Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-176-503/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
1-176-503/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01071-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Romualdas Matonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-176-503/2021;Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01071-2020-6;Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,nukentėjusiajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) Karalystėje, įmonėje (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Respublikoje - (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Karalystėje - (duomenys neskelbtini), nuteistas du kartus paskutinį kartą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-01-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2015-10-27 paleistas lygtinai, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. V. 2020-01-01 d. apie 02.23 val., tiksliai nenustatytu laiku, sode, adresu (duomenys neskelbtini), suėmė už kaklo ir ne mažiau vieną kartą sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį V. S. ir tokiu būdu šiam padarė kaukolės pamato kaulų lūžį – dešinio smilkinkaulio speninės ataugos bazalinės dalies lūžimo su perėjimu į timpaninę dalį, tokiais savo veiksmais sukėlė V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Paaiškino, jog buvo praeitų Naujų metų pirma diena. Buvo po 1 val. Jo žmonos mamai paskambino S., pradėjo grasinti. Bet tai jie ignoravo. Po to paskambino jo švogeriui E. D. ir pasakė, kad ateina su peiliais su jais susidoroti. Tai išgirdęs jo vaikas paklausė, ar ateina jų kas mušti. Į tai jis atsakė, jog to negalės būti. Nutarė nuvažiuoti ir jų palaukti ant kalniuko. Automobiliu nuvažiavęs šių laukė, kol jie ateis. Praėjo gal 15 min. ir jie išėję pradėjo rėkti, kad jis ateitų, kad nužudys. Užsikūrė automobilį ir privažiavo. Po to kiti asmenys pabėgo, liko tik V. Šiam jis sugriebė už striukės ir sudavė smūgį, šis susmuko. Tada įsikišo jo žmona ir viskas baigėsi. E. D. draugauja su nukentėjusiojo seserimi. Grasino E. ir jo šeimai. Nežino dėl ko grasino, nes jis, jo šeima neturėjo nieko bendro ir nesipyko. Buvo visiškai blaivus. Nukentėjusysis kai vaikščiojo tai svyravo, nežino, ar buvo blaivus. Nukentėjusysis jam bandė suduoti. Sudavė šiam vieną kartą. Ant rankos nieko nedėvėjo, sudavė kumščiu. Šis susmuko, atsistojo ir bandė jam smogti. Tada iš automobilio iššoko jo žmona, o jis įsėdo į automobilį. Tada išbėgo R., jo (kaltinamojo) žmona pradėjo ginčytis, jis sėdėjo automobilyje. Po to priėjo V. S. tėvai, su šiais pasikalbėjo ir šie nuėjo. Po to jis su žmona išvažiavo. Tas viskas vyko ant kelio prie namo. Norėjo tik jiems pasakyti, kad jie neitų pas juos ir vaikai nematytų smurto. Be to norėjo pasakyti, kad jie išsiblaivytų. Bet nukentėjusysis užsimojo ir bandė jam suduoti. Su specialisto išvada sutinka. Kiek žino nukentėjusysis ligoninėje buvo gydomas šešias dienas; išleidžiant iš ligoninės jam buvo išrašyti vaistai, bet jis sekančią dieną išėjo į darbą. Ieškinys buvo, dėl ieškinio sumos su nukentėjusiuoju susitarė, šią šiam sumokėjo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas Kauno TLK atlyginęs.

Kaltinamajam A. V. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kaltinamajam, jo gynėjui toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2020-01-01 apie 02.23 val. į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Vilkaviškio rajono policijos komisariatą (toliau Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK) gautas pranešimas, kad „sumuštas pranešėjos sūnus, sąmoningas, veido trauma, kraujuoja lūpa, mušeikos pasišalino. Viskas įvyko prieš 15 min., mušeikas pažįsta.“ Įvykio vietoje rastas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.40 promilių girtumas) V. S., kuris paaiškino, kad pas jį į namus atvažiavo pažįstami asmenys, A. V. ir E. D., kurie jo privačioje namų valdoje jį sumušė ir pasišalino automobiliu iš įvykio vietos. Kadangi asmeniui stipriai kraujavo iš smakro, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalbą, asmuo pristatytas į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatyta smakro žaizda ir dėl galimai trukusio ausies būgnelio asmuo išvežtas į Kauno klinikas (b. l. 8).

