Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anista“ atstovei teisininkei Andromedai Širvinskaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ atstovei advokato padėjėjai Brigitai Dobrovolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo

5. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 715,66 Eur skolą už parduotą įrangą. Pagal PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, 2023-10-18 atsakovei buvo parduota kėlimo įranga už 2 747,41 Eur. Iš pateikto bankinio pervedimo nuorašo matyti, kad atsakovė 2023-10-18 sumokėjo avansinį apmokėjimą 2 000,00 Eur sumai. 2023-11-17 atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) (6 630,31 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (16,94 Eur). Atsakovė 2023-11-17 atliko avansinį apmokėjimą 2 800,00 Eur sumai pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-11-24 atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (121,00 Eur). 2023-12-29 atsakovė pervedė 1 000,00 Eur sumą ieškovei. Neapmokėta suma - 3 715,66 Eur.

6. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu sutiko su skola. Nurodė, kad skolos ieškovei nesumoka, nes atsakovės klientai ir užsakovai neatsiskaito su pačia atsakove. Tik dėl savo klientų ir užsakovų neatsiskaitymo atsakovė iki šiol nėra padengusi susidariusios skolos ieškovei. Norėjo pasirašyti taikos sutartį su ieškove, išdėstant skolos mokėjimus, tačiau ieškovė su taikos sutartimi nesutiko.

7. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovei pardavus prekes atsakovei, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu sutiko, kad yra skolinga ieškovei 3 715,66 Eur už parduotą įrangą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nesant tarp šalių ginčo dėl skolos ir jos dydžio, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 715,66 Eur skola už parduotą įrangą.

Dėl delspinigių priteisimo

8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 19,15 Eur delspinigių, kuriuos sudaro 18,69 Eur suma pagal iš dalies neapmokėtą 2023-11-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad būtina apmokėti iki 2023-12-01 (iki ieškinio padavimo 2023-12-28 buvo praleistas 26 d. apmokėjimo terminas), ir 0,46 Eur pagal 2023-11-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad būtina apmokėti iki 2023-12-08 (iki ieškinio padavimo 2023-12-28 buvo praleistas 19 d. apmokėjimo terminas). Delspinigiai apskaičiuoti taikant šalių 2020-09-10 Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitartą 0,02 proc. delspinigių dydį (Sutarties 2.2.3 punktas).

9. Atsakovė su delspinigiais nesutinka, nurodo, kad 2023-12-27 siųstame elektroniniame laiške ieškovė pakeitė / pratęsė atsiskaitymo terminą iki 2023-12-29, ieškinys teismui pateiktas nesulaukus naujo atsiskaitymo termino, t. y. 2023-12-28, todėl delspinigiai skaičiuojami visiškai nepagrįstai.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2023-12-27 išsiųstame laiške 2023-12-29 („penktadienio“) terminas buvo nurodytas ne kaip galutinis sutartas / pratęstas skolos sumokėjimo terminas ir neva tai delspinigių atsisakymas, o kaip terminas, kada ieškovė nebelauks ir kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo.

11. 2020-09-10 Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė (užsakovė) įsipareigojo „2.2.1. Už užsakytas ir perduotas kokybiškas Prekes, kurių suma neviršija 1 000 (vieno tūkstančio) eurų, atsiskaityti su „vykdytoju“ per 14 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo dienos. 2.2.2. Esant neapmokėtų Užsakovo sąskaitų, kurių bendra suma viršija 1 000 (vieną tūkstantį) eurų, už sekančias prekes sumoka iš karto arba pagal išankstinę sąskaitą. 2.2.3. Laiku nevykdant 2.2.1. punkte numatytų įsipareigojimų, už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,02% delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos.“.

12. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad Sutarties 2.2.2. punktas buvo pakeistas žodiniu šalių susitarimu, ieškovė, pasitikėdama atsakove, sutiko leisti atsakovei apmokėti už įgytas prekes, kurių kaina viršijo 1 000,00 Eur (pagal 2023-11-17 PVM Sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)), ne iš karto, o per 14 dienų. Tai patvirtina ir ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodomas 14 dienų apmokėjimo terminas.

13. Į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas. Ieškovė 2023-12-27 8.29 val. parašė el. pašto adresu (duomenys neskelbtini): „Labas rytas, noriu pranešti, kad penktadienis paskutinė diena Jūsų skolos padengimui. Jei per šią savaitę neapsimokėsite įsiskolinimo, būsime priversti kreiptis į teismą, dėl skolos išieškojimo“. Atsakovė 2023-12-27 8.34 val. parašė: „Labas rytas, Kreipkitės, bet gali būti, kad pinigai greičiausiai bus tik apie sausio 15-17d.“ Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2023-12-28 atsakovės direktorius susisiekė su ieškovės direktoriumi telefonu ir nurodė, kad skolą sumokės tikrai negreitai, todėl 2023-12-28 ieškovė, nieko nebelaukdama, pateikė ieškinį teismui. Ir ieškovės atstovė, ir atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovė 2023-12-29 pervedė tik 1 000,00 Eur sumą ieškovei (šia suma vėliau buvo sumažintas ieškinio reikalavimas).

14. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.

15. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pozicijas, teismas daro išvadą, jog atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės sutartinio dydžio delspinigius. Nustatyta, jog atsakovė iš dalies iki nustatyto termino - 2023-12-01 - neapmokėjo 2023-11-17 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), ir iki nustatyto termino - 2023-12-08 – neapmokėjo 2023-11-24 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė apeliuoja tuo, kad neva ieškovė, suteikdama galimybę skolą padengti iki 2023-12-29, neteisėtai prašo priteisti delspinigius, tačiau teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad 2023-12-27 laišku ieškovė ne atsisakė nuo savo teisės į delspinigius, o tik informavo atsakovę, iki kokios dienos ieškovė galutinai lauks įsiskolinimo padengimo, o nesulaukusi, kreipsis į teismą. Kadangi 2023-12-27 dienai PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas jau buvo pradelstas, atsakovė, gera valia apmokėdama skolą ieškovei iki šiai pasikreipiant į teismą, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų privalėjusi sumokėti ir delspinigius.

16. Papildomai teismas pažymi, jog nors ieškovė dublike delspinigius priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų, šis formalus ieškovės suklydimas nėra pagrindas atmesti šį jos reikalavimą.

17. Remiantis tuo, kas aptarta, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, ieškovei priteistina iš atsakovės 19,15 Eur delspinigių suma.

Dėl žyminio mokesčio už ieškinį priteisimo

18. Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo sumokėjo 141,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, jog dalis skolos ieškovei buvo padengta jau po ieškinio padavimo teismui, todėl ieškovė pagrįstai kreipdamasi į teismą už pradinį reikalavimą priteisti 4 715,66 Eur skolą už parduotą įrangą sumokėjo 141,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu sutiko atlyginti ieškovei 141,00 Eur žyminį mokestį.

19. Kadangi ieškovė laikoma bylą laimėjusia šalimi dėl jos materialiųjų reikalavimų tenkinimo, atsakovei taip pat sutikus atlyginti ieškovei žyminį mokestį už ieškinio padavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 141,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 93 straipsnis).

Dėl išlaidų, ieškovės patirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese, atlyginimo

20. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 73,00 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu ir 130,00 Eur išlaidas už antstolio kontoroje pateiktą prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Atsakovė su tokiu ieškovės prašymu nesutinka, nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį teismo sprendimą panaikino, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dėl išlaidų antstoliui, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su pradiniu ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, 4 953,46 Eur sumoje. Klaipėdos apylinkės teismas (t. y. kitos sudėties teismas) 2024-01-02 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovės reikalavimų įvykdymų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Kevija“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 4 739,46 Eur sumos apimtyje, o minėto turto nesant ar jo nepakankant, nutarta areštuoti atsakovės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenius esantį turtą, pinigines lėšas ir / ar turtines teises 4 739,46 Eur sumos apimtyje, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Taip pat buvo nurodyta, jog nutartis vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Ieškovė dėl minėtos nutarties vykdymo kreipėsi į antstolį ir 2024-01-04 sumokėjo 130,00 Eur sumą antstoliui. 2024-02-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024-01-02 nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.

23. Teismas pažymi, jog nors apeliacinės instancijos teismas panaikino nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo paskirstymo klausimo nesprendė, šį klausimą išspręsti paliko pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš esmės.

24. Teismas pažymi, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra procesinio pobūdžio prašymas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išnagrinėjus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį.

25. Taigi, bylinėjimosi išlaidų priteisimo / paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

28. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 146 punkte nurodyta, kad jei laikinosios apsaugos priemonės taikomos proceso šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. Pažymėtina, jog pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; 2020-03-18 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovės materialieji reikalavimai – dėl skolos ir delspinigių priteisimo – tenkintini pilna apimtimi, todėl ieškovė laikoma bylą laimėjusia šalimi. Teismas nenustatė, kad ieškovė, gindama savo pažeistas teises, elgėsi procesiškai netinkamai. Ieškovė, įgyvendindama įstatymo suteiktą jai teisę, reiškė procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui prašymą tenkinus ir nurodžius, kad nutartis vykdoma skubiai, ieškovė nedelsdama kreipėsi į antstolį ir 2024-01-04 sumokėjo 130,00 Eur sumą antstoliui. Ir nors apeliacinės instancijos teismas panaikino nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas ieškovei nepriteisti jos turėtų išlaidų šioje dalyje. Kaip ir minėta, pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų, o ne procesinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.

32. Papildomai pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 4 dalis numato teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių kai konstatuojamas netinkamas šalių procesinis elgesys. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ieškovės netinkamo procesinio elgesio. Kaip ir minėta, ieškovė, teikdama ieškinį, turėjo teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ji, siekdama savo reikalavimų realaus įvykdymo ateityje, šia teise pasinaudojo.

33. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ieškovei iš atsakovės priteistina 73,00 Eur suma už procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 130,00 Eur išlaidos už antstolio kontoroje pateiktą prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34. Atsakovė nagrinėjamu atveju laikoma bylą pralaimėjusia šalimis, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

35. Atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymą motyvuoja sunkia finansine savo padėtimi, vėluojančiais mokėjimais iš atsakovės klientų. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog sutinka, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 3 mėnesiams, o teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog ieškovė neprieštaraus, jei sprendimo vykdymas bus išdėstytas 6 mėnesiams, ieškovei svarbiausia yra atgauti skolą.

36. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

37. Kadangi šiuo klausimu šalys iš esmės sutarė, ieškovė sutinka, kad teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 6 mėnesiams, todėl šis atsakovės prašymas tenkintinas.

38. Byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos valstybei priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ 3 715,66 Eur skolą, 19,15 Eur delspinigių, 141,00 Eur žyminio mokesčio, 73,00 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 130,00 Eur išlaidas už antstolio kontoroje pateiktą prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Anista“.

Sprendimu iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ priteistos bendros 4 078,81 Eur sumos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kevija“ privalo kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Anista“ po 679,80 Eur sumą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodu 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.