Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35720-22 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis užsienyje, teistas – Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 6 MGL bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 00.10 val. kieme pas kaimyną, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė R. Z. į smakro sritį, t. y. tokiu būdu mušdamas nukentėjusiajam R. Z. sukėlė fizinį skausmą.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena šiuo adresu apie 2 metus. Kaimynas yra R. Z., jis gyvena kitoje kelio pusėje apie 200 metrų atstumu nuo jo namų (duomenys neskelbtini). Santykiai su kaimynu iš jo pusės tikrai nėra geri nuo to laiko, kai atsikraustė. Konfliktai būna dėl šiukšlių, kaimynui viskas kliūna, skundžiasi. Vieną kartą kaimynui gaisrinę iškvietė, nes bulvienojus degino. Kaimynas mėgsta muziką garsiai užleisti naktį, o pas jį mažas vaikas. Bandė su kaimynu gražiai kalbėtis, tačiau kaimynas nenori kalbėtis. Tokie jų ir santykiai. Taigi 2022 m. rugsėjo 18 d. buvo su draugais – M. K., D. U. sporto salėje. Dar prie jų prisijungė M. L. ir dar vienas „bachuriukas“, kurio jis nežino. Buvo pavartojęs alkoholio, todėl jį vežė namo, pats nevairavo, kas vairavo nepažįsta. Jau buvo vėlu, važiuodami sugalvojo užsukti pas R. Z. išgerti. Jis pasakė, kad jo jie nevežtų, kad parvežtų namo, tačiau niekas neklausė. Aišku galėjo pareiti juk šalia namas, bet įvažiavus į kiemą, R. Z. išėjo į kiemą, ir visi su juo sveikinosi, o ir jis norėjo su kaimynu pasisveikinti paduodant ranką, tačiau R. Z. su juo nenorėjo sveikintis, rankos jam nedavė ir pradėjo jį vadinti ožiu bei kitais necenzūriniais žodžiais, ir jis kaimynui atsakė žodžiais, gavosi toks konfliktas ir tada jis kaimynui pridėjo jam „kuloką“ prie veido ir stipriai stūmė jį, vis tiek smūgis gavosi, nežino ar nubrozdino, nes yra sportuojantis, jėgų turi, tiesiog neapskaičiavo, jis taip norėjo kaimyną pagąsdinti, jis nepargriuvo. Pasivadino necenzūriniais žodžiais ir jis išėjo iki savo namų, nebenorėdamas tęsti konflikto. Tikrai gailisi, kad taip nutiko, pripažįsta, nereikėjo jam ten prasidėti. Tikrai jų santykiai blogi kaip kaimynų. Pats jis dirba (duomenys neskelbtini), dažnai važinėja ten, šeima lieka čia, tai jam tikrai nereikia jokių konfliktų. Norėtų susitaikyti, bet nemano, kad kaimynas sutiks taikytis su juo. Buvo priėjęs prie namų, manė pasikalbės, tačiau kaimynas šunį paleido, tai ko jam ten lysti (b. l. 72-75).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 17 d. vakare buvo namuose vartojo alkoholį. Maždaug vidurnaktį, jam paskambino draugai, kurie netrukus atėjo prie jo namo. Jis išėjęs į lauką pasisveikino su draugais M. L., D. U. ir M. K.. Jie buvo atėję su jo kaimynu V. P., maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Jis su V. P. nesutaria jau iš anksčiau. Na, anksčiau konfliktavo dėl įvairių smulkmenų, t. y. kaimynas jam nori vis pakenkti kviesdamas policiją dėl triukšmo, tai kviesdamas gaisrinę dėl kažkokių neva pažeidimų. Taigi, V. P. taip pat kaip ir anksčiau minėti draugai, norėjo paduoti ranką ir pasisveikinti. Jis V. P. pasakė, kad rankos neduos, nes jis jam yra iškvietęs gaisrinę, policiją. Pasakė, kad jis neturi su juo draugystės. Po šių jo žodžių V. P. jam vieną kartą kumščiu sudavė į smakrą kairėje pusėje ir išėjo iš kiemo link savo namų. Jis juto fizinį skausmą, kai V. P. jam sudavė. Po to, kai sudavė, jis jį dar vadino „pyderu“ ir panašiai. Maždaug po 10 minučių jis išsikvietė policiją. Viskas įvyko priešais namo duris. Namo kieme vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Jis tiksliai negali pasakyti, ar draugai matė, kai V. P. jam sudavė. Viskas įvyko labai greitai (b. l. 1-6).