V. S. pareiškime užfiksuota informacija, kad 2020-01-01 apie 2 val. pas jį į namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo A. V., suėmė jam už kaklo bei sudavė ne mažiau 2-3 smūgius į galvos sritį. Jam bėgo kraujas iš dešinės ausies, jautė fizinį skausmą. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į Vilkaviškio ligoninės skubios pagalbos skyrių, vėliau buvo pervežtas į LSMU Kauno klinikas, galvos traumų skyrių. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvažiavimas nuo gatvės pusės į privačios namų valdos kiemą, kuriame galimai padaryta nusikalstama veika, danga - žvyras. Teritorija dalinai aptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 12).

Specialisto išvada Nr. G 21/2020(09), kad V. S. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė žaizda smakre, nubrozdinimas dešinio žasto srityje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos bazalinės dalies lūžimas su perėjimu į timpaninę dalį buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2020-01-01, galimai nurodytomis aplinkybėmis. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. V. S. konstatuoti kūno sužalojimai dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo - dešinio smilkinkaulio speninės ataugos bazalinės dalies lūžimo su perėjimu į timpaninę dalį sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. S. duotais paaiškinimais (parodymais, apklaustas 2020-01-07) kad 2020- 01-01 apie 02:23 val. buvo (duomenys neskelbtini), šventė Naujuosius metus su seserimi R. S., mama V. S., tėčiu K. S., dėde R. K., pusbroliu M. J., bei draugais A. S. ir S. J.. M. J. ir A. S. atbėgo iš lauko ir jam pasakė, kad atvažiavo E. D., laukia prie gatvės. Jis nuėjo prie gatvės, nuo namo kiek atokiau stovėjo automobilis, kuris atvažiavo į namų kiemą. Iš automobilio išlipo E. D., M. V. ir A. V.. A. V. nieko nesakęs iš karto suėmė jam už kaklo ir sudavė ne mažiau 2 - 3 smūgius į galvos sritį. Jautė fizinį skausmą, bėgo kraujas iš dešinės ausies. Po šių smūgių apsvaigo, nugirdo, kaip A. V. E. D. liepė pasiimti beisbolo lazdą. Dar vėliau pajuto, kad M. V. traukė nuo jo A. V. ir asmenys iš įvykio vietos pasišalino. Iš nukentėjusiojo kompanijos niekas nematė šio įvykio. Kai parėjo į namus, S. J. iškvietė policiją, dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į Vilkaviškio ligoninės skubios pagalbos skyrių, iš ten pervežtas į LSMU Kauno klinikas ir paguldytas į galvos traumų skyrių. Prieš kelias dienas iki įvykio jis sukonfliktavo su E. D. ir A. V., šiems asmenims liepė nesirodyti jo namų kieme (b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomais, 2020-09-22, V. S. paaiškinimais, kad namuose šventė Naujuosius metus, apie 00.30 val. į kambarį įbėgo M. J. ir A. S., nepamena, kuris pasakė, kad atvažiavo V. ir E. Jis išėjo į kiemą, tačiau kieme nieko nebuvo. V. S. teigia, kad tuo metu jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Paskui jį ėjo ir M. J. ir A. S., jie buvo blaivūs. Išėjo į pagrindinę gatvę. Gatvėje, maždaug 10 metrų atstumu stovėjo automobilis, jis buvo neužvestas, automobilio šviesos nebuvo įjungtos. Vos tik jis išėjo į gatvę, automobilis staigiai pajudėjo link jo, tuomet jis pasitraukė link kiemo, paėjo maždaug 3 metrus, automobilis taip pat įvažiavo į įvažiavimą į kiemą, iš vairuotojo pusės iššoko V., nieko nesakęs viena ranka sugriebė už sprando, o kita ranka sudavė 1 kartą į dešinę ausį. Jautė fizinį skausmą, iškarto pradėjo iš ausies bėgti kraujas. Ar nuo smūgio pargriuvo, nepamena, ar daugiau buvo suduota smūgių, taip pat nepamena. Tik pajuto, kad M. V. jį traukė iš V. glėbio. Kitų asmenų nematė, tik V. ir V. Negali pasakyti, ar kartu su V. buvo D., jo nei automobilyje, nei išlipusio nematė, tik girdėjo kaip V. jį šaukė vardu, sakė „E., imk beisbolkę“ . Bet V. S., E. nematė. Automobilio keleivio pusės durelės buvo pravirtos, automobilio salone šviesa nedegė, tačiau buvo įjungtos automobilio šviesos, jos jį akino, todėl ir nematė. Kai V. jį mušė, M. J. ir A. S. nematė, nes, kai automobilis įvažiavo iš gatvės į įvažiavimą į kiemą, jie nubėgo į kiemo gilumą. Konfliktas su V. truko trumpai, ne ilgiau kaip 5 min. Kai tik V. jį ištraukė iš V. glėbio, jis iškarto bėgo į kiemą, kieme buvo S., J., ir K. Jau kieme būdamas prie šulinio jautė, kaip bėga kraujas iš prakirsto smakro ir ausies. Jis reiškia 20 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 21-22, 225).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota informacija, kad V. S. parodė vietą pagrindinėje gatvėje, į kur išėjo iš savo namų, kai jam buvo pranešta, kad atvažiuoja A. V., bei vietą, pagrindinėje gatvėje, kur stovėjo automobilis, kai V. S. išėjo į gatvę. Atstumas nuo automobilio stovėjimo vietos iki įvažiavimo į V. S. kiemą apie 50 metrų. Be to, V. S. parodė vietą, kur sustojo nuo gatvės į namų valdą įvažiavęs automobilis, nuo pagrindinės gatvės iki automobilio buvo maždaug 20 metrų atstumas. V. S. taip pat parodė vietą, kur jam sudavė smūgius A. V.. Fiksuota, kad nuo namų valdoje sustojusio automobilio iki vietos, kur buvo mušamas V. S. yra apie 1,5 m atstumas (b. 1. 26-29).

