patvarkymą ir priimant naujus – 2017-12-21 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais vykdomoji byla nutraukta, likvidavus (duomenys neskelbtini). Priverstinio vykdymo metu Banko naudai buvo išieškota tik 4 393,38 Eur, kuomet išieškojimas buvo vykdomas iš viso dėl 65 482,99 Eur skolos. Taigi, neišieškota suma sudaro 61 089,61 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pagal 1964 m. CK 198 straipsnį, kreditorius turėjo teisę, bet ne pareigą, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės. Lygiai taip pat ir bankas turėjo teisę, bet ne pareigą nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Todėl jei net bankas būtų turėjęs galimybę nukreipti išieškojimą į turtą, bet to nebūtų padaręs, tai nebūtų kvalifikuojama kaip banko neteisėti veiksmai. Todėl ieškovas byloje neįrodė esminės aplinkybės – atsakovo neteisėtų veiksmų.
13. Bankas pažymėjo, kad pradėjus išieškojimą, jis negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kadangi jis jau buvo parduotas. BAB „Ūkio bankas“ turi pagrindo spręsti, jog turtą (duomenys neskelbtini) (arba UAB „VEKA“) realizavo dar 1994 m. pradžioje, kada ėjo į pabaigą Kredito sutartimis gautų kreditų grąžinimo terminai ir UAB „VEKA“ išdavė (duomenys neskelbtini) įgaliojimus realizuoti turtą ir atsiskaityti su banku. Tai patvirtina pateikta teismui (duomenys neskelbtini) skolos dengimo istorija. (duomenys neskelbtini) 1994 m. kovo – balandžio mėn. (kaip tik po UAB „VEKA“ išduotų įgaliojimų ir susitarimų (duomenys neskelbtini) realizuoti turtą ir atsiskaityti su AB „Ūkio banku“) padengė didelėmis sumomis dalį įsiskolinimų bankui: 1994-03-04 grąžinta 4 816,8 JAV dolerių; 1994-03-15 grąžinta 37 216,28 JAV dolerių; 1994-04-18 grąžinta 5 1474 JAV dolerių. Todėl tikėtina, jog UAB „VEKA“, turėdama savo žinioje turtą, o (duomenys neskelbtini) gavusi iš jos įgaliojimus jį realizuoti, šį turtą be banko žinios pardavė (ar kitaip realizavo) ir iš gautų lėšų (ar jo dalies) padengė įsiskolinimus bankui pagal Kredito sutartis. Būtent dėl to AB „Ūkio bankas“, reikšdamas ieškinį (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, į šį turtą išieškojimo nepradėjo.
14. Ieškovui neįrodžius, kad bankas perėmė turtą, jokios žalos ieškovas apskritai negalėjo patirti. Net nepaisant to, bankas atskirai pasisakė dėl kiekvienos iš prašomų priteisti sumų nepagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad ne bankas, o (duomenys neskelbtini) ir VEKA nustatė įkeistų motoblokų vertę – 134 847 Eur; ieškovas neteisingai paskaičiavo kredito sumą pagal Kredito sutartis; ieškovas neįrodė kurso, kuriuo remdamasis konvertavo sumas iš JAV dol. į Eur, todėl akivaizdu, kad prašomas priteisti turto vertės likutis yra nepagrįstas. Esant neįrodytai turto vertei, netinkamai paskaičiuotai kredito sumai, pastarųjų sumų skirtumas negali būti pagrįstas. Ieškovas nepaaiškina, nuo kada palūkanos skaičiuojamos, be to, jis skaičiuoja sumines palūkanas, t. y. nuo paskaičiuotų palūkanų palūkanas skaičiuoja dar kartą, kas yra neleistina. Esant netinkamai apskaičiuotai turto vertės likučio sumai, palūkanos taip pat apskaičiuotos netinkamai, nes jos skaičiuotos nuo turto vertės likučio. O Ūkio bankui iškėlus bankroto bylą apskritai negalimas palūkanų skaičiavimas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo BAB Ūkio banko atsakomybės pagal ieškovo A. P., kuris buvo A. P. individualios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” savininku, ieškinį dėl žalos atlyginimo.
