- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- I-845-320/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00454-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centras
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos, Panevėžio teritorinei ligonių kasai
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 1.6Sveikatos apsauga
- 1.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,
dalyvaujant pareiškėjo Viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centras atstovams A.K., S.J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Rokiškio rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjas VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras (toliau – ir Įstaiga) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 2-6, t.I), prašė panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos (toliau – Panevėžio TLK) 2015-08-31 ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro patikrinimą“ (toliau – ir Ekspertizės pažyma), Panevėžio teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos (toliau – ir Panevėžio TLK taikinimo komisija) 2015-10-20 protokolinį nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-30 Panevėžio TLK direktoriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2012 m. buvo nutarta renovuoti Įstaigos pastatą Europos Sąjungos lėšomis, ir Įstaigą vieneriems metams iškelti į Rokiškio viešosios įstaigos Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro patalpas, esančias Rokiškyje, (duomenys neskelbtini). Tačiau remonto darbai užsitęsė, Įstaiga teikė jai išduotoje licencijoje numatytas paslaugas (duomenys neskelbtini). Panevėžio TLK ekspertizės pažyma yra neteisėta, nes (duomenys neskelbtini) euro žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui buvo įvertinta kaip mokėjimas už prisirašiusius gyventojus prie VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., o įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos paslaugų teikimui šiuo adresu neturėjo. Ekspertizės pažymoje nebuvo vertinta, ar žala, padaryta PSDF biudžetui, yra reali, kadangi paslaugos pacientams buvo suteiktos. Pareiškėjas pripažįsta savo kaltę, kad laiku nepatikslinęs licencijos (adreso), teikė paslaugas, tačiau mano, jog adreso pasikeitimas negali būti vertinamas kaip licencijos neturėjimas apskritai teikti tokio pobūdžio paslaugas, o juo labiau, kaip realios žalos padarymas PSDF biudžetui. Licencijoje įstaigos adreso neatitiktis yra tik formalus, mažareikšmis pažeidimas. Susidariusi situacija nevertinta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-11-15 direktoriaus įsakymo Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ 2 punkto kontekste, taip pat nevertinta, ar dėl nustatytų formalių pažeidimų pasikeitė iš PSDF biudžeto sutartinė suma už suteiktas paslaugas. Ekspertizės pažymoje nėra įrodymų, kad dėl nepatikslinto adreso licencijoje VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras gavo daugiau pinigų, negu buvo numatyta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis 2015-03-31 sutartyje Nr. 10-311(toliau – ir Sutartis Nr. 10-311). Jeigu paslaugos būtų suteiktos patikslintoje licencijoje nurodytu adresu, Įstaiga vis tiek būtų gavusi tokią pat sutartinę pinigų sumą, kas reikštų, kad Panevėžio TLK mokėtina suma už ambulatorines paslaugas nesikeitė. Pažymėjo, kad PSDF biudžetui padaryta žala, atlikus tikrinimą, nustatoma TLK ekspertizės pažyma, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė apmokėti, o teritorinė ligonių kasa apmokėjo paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos ar suteiktos, bet kitokios apimties; paslaugos nesuteikimo atvejams priskiriami ir atvejai, kai paslauga suteikta nesilaikant asmens sveikatos priežiūros paslaugai nustatytų reikalavimų. Įstaiga faktiškai suteikė paslaugas, turėjo licenciją teikti nuodyto pobūdžio paslaugas, tik neturėjo teisės teikti tokių paslaugų kitu adresu. Ekspertizės pažymoje nurodyta suma nepagrįstai didelė. VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centrui, kurio vienintelė dalininkė yra Rokiškio rajono savivaldybė, tai per didelė našta, ji negali būti skiriama įstaigai, kurios metinis biudžetas sudaro numatytą sumą. Už tokius formalius pažeidimus sankcija, t. y. drausminė atsakomybė turi būti taikoma įstaigos vadovui, o ne įstaigai, kuriai tokios sumos grąžinimas reikštų įstaigos uždarymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka ir su Panevėžio TLK taikinimo komisijos rekomendacija bei Panevėžio TLK direktoriaus sprendimu. Nesutinka, kad pažeistas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymu Nr. V-156, 25 punktas, kuriame nustatyta, kad licencija turi būti tikslinama, kai pasikeičia arba siekiama pakeisti bet kokius joje nurodytus duomenis, nes nėra apibrėžta, per kiek laiko tai turi būti padaryta. Ekspertizės išvadoje yra teigiama, kad pažeistos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties 2014-03-26 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.17 punktų nuostatos, kuriose nurodyta, jog ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti TLK apie įstaigos licencijos galiojimo sustabdymą, panaikinimą, ar atnaujinimą, tačiau Įstaigos licencijos galiojimas nebuvo nei sustabdytas, nei panaikintas, nei atnaujintas. Panevėžio TLK 2015-06-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vadovaujantis Sutarties 10-311 2.1 ir 2.17 punktais <...