Kauno apylinkės teismo sprendimas

2026-02-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-1344-1253/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-18
Bylos Nr.
e2YT-1344-1253/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22825-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gabrielė Monstvilaitė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
A. L., V. L., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-1344-1253/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22825-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 18 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Monstvilaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. L., V. L., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja R. M. padavė teismui pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jo dukra R. M., pradėjusi faktiškai valdyti palikimą sudariusį turtą.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. L. (toliau –palikėjas). Paaiškina, kad po palikėjo mirties niekas į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi po jo mirties atsiradusį plikimą priėmė pareiškėja, pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Aplinkybę, kad paveldėjimo byla nebuvo užvesta patvirtina pateikiama 2025 m. gruodžio 10 d. Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarės Linos Varnienės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Mirus palikėjui, jo vardu viešajame nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota jokio turto, tačiau palikėjo sutuoktinės, pareiškėjos motinos V. L. vardu yra įregistruotas šis nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos su palikėju metu: butas/patalpa – kambarys su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad palikėjo santuoka su V. L. sudaryta (duomenys neskelbtini), o nekilnojamasis turtas įgytas 1997 m. balandžio 23 d., palikėjui su V. L. jau būnant santuokoje. Atsižvelgiant į tai, mirus palikėjui jo palikimą sudarė ½ dalis buto bei kilnojamieji daiktai buvę palikėjo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos palikėjui išnuomotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po palikėjo mirties, pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Iš karto po tėvo mirties ji perėmė visas nekilnojamojo turto savininko pareigas (pradėjo valdyti, naudoti ir rūpintis nekilnojamuoju turtu), taip pat pareiškėja sutvarkė visus su palikėjo laidotuvėmis susijusius reikalus (suorganizavo ir apmokėjo palikėjo laidotuves).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po tėvo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jo dukra, pareiškėja R. M., pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad VĮ „Turto Bankas“ yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo S. L. palikimo parėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: i) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); ii) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; iii) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad pareiškėja R. M. yra S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. L. dukra, sudaryta santuoka tarp S. L. ir V. L. įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis matyti, kad pareiškėja R. M. turi seserį – A. L. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos R. M. tėvo S. L. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. Pareiškėjos R. M. motinos V. L. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – patalpa/butas – kambarys (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 1997 m. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarės Linos Varnienės 2025 m. gruodžio 10 d. pranešimą dėl informacijos suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Testamentų registro duomenimis paveldėjimo byla po S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), nėra užvesta.

10. Teismas nustatė, kad nors po R. M. tėvo S. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) į notarą dėl paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė, tačiau R. M. perėmė visas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko pareigas, t. y. pradėjo faktiškai jį valdyti, naudoti ir juo rūpintis. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad po S. L. mirties pareiškėja R. M. rūpinosi palikėjo laidotuvėmis, naudojosi bute esančiais palikėjo daiktais (baldais ir kt.), mokėjo komunalinius mokesčius už būstą, rūpinosi būstu, palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo. Prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog pareiškėja rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo. Iš į bylą pateikto banko sąskaitos išrašo, atidarytos V. M. vardu, matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pavedimai akcinei bendrovei „Kauno energija“ bei už suteiktas komunalines paslaugas. Taip pat byloje pateiktas 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjos prašymas, adresuotas Kauno rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos administratoriui, atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Aplinkybes, kad pareiškėja R. M. po tėvo S. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą – patalpą/butą – kambarį (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) – patvirtina pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, taip pat suinteresuotų asmenų A. L. ir V. L. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės. Suinteresuotų asmenų A. L. ir V. L. atsiliepimuose nurodomos analogiškos aplinkybės, kad pareiškėja perėmė palikėjui priklaususius daiktus tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, iš karto po palikėjo mirties pradėjo mokėti komunalinius mokesčius už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

13. Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad visi byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog R. M. po tėvo S. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Byloje surinkti įrodymai ir byloje dalyvaujančių asmenų pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja R. M. po savo tėvo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Mirusio S. L. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, pareiškėjos pareiškimas patenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas.

15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ įtvirtinta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju valstybė nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos R. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Monstvilaitė