Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2023 m. spalio 5 d. apie 00.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. Z., t. y. sudavė vieną kartą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka A. Z. į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš 2023 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis Konduktorių g. 1-1, Vilniuje (1 t., b. l. 8-14).

Iš registruojamų duomenų apie įvykį, matyti, kad 2023 m. spalio 5 d. 00.14 val. gautas pranešimas apie tai, kad kaimynas V. K. bute sumušė savo žmoną J. Z. ((duomenys neskelbtini) m.) ir vaiką ((duomenys neskelbtini) m.) (1 t., b. l. 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. S. 2023 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. spalio 5 d. dirbant kartu su vyr. patrule L. M. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog kaimynas V. K. sumušė savo žmoną J. Z. ir vaiką. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko A. Z., kuri paaiškino, kad 2023 m. spalio 5 d. apie 00:10 val. (duomenys neskelbtini) jai į galvos sritį trenkė jos vyras V. K., atėmė telefoną, kad neskambintų policijai, su dukra išėjo pas kaimynę. V. K. paskambino numeriu 112 ir norėjo prisiduoti, tačiau susisiekus su V. K. telefonu, šis paaiškino jam daugiau neskambinti ir kad jis turi reikalų bei atsisakė kategoriškai susitikti ir bendrauti. Apvažiavus apylinkes ir patikrinus (duomenys neskelbtini), V. K. nerado (1 t., b. l. 18).

Iš 2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pranešimai. BPC skambučio įraše (ID 92227897286, skambučio pradžia_ 2023-10-05 00_14_19), užfiksuota, kaip pranešėja E. J. nurodo, kad nori iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nes kaimynas V. K. sumušė žmoną J. Z. su vaiku, ji atbėgo pas ją. Vaikas ir moteris yra sąmoningi. Vyras kol kas vietoje. BPC pranešimo įraše (ID 92227897286, skambučio pradžia_ 2023-10-05 01_27_01), užfiksuota, kaip pranešėjas V. K. nurodo, kad (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje buvo iškvietimas. Tikriausiai policiją iškvietė žmona, nes nurodė, kad ieškojo jo, todėl dabar skambina prisistatyti, stovi netoli namų prie namo. BPC darbuotojai paklausus, ar jis mušė savo žmoną, atsakė, kad turbūt. Paklausus antrą kartą pasakė, kad nemušė. V. K. nurodo, kad nepabėgo, o tiesiog išėjo, nes susibarė. BPC darbuotojas nurodo palaukti policijos prie namų ir prisiduoti, V. K. sutiko ir nurodė, kad ten ir lauks (1 t., b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Kaltinamasis V. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjime teisme laikęsis pozicijos, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad iš tiesų buvo kaltinime nurodytos aplinkybės, jis sudavė A. Z., dėl šių veiksmų nurodė apgailestaujantis. Teisme apklausta liudytoja E. J. parodė, kad kiek po vidurnakčio pas ją atbėgo A. Z. su vaiku, visa drebėjo ir pasakė, kad V. K. jai smogė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytoja paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešdama apie smurtą, naudotą prieš nukentėjusiąją (1 t., b. l. 17, 40-42). Liudytojos L. M. parodymai, taip pat policijos pareigūnų kūno kamera fiksuoti vaizdo įrašai patvirtina, kad tokias aplinkybes A. Z. nurodė ir pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, t. y. kad jos neblaivus vyras, paprašius jo telefonu kalbėti virtuvėje tyliau, ranka vieną kartą trenkė jai į smilkinį, skausmą jaučia iki šiol. Pati nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė analogiškas aplinkybes, kad V. K. pradėjo elgtis agresyviai, ranka vieną kartą trenkė jai į galvos, t. y. smilkinio sritį, dėl ko jautė skausmą.

Teismas pastebi, kad kaltinime buvo nurodyti alternatyvūs veiksmai, kuriais V. K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. mušdamas ar kitaip smurtaudamas. Iš aptartų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad V. K. ranka vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį, kas laikytina mušimu. Jokių kitų smurtavimo būdų nebuvo nustatyta, todėl pastaroji aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Atitinkamai patikslinta aplinkybė, kad mušdamas fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, V. K. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. Z., t. y. sudavė vieną kartą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ranka A. Z. į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Fizinis skausmas sukeltas šeimos nariui, taigi veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 79-80), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 81-84), nuo 2019 m. gruodžio 19 d. vykdo individualią veiklą (1 t. b. l. 85-86). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas (1 t., b. l. 87-89), Respublikinėje priklausomybių ligų centre Vilniaus filialo Ambulatoriniame skyriuje per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 90). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. – balandžio 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizes akte Nr. 78TPK-48/2024 nurodyta, kad V. K. 2023 m. spalio 5 d. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo paprasto girtumo būsenoje, o jam diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas buvo remisijos fazėje (t. y., šio sutrikimo simptomai jam kliniškai nepasireiškė). V. K. 2023 m. spalio 5 d. inkriminuojamos veikos metu dėl savo psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu dėl savo psichikos būklės V. K. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje nagrinėjamų įvykių metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. V. K. nėra pagrindo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (nenustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai) (1 t., b. l. 57-61).

Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis tik baigiamojoje bylos stadijoje, apklausus liudytojus, pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, nurodydamas, kad smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nurodė, kad gailisi dėl tokių veiksmų. Teismo manymu, esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo pozicijos nenuoseklumui, nėra pagrindo vertinti, kad V. K. pripažinimas padarius veiką bei išreikštas gailėjimasis gali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų lengvinti kaltinamojo atsakomybę, teismas nenustatė.

Kaltinamasis teisme nurodė, kad konfliktas, kurio metu panaudojo fizinį smurtą, kilo jam esant neblaiviam, priešingu, atveju, taip nebūtų susiklostę. Taigi, apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos veikos padarymui ir tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, neskiriant intensyvios priežiūros ir vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su minėtais įpareigojimais yra proporcinga pirmą kartą teisiamojo kaltinamojo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai.

V. Kiti klausimai

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1., punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 514,59 Eur (2 t., b. l. 2-8).

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-108), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apriboją 7 (septyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti,

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.