> grąžiname sąskaitą ir ją pagrindžiantį dokumentą, kadangi pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos vykdomos ne licencijoje nurodytu adresu. Pareiškėjas su tuo taip pat nesutinka, nes sutarties 2.1 punktas: „turėti licencijas, suteikiančias teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas Sutarties 1 priede“, o Sutarties 1 priede veiklos adresas neminimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 47-49, t.I) nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog 2000-12-11 licencija Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra suteikta teisė užsiimti pirminės psichikos sveikatos priežiūra ir teikti šias paslaugas nuo 2006-11-07 adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, o nuo 2014-12-04 teikti pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros – pirminės psichikos sveikatos priežiūrą bei bendrąją asmens sveikatos priežiūrą – psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., Rokiškio r. sav. 2014-01-31 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-8 „Dėl patalpų perdavimo pagal panaudos sutartį“ nuspręsta laikinai, kol bus vykdomas projektas „Psichikos dienos stacionaro (centro) įkūrimas“, išbraukti iš panaudos sutarties, sudarytos su VŠĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru, 128,37 kv. m patalpas, esančias poliklinikos pastate Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), ir šias patalpas perduoti neatlygintinai valdyti ir naudoti pagal panaudos sutartį pareiškėjui bei įgalioti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti panaudos sutartį. 2014-01-31 sudaryta savivaldybės turto panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria 128,37 kv. m (nuo 2015-02-11 103,76 kv. m) patalpos, esančios poliklinikos pastate, adresu Rokiškio m., (duomenys neskelbtini), perduotos pareiškėjui jo įstatuose nurodytai veiklai vykdyti. 2014-12-04 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VASPVT) direktoriaus įsakymu Nr. T1-1832 „Dėl VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos patikslinimo ir atsisakymo ją patikslinti“ atsisakyta patikslinti licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesuteikta teisė teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m. Rokiškio r. sav. 2014-12-10 VASPVT rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teiktų dokumentų įvertinimo“ 8.2 punktu pareiškėjas informuotas, kad jei jis teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir/ar nauju veiklos adresu, o įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje nėra suteikta teisė teikti licencijuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nauju adresu, privalo nutraukti jų teikimą ir pateikti paraišką tikslinti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją ir dokumentus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymo Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ 25 punkto reikalavimuose. 2015-06-17 VASPVT direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui suteikta teisė papildomai teikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – pirminės psichikos sveikatos priežiūros ir slaugos – psichikos sveikatos slaugos paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., Rokiškio r. sav. Pareiškėjas nuo 2014-01-31 iki 2015-06-17 teikė pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ne licencijoje nurodytu adresu. Pareiškėjas turėjo galiojančią licenciją teikti tam tikros rūšies asmens sveikatos priežiūros paslaugas licencijoje nurodytu adresu (t. y.(duomenys neskelbtini), Rokiškio m., Rokiškio r. sav.), tačiau neturėjo teisės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., Rokiškio r. sav. Šios paslaugos buvo teikiamos neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteisėtai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. neteisėtai gavo lėšas iš PSDF biudžeto, jis privalo grąžinti į PSDF biudžetą(duomenys neskelbtini) euro mokėtiną sumą už prisirašiusius prie asmens sveikatos priežiūros įstaigos gyventojus nuo 2014-02-01 iki 2015-04-30 (patikrinimo metu paaiškėjus pareiškėjo pažeidimui, Panevėžio TLK grąžino 2015-05-29 sąskaitą serija PSC Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją pagrindžiantį dokumentą bei neapmokėjo už paslaugas, teiktas gegužės mėnesį).