Alkoholio kiekio matuokliu Alkotest 7510 Nr. ARKB - 0286, patikros Nr. 1174440, 2020-01-01 02.44 val. V. S. nustatytas 1,40 promilių neblaivumas (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. S. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2019 m gruodžio 31 d. namuose šventė Naujus metus. Pradėjo švęsti apie 22 - 23 vai. Kartu šventė jo sutuoktinė V. S. ir sūnus V. S.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, apie 24 vai. išėjo į lauką pažiūrėti fejerverkų. Tuo metu visi trys buvo išgėrę apie 2 butelius 0,7 1. talpos degtinės. V. S. pasakė, kad išeina pas draugus, neminėjo pas ką, buvo neblaivus, bet ne tokio stovio, kad negalėtų prisiminti įvykių sekos. Iki kol išėjo žiūrėti fejerverkų, nematė ir negirdėjo, kad V. S. su kuo nors rašinėtųsi sms pranešimais, ar kad kam nors skambintų. Praėjus gal 30 min. V. S. sugrįžo, jam buvo prakirstas smakras, stipriai bėgo kraujas, taip pat iš ausies bėgo šviesus kraujas. Sūnus sakė, kad jį sumušė A. V.. Tuo metu kieme taip pat buvo sūnaus draugai S. J., M. J. ir A. S., nei su vienu iš jų liudytojas nebendravo. Girdėjo, kad S. J. kvietė policiją. V. S. vėl kažkur išėjo. Tuomet liudytojas išgirdo šurmulį, nuėjo iš kiemo į įvažiavimą, kuris veda į pagrindinę gatvę, nuo kiemo paėjęs apie 10-15 metrų pamatė gatvėje stovintį automobilį. Buvo tamsu, teritorija neapšviesta, degė tik automobilio šviesos. Girdėjo, kaip ginčijosi A. V. su savo žmona. Jie buvo tik dviese, daugiau jokių asmenų nematė. Stovėjo nuo jų apie 5-10 metrų atstumu ir nelabai suprato dėl ko jie ginčijosi. V. S. greta jų nebuvo, kur jis buvo tuo momentu, jis nežino. Taip jis pastovėjo kelias sekundes ir nuėjo atgal į kiemą. Jis nekalbėjo nei su A. V., nei su jo žmona. Išgirdę, kaip kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija, jie nuvažiavo. V. S. jam pasakojo, kad A. V. jį užpuolė, ir kažką turėdamas rankoje sudavė smūgį į smakrą ir dar vieną smūgį į galvos sritį. Sakė, kad buvo parpuolęs ant žemės. Dar pasakojo, kad A. V. žmona jam sakė, kad A. V. jį tik pastūmė ir jis pargriuvo ant žemės ūkio padargų, akėčių. Sūnus jam parodė vietą kur vyko konfliktas, tai buvo ne kiemo teritorija, o įvažiavimas į kiemą, pavažiavus apie 10 metrų nuo pagrindinės gatvės. Būtent toje vietoje liudytojas išgirdo šurmulį po to, kai buvo sužalotos V. S. ir matė A. V. bei jo žmoną su automobiliu. Nuo tos vietos apie 5 metrų atstumu buvo žemės ūkio padargas su akėčiomis (b. l. 95-98).