16. Byloje nustatyta, kad individuali įmonė A. P. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir (duomenys neskelbtini)) 2016 m. gruodžio 14 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, vadovaujantis 2015 m. gruodžio 9 d. LR Vyriausybės nutarimou Nr. 1292 pagrindu, todėl šis juridinis asmuo pasibaigė nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). (duomenys neskelbtini) su atsakove 1993 m. rugpjūčio 11 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai buvo paskolinta 40 000 JAV dol., o 1993 m. spalio 22 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai buvo paskolinta 20 000 JAV dol.
17. Individualios įmonės A. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prievolių pagal 1993 m. rugpjūčio 11 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1993 m. spalio 22 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės ir UAB „VEKA“ 1993 m. rugpjūčio 10 d. sudarytu Turto įkeitimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įkeistas įkaito davėjos turtas – 112 vnt. motoblokų, kurie buvo apžiūrėti ir užplombuoti UAB „Sabinos“ sandėlyje. Taip pat 1993 m. spalio 21 d. Turto įkeitimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas UAB „VEKA“ turtas – 38 vnt. motoblokų, kurie buvo saugomi AB „Tiekimo“ sandėlyje.
18. Ieškovas A. P., buvęs neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas, pareikštu ieškiniu siekia žalos atlyginimo, nes jo nuomone, atsakovė, 1994-01-10 perėmusi įkeistą turtą, kuris kelis kartus viršijo gauto kredito sumą, ir patenkinusi savo reikalavimą iš jo, nepagrįstai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ūkinį teismą dėl skolos priteisimo. Šiam teismui 1995 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkinus ieškinį ir priteisus pagal abi pirmiau paminėtas kredito sutartis 215 332,68 Lt negrąžinto kredito, atsakovė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir dar kartą išieškojo negrąžinto kredito sumą.
19. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio dalis tai pat įtvirtina, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
20. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu 2017-09-27 sprendimu buvo išnagrinėtas pradinės ieškovės individualios įmonės A. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau (duomenys neskelbtini)) teisių perėmėjo A. P. ieškinys, kuriuo jis prašė teismo priteisti atsakovei BAB „Ūkio bankas“ grąžinti ieškovei 1993 m. rugpjūčio 10 d. ir 1993 m. spalio 21 d. įkeistą turtą – 150 vnt. motoblokų arba sumokėti banko vertintojų nustatytą už įkeistą turtą pinigų sumą – 134 847,08 Eur. Taip pat prašė priteisti kompensacines 5 proc. metines palūkanas už 23 metus – 155 074,05 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia civilinės deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo (CK 6.245 straipsnis), tai teismas negali konstatuoti, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl tų pačių reikalavimų ir tuo pačiu pagrindu, tačiau pažymi, kad ieškovas negali ginčyti išnagrinėtoje byloje teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
21. Teismas konstatuoja, kad prejudiciniais faktais laikytinos ir iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtinos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu 2017-09-27 sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus 2018-10-09 nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas, nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė kad “Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sudarytose sutartyse nėra nuostatų apie tai, kad įkeistas turtas buvo perduotas atsakovei, todėl jai nekilo pareigos jį saugoti. Be to, ieškovo teiginius dėl atsakovės atsakomybės už įkeistą turtą paneigia ir byloje esančios įkeitimo sutartys, kuriose pažymėta, jog įkeičiamas UAB „Veka“ turtas yra laikomas UAB „Sabina“ ir AB „Tiekimas“ sandėliuose. Kad šis turtas iš sandėlių atsakovo buvo paimtas byloje įrodymų taip pat nėra. Ir nors apeliantas nurodo, kad motoblokų patikrinimo akte AB „Tiekimas“ įsipareigojo leisti juos išvežti tik esant rašytiniam atsakovės nurodymui, šis įrašas savaime nereiškia, kad atsakovė buvo už juos atsakinga arba faktiškai vienintelė galėjo jais disponuoti”.
22. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018-10-09 nutartyje nurodė, kad atmeta apelianto argumentus, jog atsakovė atsakinga už įkeistus motoblokus ir dėl to, jog (duomenys neskelbtini) laiku negrąžinus skolos pirmiausia nesiekė išieškoti iš įkeisto turto, bet kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo iš skolininkės. Teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus kreditorius turėjo teisę, bet ne pareigą, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius (1964 m. CK 198 str.). Todėl šia teise nepasinaudojęs jis negali būti laikomas atsakingu už įkeisto turto, kuris jam nebuvo perduotas, išlikimą. Be to, pažymėjo, jog būtent trečiasis asmuo UAB „Vega“, įkeitusi savo turtą ir sutartimis įsipareigojusi šio turto neparduoti, neišnuomoti, neįkeisti tretiesiems asmenims, perleido jį (duomenys neskelbtini), kuri nuo šio momento juo faktiškai ir disponavo.