Trečiojo suinteresuoto asmens Rokiškio rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta. Savo atsiliepimu teismui (b.l.84-87, t.I) su skundu sutinka, palaiko pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio TLK specialistai 2015-04-14 – 2015-05-29 VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre neplanine tvarka patikrino, kaip įstaiga užtikrina pirminės psichikos sveikatos priežiūros ir ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros, dienos stacionaro psichiatrijos paslaugų prieinamumą, tinkamumą ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimo Nr. 370 „Dėl apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ 2 punkto reikalavimus. Baigus patikrinimą, 2015-05-29 buvo surašyta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro patikrinimą“ (b. l.35-37, t. I).Panevėžio TLK direktoriaus pavedimu buvo atlikta neplaninio patikrinimo VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre (kurio pagrindu surašyta minėtoji pažyma) ekspertizė.2015-08-31 ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9. t.I) konstatuota, kad įstaiga nuo 2014-01-31 persikėlė į naujas patalpas adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio m., Rokiškio r. sav., ir jose pradėjo teikti pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, dėl licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinimo įstaiga kreipėsi į VASPVT tik 2014-11-10, tačiau VASPVT 2014-12-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikė teisės teikti minėtų paslaugų nurodytu adresu, ši teisė suteikta 2015-06-17 VASPVT įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat palikta teisė teikti paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., Rokiškio r. sav. Konstatuota, kad Įstaiga, neturėdama teisės teikti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., Rokiškio r. sav., nuo 2014-01-31 iki 2015-06-16 jas teikė neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo16 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-03-02 įsakymo Nr. V-156 25, 50.3 ir 50.4 sąlygas. Dėl įstaigos neteisėtos veiklos mokėjimo suma už prisirašiusius gyventojus prie įstaigos nuo 2014-02-01 iki 2015-04-30 buvo vertinama kaip žala PSDF biudžetui, kas sudarė(duomenys neskelbtini) euro, kurią, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 33 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei Sutarties Nr. 10-311 bendrųjų sąlygų 2.23 punktu, įstaiga per 30 kalendorinių dienų po Ekspertizės pažymos gavimo privalo grąžinti Panevėžio TLK į jos biudžetą. Pareiškėjas pasinaudojo jam Ekspertizės pažymoje išaiškinta apskundimo tvarka ir kreipėsi į Panevėžio TLK taikinimo komisiją su prašymu panaikinti Ekspertizės pažymą. Taikinimo komisija posėdžio 2015-10-20 protokolu Nr. ST-7 nutarė rekomenduoti Panevėžio TLK direktoriui skundo netenkinti ir palikti galioti Ekspertizės pažymos sprendimą (b. l. 10-11, t.I). Panevėžio TLK direktorius, vadovaudamasis Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 62 punktu, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymą, paliko pažymą nepakeistą (b. l. 12, t. I).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio TLK administracinių aktų, surašytų atlikus VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre neplaninio patikrinimo procedūras, kuriais konstatuota, kad įstaiga privalo atlyginti nustatytąją žalą PSDF biudžetui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės pripažįsta savo kaltę, kad, laiku nepatikslinęs licencijos, teikė paslaugas kitu nei nurodyta licencijoje adresu, tačiau mano, jog licencijoje adreso nepakeitimas yra tik formalus, mažareikšmis pažeidimas, kuris negali būti vertinamas kaip licencijos neturėjimas apskritai teikti tokio pobūdžio paslaugas, o juo labiau, kaip realios žalos padarymas PSDF biudžetui, neįvertinus, ar dėl nustatytų formalių pažeidimų pasikeitė iš PSDF biudžeto sutartinė suma už suteiktas paslaugas. Pareiškėjo teigimu, Ekspertizės pažymoje nurodyta suma yra nepagrįstai didelė, už tokius formalius pažeidimus drausminė atsakomybė turi būti taikoma įstaigos vadovui, o ne įstaigai.
Nustatyta, kad Panevėžio TLK ir VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras 2014-03-26 sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojusią nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31) bei 2015-03-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojusią nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31) (b. l. 13-21, 22-32, t. I).
SDĮ33 straipsnio 1 dalies 1 punktu teritorinėms ligonių kasoms priskirta funkcija sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-02-06 įsakymu Nr. 1K-23patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrąsias ir standartines specialiąsias sąlygas. Minėto įsakymo 2.1 punktu pavedė teritorinėms ligonių kasoms perkelti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties standartines bendrąsias sąlygas (jų nekeičiant) į sutarčių, sudaromų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, projektus. Vadovaudamosi šiuo įsakymu bei sudarydamos Sutartį Nr. 10-234 bei Sutartį Nr. 10-311, Panevėžio TLK ir VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centras, perkėlė į jas standartines bendrąsias sąlygas. Minėtų sutarčių1.1 punktu įstaiga įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, o TLK įsipareigojo įstaigai apmokėti šių paslaugų išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Sutarties Nr. 10-234 ir Sutarties Nr. 10-311 bendrųjų sąlygų 2.2 punktą, įstaiga įsipareigojo, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovautis, be kita ko, Sveikatos draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Civiliniu kodeksu ir kitai įstatymais, Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais, reglamentuojančiais šių paslaugų teikimą ir jų išlaidų apmokėjimą, pagal 2.23 punktą – atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 3.1, 3.3, 3.4 punktais bei Sutarties Nr. 10-311 bendrųjų sąlygų 3.1, 3.2, 3.3 punktais Panevėžio TLK įsipareigojo apmokėti įstaigos suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos, neviršijant tam tikslui iš PSDF biudžeto skirtų asignavimų, jei šios paslaugos suteikiamos asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, arba draudžiamiems teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų atitinkamai 5.5 ir 5.3 punktuose numatyta, kad įstaigai neatlyginus PSDF biudžetui padarytos žalos ar nesumokėjus baudos per Sutartyje nustatytą terminą, žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, pagal šių sutarčių bendrųjų sąlygų atitinkamai 7.5 punkto bei 7.6 punkto nuostatas, bet kokie nesutarimai ar ginčai, kylantys tarp šalių dėl Sutarties, sprendžiami abipusiu susitarimu. Šalims nepavykus susitarti, bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, gali būti sprendžiami TLK taikinimo komisijoje, o nepavykus susitarti – kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme pagal TLK buveinės vietą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Civilinė atsakomybė pagal CK6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma atlyginti žala siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visetą, daro išvadą, jog byloje iš esmės yra keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nelaikytinos ekonominėmis sankcijomis, todėl jos nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. 2014-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014).