K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota informacija, kad K. S. parodė vietą prie įvažiavimo į jo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją, kur stovėjo A. V. automobilis, kai jis išėjo į kiemą bei vietą jo namų valdoje, kur stovėjo A. V. ir M. V., kai šis juos pamatė, nuo automobilio ir šios vietos buvo apie 20 metrų atstumas (b. l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. S. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2019 m. gruodžio 31 d. šventė Naujus metus namuose, (duomenys neskelbtini). Pradėjo švęsti apie 22-23 val. kartu su sutuoktiniu K. S. ir sūnumi V. S. bei dukra R. S.. Daugiau nieko namuose nebuvo. Visi išskyrus R. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 24 val. visi trys suvartojo apie 2 butelius 0,7 1. talpos degtinės. Nuėjo miegoti, atsimena kad kieme buvo pareigūnai, kurie atvyko dėl sūnaus sumušimo. Apie tai, kaip buvo sumuštas V. S. nieko nežino. Papildomai apklausta parodė, kad prisiminė aplinkybę, kai šventės metu, apie 24 vai. į kambarį įėjo jaunuolis ir pasakė, kad muša V. S.. Pamena, kad išėjo į kiemą, pamatė įvažiavime į kiemą stovintį V. S., kurį už kaklo viena ranka apkabinęs laikė A. V., o M. V. iš A. V. glėbio traukė V. S.. Ji prie jų priėjo, padėjo M. V. traukti V. S., tuomet A. V. jį paleido. V. S. smakras buvo prakirstas. A. V. automobilis stovėjo įvažiavime į jų kiemą, nuo pagrindinio kelio nutolęs 8-9 metrus. Teritorija neapšviesta, bet buvo įjungtos automobilio lempos. Ji nematė, kaip buvo suduoti smūgiai V. S.. Ji su V. S. atėjo į kiemą. Kieme buvo S. J., ar daugiau asmenų buvo kieme, nepamena. V. S. jau po įvykio pasakojo, kad kai į kiemą įvažiavo A. V., vos neužvažiavo ant jo. Tuomet A. V. išlipo iš automobilio ir jam sudavė su ranka. Kiek smūgių sudavė, nesakė. Liudytoja teigia, kad įvykio vietoje E. D. nematė. Liudytoja teigia, kad automobilio galinėje sėdynėje matė A. V. dėdę V. D., kuris šiuo metu yra miręs (b. l. 108-109).

