Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajai D. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nuteista Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229.1 str. 4 d. „b“ p., 33 str. 5 d., 30 str. 1 d., 228.1 str. 3 d. „g“ p., 69 str. 3 d. – 12 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos kolonijoje. Bausmės pradžia – 2012-05-13.

Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika yra 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės (toliau – Konvencija), taip pat 2001 m. birželio 25 d. sudarė sutartį „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis), kurią Rusijos pusė ratifikavo pagal Federalinį įstatymą Nr. 108-FZ/2002-07-24.

Pagal Konvenciją ir Sutartį D. B. buvo perduota iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje ir nuo 2014-12-10 laikoma Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti.

Nuteistosios D. B. gynėja palaikė nuteistosios poziciją, prašė rasti galimybę sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad D. B. anksčiau neteista, buvo aktyvi, išaiškinant nusikaltimą, nuteistoji turi nepilnamečių vaikų, bausmė paskirta didesnė nei numato Lietuvos įstatymai.

Nuteistoji D. B. parodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, mano, kad nuosprendis per griežtas, su teikimu sutinka, buvo pirmą kartą teisiama.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimas tenkintinas.

Pagal Konvenciją ir Sutartį D. B. perduota iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Konvencijos 9 str. 3 d. nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius. Konvencijos10 straipsnis, kaip matyti iš jo pavadinimo, reglamentuoja bausmės atlikimo tęstinumą. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kai 1 dalies nuostatos negali būti įgyvendintos dėl valstybės, kurioje bausmės atlikimas tęsiamas, įstatymų specifikos. Šioje dalyje nustatyta, kad, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Toks bausmės atlikimo tęstinumo teisinis reglamentavimas, pabrėžiantis bausmės teisinio pobūdžio ir jos trukmės svarbą, rodo, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistam asmeniui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, tęsiant jos vykdymą Lietuvoje, gali būti modifikuojama tik tiek, kiek to reikalauja atitinkami Lietuvos įstatymai. Sprendžiant bausmės atlikimo tęstinumo klausimus užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra revizuojamas ir bausmė iš naujo nėra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2011).

Motyvuojamoji dalis

Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus, todėl bausmės konversijos paskirtis šiuo atveju yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje, bei patikrinti, ar užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ir jų atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. ar paskirta bausmė neviršija įstatymuose numatyto maksimalaus bausmės dydžio, ar gali būti paskirtos kelios bausmės, ar kartu su bausme gali būti skirtos užsienio valstybės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pan. Tuo atveju, jeigu paskirta bausmė viršija maksimalų dydį, ji sumažinama iki įstatyme numatyto bausmės maksimumo; jeigu paskirtos kelios bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti skiriama tik viena bausmė, arba jeigu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negali būti skiriamos kartu su bausme, priimamas sprendimas nevykdyti tų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negalėjo būti paskirtos. Taip pat prireikus nustatomos bausmės atlikimo sąlygos, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų sąlygų. Konvencija nenumato galimybės nagrinėti, kurios valstybės – nuteisusios ar tos, kurioje atliekama bausmė – baudžiamieji įstatymai nustato švelnesnę bausmę ir atitinkamai ją mažinti daugiau, negu įstatyme nustatyta maksimali riba, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato švelnesnę bausmę, arba mažinti paskirtą bausmę kokiais nors kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-65/2006).

Nuteistosios D. B. veikos, kvalifikuotos pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 33 str. 5 d., 30 str. 1 d., 228.1 str. 3 d. „g“ p. – kaip bendrininkavimas pasirengiant neteisėtai perduoti narkotines medžiagas ypač stambiu mastu (472,88 g heroino), nusikaltimas nebuvo įvykdytas iki galo dėl nepriklausančių nuo kaltojo asmens aplinkybių, 229.1 str. 4 d. „b“ p. – kaip neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą per EvrAzES muitų sąjungos muitinės sieną ypač stambiu mastu (472,88 g heroino), atitinka BK 199 str. 2 d. (Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų) bei BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. 260 str. 3 d. (Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų). Pagal BK 260 str. 3 d. veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, kuris nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (2013 m. birželio 19 d. redakcija Nr. 64-3186) 472,88 g heroino, atitinka labai didelio kiekio sąvoką. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nustatytos veikos atitinka BK 199 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. 260 str. 3 d. aprašytas nusikalstamas veikas.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. B. atžvilgiu Kaliningrado srities teismas įvertino jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Kaip ir minėta Konvencijos 10 str. 1 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. O Konvencijos 10 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK 199 str. 2 d. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė viršija sankcijos maksimalią ribą. Atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., paskiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę, paliekant už nusikaltimą, kuris atitinka BK 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. 260 str. 3 d. paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri neviršija numatytos sankcijos minimumo (10 metų). Paskirtų bausmių bendrinimas (iš dalies sudedant) atitinka BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatas, todėl, suderinus Rusijos Federacijoje paskirtą bausmę su BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. nuostatomis, D. B. paliktina paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 66 str. 1 d. nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad į bausmės laiką jau yra įskaičiuojamas kardomasis kalinimas nuo 2012-05-13, kadangi bausmės terminas skaičiuojamas nuo 2012-05-13, tai yra nuo D. B. suėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžią nustatytina skaičiuoti nuo 2012-05-13.

Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 str. 3 d. parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgus į tai, kad D. B. yra nuteista už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, praeityje neteista, todėl bausmė atliktina pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1983-03-21 Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str., 365 str.,

nutaria:

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimą tenkinti.

Suderinti nuteistajai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teismo 2012-11-29 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229.1 str. 4 d. „b“ p., 33 str. 5 d., 30 str. 1 d., 228.1 str. 3 d. „g“ p., 69 str. 3 d. paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 6 d. 260 str. 3 d. bei, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirti subendrintą bausmę – 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-05-13.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.