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (aktuali redakcija) 76 straipsnis įtvirtina, jog valstybinė ir teritorinės ligonių kasos pagal kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę, atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikia lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas. SDĮ 31 straipsnio 8 punktas suteikia teisę Valstybinei ligonių kasai kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat, kad suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. To paties įstatymo 33 straipsnio 6 punktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolės vykdymą savo veiklos zonoje numato ir teritorinėms ligonių kasoms. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, atitikties nustatytiems reikalavimams ir vaistų, medicinos pagalbos priemonių bei ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, išrašymo, išdavimo (pardavimo) ir kitos su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą – jos tikslą, vykdymo tvarką ir šią priežiūrą vykdančių asmenų teises bei pareigas reglamentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašas (bylai aktualiu laikotarpiu galiojusi akto redakcija). Taigi, teritorinė ligonių kasa, būdama Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties šalimi, tuo pačiu turi ir valdingus įgaliojimus, kas suponuoja byloje susiklosčiusių teisinių santykių mišrų pobūdį.
Nagrinėjamoje byloje Panevėžio TLK savo valdingus įgaliojimus įgyvendino atlikdama kontrolės procedūrą (neplaninį patikrinimą) pareiškėjo atžvilgiu ir, be kita ko, surašydama atitinkamus šios procedūros aktus. Atsižvelgiant į teisinių santykių tarp Panevėžio TLK ir pareiškėjo dėl pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apdraustiesiems mišrų pobūdį, būtina įvertinti, ar šie aktai gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, t. y. ar jie suteikia ar panaikina kokias nors pareiškėjo teises, nustato jam pareigas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)5straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės arįstatymųsaugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-03-17nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencijaNr.21, 2011, p. 359–378 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06nutartįadministracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22nutartįadministracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011-03-10nutartįadministracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012-05-21nutartįadministracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).
Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl Ligonių kasos kompetencijos apimties bei kontrolės procedūros metu priimtų aktų statuso teisinių pasekmių sukėlimo prasme. Išplėstinė teisėjų kolegija, 2015-12-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 pasisakydama šiuo aspektu, atkreipė dėmesį į tai, jog nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės priverstinai išieškoti PSDF biudžetui padarytą žalą (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl Ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.
Skundžiamoje Ekspertizės pažymoje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga per 30 kalendorinių dienų po Ekspertizės pažymos gavimo privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, į Panevėžio TLK atitinkamą sąskaitą pervesdama (duomenys neskelbtini) euro. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Ekspertizės pažymoje Panevėžio TLK įsakmiai ir įpareigoja pareiškėją grąžinti (duomenys neskelbtini) euro Panevėžio TLK į jos biudžetą, tačiau minėtam Ligonių kasos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios. Šis įpareigojimas savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčijamu aktu – Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2015-08-31 ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie VŠĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro patikrinimą“ nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis.
Kadangi Ekspertizės pažyma pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog ši pažyma bei vėlesni šios kontrolės procedūros metu surašyti administraciniai aktai, t. y. Panevėžio TLK taikinimo komisijos 2015-10-20 protokolinis nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-30 Panevėžio TLK direktoriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikytini skųstinais aktais ABTĮ prasme. TLK nustatytos žalos PSDF biudžetui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo veiklos pažeidimai gali būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos priteisimo. Remiantis pirmiau išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, jog pareiškėjo skundžiami Panevėžio TLK(duomenys neskelbtini) ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio TLK taikinimo komisijos 2015-10-20 protokolinis nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-30 Panevėžio TLK direktoriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnis, 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo101straipsnio 1 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Rokiškio rajono savivaldybei dėl 2015-08-31 ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2015-10-20 protokolinio nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-10-30 Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.