V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota informacija, kad V. S. parodė vietą - įvažiavimą į jos namų valdą (S. kieme esantis sodas), kur stovėjo A. V., kai ji išėjo pažiūrėti sužinojusi, kad mušamas jos sūnus, taip pat vietą, kur A. V. suėmęs už kaklo laikė V. S.. V. S. parodė vietą kieme, kur stovėjo S. J., kai ji su V. S. atėjo į kiemą (b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. S. duotais paaiškinimais (parodymais), kad šventė Naujuosius metus pas draugą V. S., (duomenys neskelbtini), kartu su S. J., M. J., V. S. mama ir tėvu. Buvo dar keletas jam nepažįstamų vyrų. Išgertuvių metu girdėjo, kaip V. S. su kažkuo kalbėjo telefonu, sakė „atvažiuok, išsiaiškinsim“. Su kuo kalbėjo V. S., jis nesuprato. Po pokalbio praėjus apie 10 - 20 minučių, V. S. vienas išėjo iš namų. Jis tiesiog išbėgo iš namų, net neapsirengė striukės, kur išeina nesakė. Kartu su V. S. niekas neišėjo, visi liko namuose. Po kokių 10 min. į namus sugrįžo V. S., kuriam iš smakro bėgo kraujas, skundėsi, kad ir iš ausies bėga kraujas. V. S. sakė, kad jį sumušė A. V. ir E. D., nesakė kodėl jį mušė. Jis pats to įvykio nematė, nes tuo metu buvo namuose. V. S. mama iškvietė greitąją pagalbą. Jis buvo išėjęs į lauką tik po to, kai V. S. grįžo kruvinas, tačiau lauke V. S. sumušusių asmenų nematė. Dėl ko vyksta konfliktai tarp V. S. ir A. V. bei E. D. jis nežino. Jis pats su A. V. nebendrauja. Įvykio metu jis R. S. namuose nematė, ji galėjo būti namo antrame aukšte ir su jais nešventė (b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. J. duotais paaiškinimais (parodymais), kad jis 2019-12-31 kartu su A. S., V. S., jo tėvais, R. K., S. J. pas V. S. namuose (duomenys neskelbtini) šventė Naujuosius metus. Išgertuvių metu V. S. kažkas skambinėjo į telefoną, bet jis prie jų telefonu nekalbėjo. Kažkuriuo metu V. S. išėjo į lauką ir sugrįžo po 10 min., buvo sužalotas, kruvinu smakru. Sakė, kad jį sumušė, bet kas sumušė, jis neįvardino. Tada jis, A. S. ir S. J. išėjo į lauką, tačiau lauke jokių pašalinių asmenų nebuvo. Iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą, kuri išsivežė V. S.. Kitą dieną V. S. jam sakė, kad jį sumušė V., tačiau dėl ko sumušė ir kaip viskas vyko, jis nepasakojo (b. l. 87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. J. duotais paaiškinimais (parodymais), kad jis yra II grupės invalidas dėl protinės negalios, nemoka nei skaityti, nei rašyti, todėl apklausoje dalyvauja jo tėvas S. J.. Parodymus duoti gali, įvykių seką prisimena. 2019-12-31 apie 20 val. atėjo pas S. švęsti Naujųjų metų. Ten buvo R. K., V. S., K. S., V. S.. R. S. nematė. Ar ji buvo namuose, nežino. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo neblaivus, nepamena kiek buvo valandų, bet jau buvo naktis, jis vienas išėjo į kiemą parūkyti. Jam stovint prie pagrindinių durų į kiemą atėjo V. S., jo veidas buvo kruvinas, jis paprašė, kad iškviestų policiją, daugiau jis nieko nesakė. V. S. atėjo nuo sodo pusės. Atėjo vienas. Jis iš karto kvietė policiją. Kol atvyko policija V. S. kieme verkė. Pareigūnai greitai atvyko. Visą tą laiką V. S. buvo kieme, niekur pasišalinęs nebuvo. Kai tik atvyko pareigūnai, jis nuėjo į kambarį, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nematė, nei kaip buvo sumuštas V. S., nei kas vyko po to, kai jis buvo sumuštas. Jis tik iškvietė policiją. V. S. jam nesakė nei su kuo įvyko konfliktas, nei kas jį sumušė. Kol sėdėjo prie stalo, jis nematė, kad V. S. būtų kam nors rašęs SMS pranešimus ar kalbėjęs telefonu (b. l. 122-123).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. K. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2020 m. sausio 1 d., naktį, jis su S. J. atėjo pas S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs. Pas S. namuose buvo K. S., V. S., R. S., V. S.. Dėl girtumo nelabai pamena įvykių seką. Prisimena, kad V. S. kažkur išėjo, po to į kambarį kažkas įėjo ir pasakė, kad vyksta muštynės, iškviesta policija. Tuo metu ir K. S. ir V. S. buvo kambaryje, visi sėdėjo prie stalo ir gėrė. Kai išėjo iš S. namų, ėjo ne pro sodo pusę, bet per įvažiavimą į kiemą. Eidamas gatve link savo namų nieko nesutiko ir nieko nematė. Gatvė buvo apšviesta. Jis nuo S. gyvena maždaug apie 300 metrų atstumu. Kol buvo pas S. nematė, kad V. S. su kuo nors kalbėtų telefonu ar su kuo nors rašinėtųsi SMS pranešimais. Tiek jis, tiek kiti, tą vakarą šventę S. namuose, buvo labai neblaivūs (b. l. 116-119).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. S. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2020-01-01 apie 1-2 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su broliu V. S. dėl to, kad ji draugauja su E. D., o broliui jos draugas labai nepatinka, kadangi yra teistas. Konflikto metu V. S. pasakė, kad eis užmušti E. D.. Prieš V. S. išeinant, ji paskambino E. D. ir apie tai pasakė. Pirmiausia į lauką išėjo A. S. su M. J., jie jokių įrankių, kuriais būtų galima sužaloti žmones, nepasiėmė. Iškart paskui juos išėjo V. Po pusvalandžio į namus parbėgo A. su M., kvietė pagalbą, tačiau kas įvyko, jie nesakė. Tuomet į lauką išėjo tėvai K. S., V. S. ir dėdė R. K.. Ji pro namų langus nematė, kas vyksta lauke. Kieme jokių svetimų automobilių ir asmenų nebuvo. Praėjus 10 min po to, kai išėjo tėvai, ji taip pat išėjo į lauką. Matė, kaip nuo pagrindinio kelio ateina sumuštas brolis V., jo burna buvo kruvina, skundėsi kad skauda ausį. V. S. jai pradėjo priekaištauti, kad jį sumušė E. D., tačiau tai netiesa, nes kai visi išėjo iš namų, ji paskambino E. D. ir jis sakė, kad namuose su vaiku žiūri filmukus. E. D. pasakė, kad kažkas kitas išvažiavo aiškintis su jais. Liudytoja V. S. sakė, kad E. D. jo nesumušė, nes E. D. ten net nebuvo. Ji nuėjo iki E. D. namų, ten pats A. V. ir jo žmona M. jai papasakojo, kad susitiko V. ant kelio ir šiam pradėjus „šandytis“, A. V. sudavė jam. M. sakė, kad net laikė V., kad šis nemuštų A. V.. Jos brolis įvykio metu buvo neblaivus, o V. buvo blaivūs. Anot liudytojos, V. S. labai pyksta ir kerštauja tiek E. D., tiek A. V.. A. V. buvo atvažiavęs pas V. taikytis, atsiprašyti, atlyginti jam žalą, tačiau V. jį išvijo (b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. D. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2020-01-01 jau po vidurnakčio, kiek buvo valandų nepamena, jo sesuo M. V. kartu su savo sutuoktiniu A. V. nusprendė nuvažiuoti iki V. S. išsiaiškinti dėl kažkokių senų nesutarimų, nes V. S. jiems skambinėjo ir rašinėjo. M. V. ir A. V. buvo blaivūs. Jie išvažiavo automobiliu, o jis liko namuose, prižiūrėti sesės dviejų vaikų. Sesuo su vyru sugrįžo anksčiau nei po valandos. Jie pasakojo, kad susimušė su V. S., t. y. sesers vyras jį sumušė, kad jie susistumdė. Nedetalizavo aplinkybių, kaip viskas įvyko. A. V. po šio įvykio sužalotas nebuvo. E. D. teigia, kad jis įvykio vietoje nebuvo ir nematė kaip A. V. sumušė V. S.. E. D. draugauja su V. S. seserim R. S., o V. S. tai nepatinka, nes jis yra teistas, todėl mano, kad V. S. jį apkalbėjo ( b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos M. V. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2020-01-01 šventė Naujuosius metus (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu A. V., broliu E. D., mama R. D., dėdėmis V. S. ir R. S., mamos draugu V. S.. Apie 01.00 val. jai paskambino R. S. ir pasakė, kad pasiėmę peilius pas juos ateina A. S., M. J. ir V. S., nori išžudyti jos šeimą. Konfliktai tarp jos ir S. šeimų vyksta todėl, kad brolis E. D. draugauja su V. S. sese R. S.. V. S. tai labai nepatinka, nes E. D. yra teistas ir V. S. nori jį pasodinti į kalėjimą. Tuomet ji su vyru sėdo į automobilį ir nuvažiavo jų pasitikti. E. D. liko namuose saugoti jos mažamečių vaikų. Daiktų, galinčių sužaloti žmones, jie nepasiėmė. Tiek ji, tiek sutuoktinis buvo blaivūs. Neturėjo tikslo muštis su jais, o juos sulaikyti ir pasikalbėti. Netoli V. S. namų sutiko minėtus asmenis, tačiau tikrai ne V. S. kieme, gerokai toliau. Ji matė ateinančius tik V. S. ir K. Lauke buvo tamsu, nematė, ar jie rankose turėjo kokių įrankių, kuriais galėtų sužaloti. Ji ir A. V. išlipo iš automobilio, V. S. pradėjo šaukti ant jos vyro, vadinti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, griebė rankomis už rūbų krūtinės srityje ir tuomet A. V. vieną kartą kumščiu sudavė V. S. tiesiog norėdamas nuo jo apsiginti. Ji nematė, ar V. S. buvo užsimojęs suduoti A. V.. V. S. dar labiau įsiaudrino, tai pamačiusi ji puolė laikyti V. S., kad šis nesumuštų A. V., nes pats V. S. provokavo jį muštis, o A. V. buvo ramus. Ji liepė A. V. sėsti į automobilį, ką šis ir padarė, o V. S. kažkur nuėjo. Ar V. S. sudavė A. V. ji nematė, o pats A. V. apie tai nepasakojo. A. V. nebūtų mušęs V. S., jei jis pats nebūtų pirmas puolęs jo (b. l. 85-86).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, A. V. parodė vietą (duomenys neskelbtini) kur sustojo su automobiliu ir pamatė V. S., kur susitiko su V. S., vietą (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), greta V. S. sodybos, kur sudavė smūgį V. S. (b. l. 140-141).

