Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6827-812/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lateko lizingas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Lateko lizingas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės J. K. 1 021,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015 m. birželio 23 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PS-008841, į atsakovės nurodytą sąskaitą pervesta 700 Eur vartojimo kredito suma. Atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius kas mėnesį mokėti įmokas, sutartyje nurodytas palūkanas (palūkanų norma 74 proc.), o taip pat su pirmąja įmoka sumokėti sutarties mokestį, tačiau įsipareigojimų nevykdė.Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų sutartis nutraukta. Jos įsiskolinimas ieškovei: 973,98 Eur mokėtinų įmokų ir 47,56 Eur delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovės priteisė ieškovei 685,12 Eur negrąžinto kredito, 288,86 Eur nesumokėtų palūkanų, 47,56 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur žyminį mokestį. Atsakovės prašymą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis atmetė. Nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės negrąžinto kredito dalis yra 685,12 Eur (700 Eur - 14,88 Eur), nesumokėtos palūkanos – 288,86 Eur (664,88 Eur - 251,25 Eur - 124,77 Eur), viso 973,98 Eur. Remdamasi šalių sudarytos sutarties 3.8 p., ieškovė paskaičiavo atsakovei 47,56 Eur dydžio delspinigius. Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Nurodė, kad šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatyta 74 procentų dydžio metinė palūkanų norma, kuri neviršija įstatyme numatytos ribos, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės palūkanas kaip nesąžiningai dideles. Ieškovė prašo priteisti 0,05 procentų dydžio delspinigius, atsižvelgiant į prašomų priteisti delspinigių (47,56 Eur) ir bendros skolos sumos (973,98 Eur) santykį, nėra pagrindo pripažinti netesybas neprotingai didelėmis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo mažinti reikalaujamų priteisti palūkanų bei delspinigių. Konstatavo, jog bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau byloje nepakanka duomenų pripažinti, kad atsakovė turi realias finansines galimybes mokėti kreditorei kas mėnesį po 85 Eur. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, prašymą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, civilinio proceso normų pažeidimo.Pažymi, kad negrąžinta skola negali būti didesnė nei gauta paskola. Kadangi likusi negrąžinta paskolos suma sudaro 277,60 Eur, tai ieškovės reikalavimas priteisti negrąžintą skolą ir gali būti tenkinamas tik tokioje apimtyje.Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai į negrąžintos skolos sumą įtraukia delspinigius ir palūkanas, kurias atsakovė būtų turėjusi jam sumokėti laiku ir tinkamai vykdydama prisiimtus įsipareigojimus.Teigia, kad vartojimo kredito sutartyje numatyta ir ieškovės nurodyta 74 proc. metinė palūkanų norma yra nesąžiningai didelė, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus turėtų būti mažinama.Pažymi, kad teismas pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl jos prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo turėjo būti patenkintas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Lateko lizingas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. skola pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį iki sutarties termino pabaigos sudarė 973,98 Eur.Akcentuoja, kad sutartyje palūkanų norma yra 74 proc., kas atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2011 m. balandžio 1 d. redakcijos 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus.Nurodo, kad pagal vartojimo kredito sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2017 m. birželio 27 d. sumokėti 700 Eur vartojimo kreditą, 664,88 Eur palūkanas, 31,50 Eur sutarties mokestį. Nuo 2016 m. birželio 16 d. atsakovė ieškovei nemoka. Atsakovės nemokėjimas pagal grafiką priklausančių mokėti įmokų yra esminis sutarties pažeidimas. Nuo laiku neapmokėtos sumos atsakovei už 180 dienų paskaičiuoti delspinigiai po 0,05 proc. į dieną, kas sudaro 47,56 Eur.Pažymi, kad dėl skolos išdėstymo atsakovė galėjo ir bet kada gali tartis su ieškove. Kadangi atsakovė skolos nepripažįsta, dėl skolos išdėstymo ji nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 23 d. ieškovė UAB „Lateko lizingas“ ir atsakovė J. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. PS-008841. Sutarties pagrindu atsakovei suteikta 700 Eur kredito suma, pervedant į kredito gavėjos nurodytą banko sąskaitą. Atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą, mokėti 74 proc. metines palūkanas laikotarpiu nuo 2015-07-27 iki 2017-06-27 kas mėnesį mokėdama 56,63 Eur įmokas ir su pirma įmoka sumokėdama 31,50 Eur sutarties sudarymo mokestį. Sutartyje išdėstytas mokėjimų grafikas, nurodyta, kokią įmokos dalį sudaro grąžinama kredito dalis, palūkanos, bei nurodyta, kad bendra suma, kuri bus sumokėta – 1 396,38 Eur. Taip pat nustatyta, kad atsakovei laiku ir tinkamai nemokant įmokų pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, 2016 m. birželio 17 d. pranešta apie susidariusį įsiskolinimą, nustatytas 14 dienų papildomas terminas įvykdyti sutartį arba patvirtinti, kad ateityje sutartis bus įvykdyta. Atsakovei į šį raginimą nesureagavus ieškovė sutartį su atsakove nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl visų pagal sutartį likusių mokėti sumų, delspinigių priteisimo. Atsakovė viso pagal sutartį sumokėjo 427,61 Eur, iš jų 422,40 Eur sudaro kas mėnesį mokėtinos įmokos ir 5,21 Eur delspinigiai. Likusi pagal sutartį mokėti suma – 973,98 Eur. Nuo laiku nesumokėtos sumos remiantis sutarties 3.8. punktu atsakovei paskaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinę dieną, kas už 180 dienų sudaro 47,56 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad negrąžinta skola negali būti didesnė nei gauta paskola, pagal sutartį jai sumokėjus 422,40 Eur, negrąžinta suma sudaro 277,60 Eur (700 Eur – 422,40 Eur). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka.Atsakovė sudarydama vartojimo kredito sutartį įsipareigojo ne tik grąžinti gautą kreditą, bet ir mokėti ieškovei palūkanas už naudojimąsi kreditu. Sutartyje aiškiai išdėstytas mokėjimo grafikas, nustatantis šalių suderintą ir sutartyje išdėstytą vartojimo kredito grąžinimo ir palūkanų, sutarties mokesčio mokėjimo tvarką, nurodant kiekvienos įmokos sumą ir mokėjimo terminą. Taip pat sutartyje nurodyta visa pagal sutartį atsakovės sumokėtina suma – 1 396,38 Eur, kurią sudaro 700 Eur grąžinama kredito dalis, 664,88 Eur palūkanos, 31,50 Eur sutarties mokestis. Atsakovei sumokėjus 422,40 Eur mokėtinų įmokų dalį, ieškovė reikalauja priteisti likusią mokėtiną sumą - 973,98 Eur (1 396,38 Eur – 422,40 Eur) jos nedetalizuodama, tačiau ši aplinkybė atsakovės pagal sutartį neįvykdytų įsipareigojimų apimties nekeičia.Šalių sudarytos sutarties 5.9 punkte nustatyta, kad nutraukus sutartį prieš terminą, visi įmokų mokėjimo terminai, nurodyti mokėjimų grafike, laikomi pasibaigusiais ir kreditorė turi teisę išieškoti iš gavėjos visą skolą. Sutarties galiojimo termino pabaiga ar jos nutraukimas neatleidžia šalių nuo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (sutarties 8.1 p.). Sutarties 5.5 punktas numato kreditorei teisę vienašališkai, raštu įspėjus kredito gavėją prieš 14 dienų, nutraukti sutartį anksčiau laiko dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė nurodo, kad sutartį nutraukė prieš terminą dėl esminio sutarties pažeidimo – įmokų nemokėjimo. Atsakovė šių aplinkybių, sutarties nutraukimo pagrindo neginčija. Todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl 973,98 Eur skolos sumos pagal sutartį, delspinigių priteisimo.Pažymėtina, kad palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma už sutarties laikotarpį. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja sutarties ir įstatymo nuostatoms.Apeliantė apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad sutartyje nustatyta palūkanų norma yra nesąžiningai didelė, šio teiginio nepagrįsdama. Šalių sudarytos sutarties 1.6 punkte nustatyta, kad palūkanos - piniginės lėšos, kurias kredito gavėja moka kreditorei už naudojimąsi kreditu. Sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma – 74 proc., o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 80,78 proc. Sutarties sudarymo metu joje numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo ženkliai mažesnė už tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-02-01) numatytą dydį (didesnis kaip 200 proc.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kuriais atmestas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui. CPK 284 straipsnio normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl gali būti taikomos tik išimtinais atvejais. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus iš esmės pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atsakovė savo prašymo nemotyvavo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kokias nepalankias pasekmes jai galėtų sukelti sprendimo vykdymas bendra tvarka (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 178 str.). Iš VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, kad nekilnojamojo turto, transporto priemonių atsakovė neturi. Atsakovės gaunamos pajamos – 242,63 Eur per mėnesį, ji turi neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Įstatyme numatytas išieškojimo iš skolininko pajamų dydžių ribojimas (CPK 736-739 str.) teismo vertinimu atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes galimai sukeltų atsakovei teismo sprendimo vykdymas bendra tvarka. Be to, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, byloje nepakanka duomenų pripažinti, kad atsakovė turi realias finansines galimybes mokėti kreditorei kas mėnesį po 85 Eur, tokie duomenys nepateikti ir su apeliaciniu skundu (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikšmingų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti jos finansinę padėtį ir galimybę grąžinti skolą ieškovei dalimis, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas.Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetimas neužkerta kelio šalims pasiekti taikų susitarimą vykdymo procese dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo sutinkanti tartis dėl skolos mokėjimo dalimis.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.