23. Teismas pažymi, kad pirmiau nurodytos išnagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais, nes abiejose bylose net ir tuo pačiu procesiniu statusu dalyvavo ieškovas ir atsakovas BUAB „Ūkio bankas“. Išnagrinėtoje pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas toje byloje ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 27 punktą). Todėl ieškovas negali ginčyti nustatytų prejudicinių faktų, jog atsakovė nėra perėmusi 1993 m. rugpjūčio 10 d. Turto įkeitimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistų 112 vnt. motoblokų ir 1993 m. spalio 21 d. Turto įkeitimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistų 38 vnt. motoblokų, kad ji nebuvo atsakinga už jų saugojimą, taip pat negali teigti, kad atsakovė pasinaudojo teise įkeistą turtą realizuoti.
24. Teismas pastebi, kad ieškovas neteisėtai kvestionuodamas prejudinius faktus ir nurodo, kad atsakovė įkeistus motoblokus perėmė 1994 m. sausio 10 d. Pažymėtina, kad ši data sutampa su išnagrinėtoje byloje nustatyta reikšminga faktine aplinkybe, kad tarp UAB „VEKA“ ir (duomenys neskelbtini) būtent 1994 m. sausio 10 d. buvo surašytas protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeisto turto savininkė perdavė savo turtą (duomenys neskelbtini) pilnam atsiskaitymui su AB Ūkio banku pagal abi kredito sutartis. Išnagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad būtent šio protokolo pagrindu (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į šį turtą ir ieškovas nagrinėjamoje byloje nenurodė, kaip turtu disponavo, kai prejudiciniu faktu konstatuota, kad turtas nebuvo perduotas atsakovei. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad labiau tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) šį turtą realizavo, nes 1994-03-04 buvo grąžinta 4 816,8 JAV dolerių; 1994-03-15 grąžinta 37 216,28 JAV dolerių; 1994-04-18 grąžinta 5 1474 JAV dolerių suteiktų kreditų. Atsakovės vertinimu, būtent dėl to AB „Ūkio bankas“, reikšdamas ieškinį Lietuvos Respublikos Ūkiniame teisme kredito gavėjai (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, į šį turtą išieškojimo nepradėjo.
25. Ieškovas prašo taikyti atsakovo civilinę atsakomybę, nes 2017-08-07 antstolė priėmė patvarkymą „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“, kuriame nurodė vykdomosios bylos užbaigimo pagrindą – visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Todėl ieškovas laiko, kad atsakovė visą skolą išieškojo iš A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo pensijos, bet ne iš įkeisto turto, kurio negrąžino, todėl ieškovas patyrė 483 443,00 Eur nuostolių, kuriuos prašė priteisti. Tačiau vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir 2020-01-06 antstolės patikslinta pažyma (b. l. 26) nustatyta, kad vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje iš skolininkės A. P. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išieškota piniginių lėšų, tik išieškota iš jos savininko pensijos 4892,87 Eur, todėl AB Ūkio bankui liko neišieškota 61089,61 Eur, o vykdomoji byla 2017-12-21 patvarkymu „Dėl vykdomosios bylos nutraukimo“ nutraukta, išregistravus skolininkę iš Juridinių asmenų registro pagal LR Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 2.1 punktą. Šie duomenys duoda pagrindą sutikti su atsakovo atsikirtimo argumentais, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovas grindžia savo ieškinį (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 straipsnis), jos veiksmai negali būti priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodoma žala (6.247 straipsnis). Padarius tokias išvadas, konstatuotina, kad nenustatyta byloje ir atsakovo kaltė dėl žalos, kurią ieškovas nurodo patyręs (CK 6.248 straipsnis).
27. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos, klausimas dėl žalos dydžio neturi įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas 483443 Eur žalos paskaičavimą ieškinyje ir 2019-11-22 teismui pateiktoje žalos paskaičiavimo lentelėje, esmine žalos skaičiavimo aplinkybe laikė atsakovės perimto turto vertę, akivaizdžiai kvestionuodamas šio sprendimo 21 punkte nurodytus prejudicinius faktus, kad įkeisto turto atsakovė neperėmė ir už jo saugojimą neprisiėmė atsakomybės, todėl jo paskaičiavimai yra neteisingi jau vien dėl šios aplinkybės. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad bankas neteisėtai atliko 59940 Eur nurašymų yra taip pat nepagrįsta, kuomet nurašymai nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos ne ginčo tvarka inkasiniu pavedimu arba potvarkiu buvo numatyti kredito sutarčių 5 punkte ir byloje nėra duomenų spręsti, kad nurašymai viršijo mokėjimus pagal kredito sutartis. Todėl ieškovas, net ir nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, ko pagal byloje surinktus duomenis teismas neturėjo pagrindo nustatyti, jo prašomos priteisti žalos dydis yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios arba iš viso neegzistavo, arba liko neįrodytomis.
28. Pastebėtina, kad ieškovas žalą skaičiuoja ir savo pažeistą teisę sieja su 1994-01-10 neva buvusiu išieškotojo atliktu skolininkės turto perėmimu. Todėl jo reikalavimas priteisti žalą, kurios dalis yra ir prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotą už 23, 25, ar 19 metų, reiškiamas aiškiai praleidus ieškinio senaties terminus (CK 1964 m. CK 83, 84 straipsniai, CK 1.125 straipsnio 8 ir 9 dalys, 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo prašymas, jeigu byloje būtų nustatytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, galėtų būti tenkinamas (CK 1.135 straipsniai).
29. Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis nurodytais teisiniais argumentais, teismas atmeta ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo, kadangi nesant nustatytų atsakovo BAB Ūkio banko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – būtina atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnis).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Teismas pažymi, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos). Atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018). Todėl ieškovo atstovės prašymas, ieškinio atmetimo atveju nepriteisti ar sumažinti atsakovui priteistinų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį dėl ieškovo turtinės padėties negali būti tenkinamas.
32. Ieškovo ieškinį atmetus, jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas turėjo 3800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pastebi, kad suteiktų paslaugų išklotinėje nėra nurodyta, kiek buvo sugaišta laiko, suteikiant kiekvieną paslaugą.
33. Atsakovas turėjo 490,62 Eur advokatės susipažinimo su byla išlaidų. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, vienos valandos maksimalus priteistinas dydis yra 131,76 Eur (1317,60 Eur x 0,1). Atsakovo prašomas priteisti už šias paslaugas, kurių trukmė neviršija keturių valandų, dydis nėra neprotingai didelis, kuomet byloje ieškovas ne kartą tikslino savo ieškinio reikalavimus, teikė papildomus įrodymus ir žalos paskaičiavimus, todėl šios atsakovo turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
34. Atsakovas turėjo 1349,19 Eur ir 367,96 Eur išlaidų už dviejų rašytinių paaiškinimų parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus priteistinas šių išlaidų dydis už vieno procesinio dokumento parengimą yra 527.04 Eur (1317,60 Eur x 0,4), todėl už dviejų procesinių dokumentų parengimą iš ieškovo atsakovui priteistina 895 Eur (527,04 Eur + 367,96 Eur).
35. Atsakovas turėjo 1103,89 Eur ir 367,96 Eur advokatės pasiruošimo ir jo atstovavimo 2019-12-09 ir 2020-01-30 teismo posėdžiuose išlaidų. Bendra atsakovo atstovavimo teismo posėdžiuose trukmė buvo 3 val. ( 46 min. + 2 val. 18 min.). Pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktą, maksimalus priteistinas šių išlaidų dydis – 1581,12 Eur (1317,60 Eur x 0,4 x 3 val.). Atsakovas už šias paslaugas patyrė 1471,85 Eur (1103,89 Eur ir 367,96 Eur) išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui.
36. Atsakovas turėjo 121,00 Eur kelionės išlaidų, tačiau teismas šių išlaidų atlyginimo nepriteisia iš ieškovo atsakovui, nes nenustato Rekomendacijų 3 dalyje numatytų pagrindų.
37. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas priteisia iš ieškovo atsakovui 2857,47 Eur (490,62 Eur + 895 Eur + 1471,85 Eur) jo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei “Ūkio bankas”, j. a. k. 112020136, 2857,47 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.