Liudytojas D. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta R. Z., nes jie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. V. P. taip pat pažįsta, jis gyvena tame pačiame kaime. 2022 m. rugsėjo 18 d., buvo jau tamsu, laiko tikslaus nepasakys, jis su savo draugais vartojo alkoholį sporto salėje buvo – V. P., M. K., M. L., L. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Atvykus M. L. žmonai ji visus vežė pas R. Z., kuris yra jo draugas, tiesiog norėjo pasisvečiuoti. R. Z. nesakė, kad užvažiuos pas jį. Žinojo, kad V. P. santykiai nėra geri su R. Z., nes jie yra kaimynai ir turi tam tikrų nesutarimų, dėl kurių jis pats į tai nesivelia. M. L. žmona sustojusi automobiliu visus paleido prie keliuko pas R. Z., o pati išvažiavo. Nuėjo pas R. Z. į kiemą. Name degė šviesa, kieme degė lempa prie durų, pabeldė į duris, R. Z. išėjo į kiemą. Kiek jis matė, tai R. Z. nebuvo piktas, ar nepatenkintas, kad atėjo ir V. P.. Nežino, ar R. Z. buvo blaivus, jie visi buvo išgėrę. Su R. Z. pasisveikino, jokių piktumų iš pradžių nebuvo, pasiklausinėjo, ką veikia ir taip gavosi, kad jis kalbėjosi su M. L. ir tiksliai nepamatė, kas įvyko, nes prie durų namo stovėjo R. Z., o jie su M. L. kažkaip labiau dešinėje pusėje šone atsistojo. Jis gal buvo pasisukęs į M. L.. O V. P. stovėjo jam atrodo labiau per vidurį. Tačiau vienu metu kažkuris surėkė „ką čia darai“, pamatė, kad V. P. jau stovėjo priešais R. Z., R. Z. laikėsi už skruosto kažkur ranka susiėmęs, manytų V. P. R. Z. trenkė. Tačiau jis pačio smūgio nepamatė. Tada R. Z. pasakė, kad jam V. P. trenkė, viskas įvyko labai staigiai, tada vienas kito atžvilgiu buvo keiksmažodžių, jis nieko nelaukęs, kad nekiltų didesnis tarp jų konfliktas V. P. palydėjo iki namų, kitoje gatvės pusėje, apie 100 metru atstumu. Einant V. P. pasakė, kad sudavė R. Z. į veido sritį. Priežasties nesakė. Palydėjęs V. P. jis sugrįžo pas R. Z., kuris pasakė, kad iškvietė policiją. Sulaukė pareigūnų. Mano tai įvyko dėl alkoholio, tai ne jo reikalas, jie pastoviai abu nesutaria. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 55-58).

Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta R. Z., jis yra jo draugas. 2022 m. rugsėjo 18 d. vakaro metu buvo sporto salėje pas D. U., adresu (duomenys neskelbtini). Buvo jis, D. U., V. P. ir M. K.. Vartojo alkoholį, laiko nepamena, kad visi važiavo namo, gal buvo apie vidurnaktį. Juos vežė jo draugė link namų, po to pasikeitė planai, kaip visad, kažko dar trūko, draugė juos paleido prie R. Z. namų, nes degė pas R. Z. šviesa. Išlipo visi nuėjo prie namų, pabeldė į duris, išėjo R. Z. iš namų į kiemą. Jie visi stovėjo kieme buvo ir V. P., nors yra girdėjęs, kad V. P. su R. Z. kaip kaimynai nesutaria. Tačiau V. P. stovėjo taip pat R. Z. kieme. Visi pasisveikino su R. Z. jis paėjo į šalį, nes kalbėjo telefonu. Kai išgirdo, kad kažkas sakė „baik, baik“, pamatė kaip V. P. patraukė nuo R. Z. kiti stovėjusieji, nepamena, kaip tiksliai buvo. Jis stovėjo apie 5 metrus atstumu nuo kitų buvusių. Nesuprato, kad buvo įvykęs smūgis, jo nematė, tik po to pasakė, kad V. P. stūmė R. Z., nežino, koks ten tas smūgis buvo, nematė, buvo keiksmažodžių tiek iš V. P. pusės, tiek iš R. Z.. Tada V. P. išėjo iš R. Z. kiemo į savo namus, palydėjo V. P. D. U.. Policiją iškvietė R. Z., nežino, kodėl iškvietė, gal „kraujas užvirė“, bet čia ne jo reikalas. Sulaukė policijos ir jis išvyko „savais keliais“. Tikrai nematė suduotų smūgių, kaip viskas vyko ir dėl ko. Daugiau nieko negali paaiškinti (b. l. 61-66).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra priešais gyvenamojo namo įėjimą. Gyvenamojo namo kieme vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (b. l. 1-8).

Iš 2022 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas Rimantas Laurinavičius iš pateiktų medicininių dokumentų, juos apžiūrėjo ir pateikė išvadą, kad R. Z. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b. l. 27-28).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. 00.45 val. VLN_UKM 01_608FD2. Tamsus paros metas. Grupelė asmenų sėdi, stoviniuoja kieme, prie namo įėjimo. Namų durys atidarytos, dega lauke šviesa. Atvyksta pareigūnai. Du vyriškiai sėdi, vienas stovi. Prie lauko durų senyvo amžiaus vyriškis ir moteris. Pareigūnė klausia kas nutiko, vyriškis, kuris stovi paaiškina, kad kaimynas, rodo kurioje pusėje gyvena triukšmą kelia. Vyras aiškinam kad jie kaip kaimynai turi piktumų, tačiau rodydamas į du sėdinčius vyriškius, vyras sako, kad tai jo draugai, o tas kaimynas jų draugas. Atėjo ir sako „labas“, rodo, kad ištiesė ranką sveikintis ir paaiškina, kad jis nedavė rankos ir nepasisveikino su kaimynu, kuris atėjo į jo kiemą su kitais jo draugais. Ir tada vyriškis aiškina, kad kaimynas jam iš karto „traukė“ per veidą, rodydamas smakro sritį, sakydamas davė „liulį“ dar kartą, rodo, kad jis pasilenkė ir dar šūkavo, vadindamas „pyderu“. Vyras pasako rodydamas, dabar jam kaimynas „traukė“ čia parodo smakro sritį ir tiek žinių. Parodo vietą, kurioje buvo, kai jam trenkė, tai yra prie lauko durų, pasakė, kad jis sveikas, kad tik.. Pareigūnai paklausia ar rašys pareiškimą, vyriškis atsakė, kad šimtas procentų rašys. Klausiama moters ar ji matė kas įvyko, moteris paaiškina, kad nematė, nes gamino ligotai uošviui vakarienę ir nieko nematė. Pareigūnai paaiškina, kad vyriškiui reikės vykti į policijos komisariatą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 50-52).

Iš 2022 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-35720-22, įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo M. L., D. U. ir M. K., kuris bendraujant su asmenimis iš įvykio vietos pasišalino. Buvo nustatyta, kad nukentėjusio R. Z. nurodytas kaimynas yra V. P.. R. Z. nustatyta 2022 m. rugsėjo 18 d. 01.06 val. 2,10 promiles girtumas (b. l. 41-42).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui – R. Z. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 88-91).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. Z. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (b. l.77-78 ), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 80-82), dirbantis užsienyje. V. P. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

V. P. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punkte įtvirtinti įpareigojimai.

V. Kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su Body vaizdo įrašu – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį baudžiamojoje byloje 21,32 Eur sumai (b. l. 32-34). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino (b. l. 49). Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 straipsnio 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civlinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.