Nenustatyta, kad kaltinimo ribose nukentėjusysis V. S. ir anksčiau nurodyti asmenys (liudytojai) ikiteisminio tyrimo metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti A. V. atžvilgiu netiesą. Šių (nukentėjusiojo ir liudytojų) paaiškinimai pakankamai išsamūs, nepaneigia V. S. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl teismas anksčiau aprašytais nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais dėl nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sutrikdymo tiki ir juos vertina kaltinamojo A. V. kaltės įrodymais.

Anksčiau išvardintoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys, daiktas gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą taip pat vertina kaltinamojo A. V. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais (šių visuma) įrodyta A. V. kaltė padarius nukentėjusiajam V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys, esant nukentėjusiojo V. S. provokuojantiems veiksmams, A. V. veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent teismo nustatytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje, teismo nustatytu būdu, norėjo neapibrėžtai, nekonkrečiai kilusioms pasekmėms, sutrikdyti V. S. sveikatą. A. V. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų; jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuo pat pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi; savo noru atlygino padarytą nukentėjusiajam žalą ir už šio gydymą atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai išlaidas; jog anksčiau aprašytos veikos padarymui turėjo provokuojantis V. S. elgesys. A. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė : tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis A. V. padarė sunkų nusikaltimą tiesiogine, neapibrėžta tyčia. Šiuo atveju neįrodyta, jog A. V. iš anksto turėjo tikslą, motyvą V. S. sunkiai sutrikdyti sveikatą. Esant V. S. neblaiviam ir provokuojant A. V. konfliktuoti, A. V. anksčiau aprašytą nusikaltimą įvykdė spontaniškai.

Teismas įvertina aplinkybes, jog A. V., nors anksčiau teistas, tačiau yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei yra dar dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, nenustatyta jo veikoje atsakomybę sunkinančios aplinkybės. A. V. turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Jį neigiamai charakterizuojančių duomenų tiek iš gyvenamosios vietos atitinkamo pareigūno, darbuotojo, tiek iš darbdavio byloje nėra. Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą administracinio nusižengimo nepadaręs, atitinkamai priklausomybės ligų centro, psichiatrijos skyriaus įskaitose nėra įrašytas.

Be to, teismas skirdamas A. V. bausmę atsižvelgia į tai, jog V. S. ligoninėje buvo gydomas septynias dienas, nepaneigta, jog po gydymo jis pradėjo dirbti, nėra duomenų, jog šiam dėl nusikaltimo liko sunkūs padariniai. Be to byloje yra A. V. ir V. S. rašytinis susitaikymas, - jog V. S. atlyginta žala, jis A. V. pretenzijų neturi, jiedu susitaikė.

Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį A. V. padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumą. A. V. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, neatitiktų teisingumo principo reikalavimus.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, A. V. už nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, būtent bauda. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl A. V. bausmė – bauda, mažinama vienu trečdaliu.

Byloje yra rašytiniai duomenys, jog A. V. iki teisiamojo posėdžio pradžios atlygino V. S. nusikaltimu padarytą žalą. Pagal tai V. S. ieškinys dėl 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. V. paliekamas nenagrinėtu.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokurorės Gintarės Meškauskienės 2020-11-13 nutarimu, siekiant užtikrinti V. S. ieškinio, paskirtas A. V. laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta. Byloje esantis A. V. ir V. S. rašytinis susitaikymas rodo, jog ši priemonė (apribojimas) tapo nebereikalingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -

nusprendė:

pripažinti A. V. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už sunkų sveikatos sutrikdymą ir už tai jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 90 MGL dydžio, t. y. 4500 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą A. V. bausmę - 90 MGL dydžio, t. y. 4500 Eur, baudą, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), baudą.

Nukentėjusiojo V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 20000,00 Eur neturtinės žalos atlygino priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuo 2021-03-26 panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokurorės Gintarės Meškauskienės 2020-11-13 nutarimą, kuriuo paskirtas A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iki 2020-12-04 gyvenusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančio (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis