Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-36-556/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-25
Bylos Nr.: eA-36-556/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02202-2023-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Via Lietuva“
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Administracinė byla Nr. eA-36-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02202-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „Via Lietuva“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 2023/3-35-20 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Įgyvendindamas projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas“ Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0013 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94,00 iki 107,00 km rekonstravimo projektinių sprendinių su PAV, teritorijų planavimo dokumentų ir techninio darbo projekto parengimas“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo laimėtoju pripažinta ūkio subjektų grupė – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ ir valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Transporto ir kelių tyrimo institutas. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė pirkimo sutartį dėl projektavimo paslaugų Nr. S-736 (toliau – ir Projektavimo paslaugų sutartis Nr. S-736). Taip pat 2018 m. kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 dėl projekto vykdymo priežiūros paslaugų, o 2020 m. lapkričio 10 d. sudaryta Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. S-1467 (toliau – ir Projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. S-1467).

2.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 19 d. Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus. Agentūra 2022 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui pateikė įtarimą apie pažeidimą Nr. IT03, o 2023 m. sausio 26 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo dėl viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 17 464,19 Eur.

2.3. Pareiškėjas skelbimą apie Pirkimą išsiuntė 2010 m. gegužės 19 d. Agentūra tyrimą dėl tariamų pažeidimų inicijavo tik 2021 m. liepos 19 d. Tokie Agentūros veiksmai, atlikti praleidus bet kokius senaties terminus, nėra suderinami su gero viešojo administravimo bei kitais principais. Pareiškėjas nėra išsaugojęs didžiosios dalies Pirkimo dokumentų, todėl buvo apribotos jo galimybės gintis nuo nustatytų pažeidimų. Pagal Pirkimo paskelbimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos nuostatas pirkimo dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip ketverius metus nuo pirkimo pabaigos, todėl pareiškėjas neturėjo įstatymu nustatytos pareigos tokių dokumentų saugoti trylika metų. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nurodyta, kad viešųjų pirkimų dokumentacijos saugojimo terminas yra nuo penkerių iki dešimties metų. Nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ar kitas teisės aktas, reglamentuojantis Agentūros atliekamą viešųjų pirkimų priežiūrą, nenustato senaties terminų, kuriems suėjus ji nebeturėtų teisės atlikti pirkimų tikrinimą bei skirti poveikio priemones. Tikrindama itin seniai vykdytą Pirkimą, Agentūra pažeidė protingumo principą, nepaisė gero administravimo principo ir sąžiningai nevykdė savo funkcijų. Tokio pobūdžio patikrinimai, kuriais siekiama įvertinti Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansavimo panaudojimą ir su juo susijusius viešuosius pirkimus, turėtų būti vykdomi kaip įmanoma operatyviau, per įmanomai trumpiausią laiką. Pareiškėjas buvo įgijęs teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą, kad Pirkimą vykdė teisėtai ir tinkamai. Šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas – administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

2.4. Agentūra praleido Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 305 punkte įtvirtintą 30 dienų terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl pažeidimo. Sprendimas turėjo būti priimtas ne vėliau nei 2022 m. lapkričio 14 d., tačiau buvo priimtas tik 2023 m. sausio 26 d.

2.5. Pareiškėjas nepažeidė ginčijamame Sprendime Agentūros nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl tiekėjų konkurencijos ribojimo, kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams nustatymo ir laimėtojo nustatymo. Be to, Agentūros nustatyti tariami pažeidimai neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio. Sprendime Agentūra neįrodė, kad tariamais pažeidimais buvo padarytas neigiamas poveikis ES biudžetui, taip pat nedetalizavo (nepagrindė) pažeidimo sunkumo. Finansinė sankcija neatitinka proporcingumo principo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas pats deklaravo Projekto vykdymo priežiūros sutarties išlaidas, todėl prisiėmė riziką, jog negalės tinkamai pagrįsti tam tikrų Pirkimo vykdymo aspektų. Šių veiksmų neigiami padariniai negali būti perkelti Agentūrai. PAFT nėra nustatytas apribojimas dėl tikrinamo pirkimo atlikimo datos. 2020 m. lapkričio 10 d. sudaryta Projekto vykdymo priežiūros sutartis yra neatsiejama nuo 2010 m. gruodžio 6 d. Projektavimo paslaugų sutarties. Todėl Agentūra privalėjo įvertinti 2010 metais įvykdytą Pirkimą. Agentūra neturėjo teisinio pagrindo tikrinti Pirkimą anksčiau nei su pareiškėju buvo sudaryta paramos sutartis dėl Projekto vykdymo. Šiuo atveju Pirkimas įvykdytas pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, todėl jo pagrindu sudarytos Projekto vykdymo priežiūros sutarties išlaidos negali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Projekto vykdytojas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti ES finansavimą, jeigu jis padarė teisės aktų pažeidimą, todėl pareiškėjas negali pateisinti savo padaryto pažeidimo teisėtų lūkesčių principu. Vien tai, kad pareiškėjas nėra išsaugojęs Pirkimo dokumentų, nėra pagrindas taikyti teisės principą, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

3.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, kad Agentūra atliko pažeidimo tyrimą ilgiau nei per 30 dienų, nesudaro teisinių prielaidų naikinti Agentūros priimtą Sprendimą.

3.3. Agentūra Sprendime pagrįstai nustatė viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus, o taikydama finansinę korekciją laikėsi proporcingumo principo ir atsižvelgė į visas esmines pažeidimų padarymo aplinkybes.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Įvertinęs ginčui aktualų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūra turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti pažeidimo tyrimą. Pareiškėjo argumentai dėl senaties taikymo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuota, kada Agentūra nebegali tikrinti Pirkimo, vykdyti savo pareigos, atlikti tam tikrų procedūrų ir pan. Pareiškėjas taip pat nenurodė teisinio reguliavimo, kuriame būtų įtvirtintas draudimas Agentūrai, praėjus tam tikram laikotarpiui, atlikti savo pareigą ir tikrinti Pirkimą.

6. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Agentūra pagrįstai nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Taip pat konstatuota, kad Agentūra atsižvelgė į su pažeidimais susijusias aplinkybes, tinkamai vadovavosi proporcingumo principu bei pagrįstai pareiškėjui pritaikė 25 proc. dydžio finansinę korekciją.

III.

7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

8. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino Agentūros teisę inicijuoti pažeidimo tyrimą praėjus trylikai metų nuo Pirkimo, nepasisakė, kaip šie veiksmai dera su gero viešo administravimo, proceso šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo bei kitais principais. Agentūrai suteikta neterminuota teisė tikrinti ir nustatyti finansines korekcijas, praėjus neprotingai ilgam laikui, pažeidžia teisę į teisingą teismą. Tokiais veiksmais taip pat yra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas. Atsižvelgiant į tai, kad specialieji įstatymai, reglamentuojantys Agentūros vykdomą viešųjų pirkimų priežiūrą, nenumato jokių senaties terminų, per kuriuos turėtų būti pritaikoma poveikio priemonė, pagal analogiją taikytinas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų senaties terminas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl neišsaugotų pirkimo dokumentų, teisėtų lūkesčių ir senaties termino nepaneigia padaryto pažeidimo bei teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų. Agentūra pagrįstai pritaikė finansinę korekciją – įvertino visas svarbias aplinkybes, nustatydama finansinę korekciją, užtikrino, kad ji atitiktų proporcingumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

11. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Agentūros 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 2023/3-35-20, kuriuo už viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimus pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju teisės aktai nereglamentuoja senaties terminų, kuriems pasibaigus Agentūra nebegali inicijuoti su viešųjų pirkimų pažeidimu susijusio tyrimo, o ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai nustatyti pareiškėjo padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai, pareiškėjui pritaikyta proporcinga finansinė korekcija.

13. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą pirmiausia grindžia argumentais, kad neterminuota teisė vykdyti pažeidimo tyrimą bei taikyti finansines korekcijas, praėjus neprotingai ilgam laikui, nedera su teisinio tikrumo principu ir pažeidžia teisę į teisingą teismą. Pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad viešųjų pirkimų pažeidimai ginčijamame Sprendime buvo nustatyti nepagrįstai.

14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad:

15.1. Pareiškėjas 2010 metais atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94,00 iki 107,00 km rekonstravimo projektinių sprendinių su PAV, teritorijų planavimo dokumentų ir techninio darbo projekto parengimas“.

15.2. Pareiškėjas su Pirkimo laimėtoju – jungtinės veiklos pagrindu susivienijusiais UAB „Kelprojektas“ ir VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ – 2010 m. gruodžio 6 d. sudarė Projektavimo paslaugų sutartį Nr. S-736. Šios sutarties 11.12 punktu rangovas, be kita ko, įsipareigojo vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą nuo statinio įgyvendinimo (statybos) pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagal atskirą su užsakovu sudarytą sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ patvirtinimo“ pakeitimu (Žin., 2007, Nr. 112-4588).

15.3. Pareiškėjas ir jungtinės veiklos pagrindu veikiantys UAB „Kelprojektas“ bei VĮ „Transporto ir kelių tyrimo institutas“ 2018 m. kovo 27 d. sudarė papildomą susitarimą prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736, kuriuo iš dalies pakeista techninė užduotis, taip pat nurodyta, kad rangovas vykdys statinio statybos projekto vykdymo priežiūrą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais pagal atskirą su užsakovu sudarytą statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį; atskiro susitarimo dėl kiekvieno statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina – 0,4 proc. nuo statybos montavimo darbų sutarties kainos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM); susitarimas įsigaliojo nuo jo pasirašymo ir yra neatskiriama Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 dalis.

15.4. Pareiškėjas ir UAB „Kelprojektas“ 2020 m. lapkričio 10 d. sudarė Projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. S-1467, kuria UAB „Kelprojektas“ įsipareigojo suteikti valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimo projekto, parengto Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 ir papildomo susitarimo prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 pagrindu, vykdymo priežiūros paslaugas. Sutarties kaina su PVM – 69 856,76 Eur. Šios sutarties 17 punkte nurodyta, kad ji yra neatskiriama Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 ir papildomo susitarimo prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 dalis ir jai tiesiogiai galioja Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 ir papildomo susitarimo prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 sąlygos.

15.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3-742 projektui Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0013 „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas“ skirtas finansavimas įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 6 prioritetą „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“.

15.6. Agentūra ir pareiškėjas 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0013 „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas“ sutartį (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutarties 1 priede „Projekto aprašymas“ nurodyta, kad fizinio rodiklio (4,10 km ilgio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo rekonstrukcijos) pasiekimas, be kita ko, grindžiamas 2020 m. lapkričio 10 d. Projekto vykdymo priežiūros sutartimi Nr. S-1467 (projekto vykdymo priežiūros paslaugos).

15.7. Agentūra 2022 m. lapkričio 14 d. įtarimu apie pažeidimą Nr. IT03 pareiškėją informavo, kad yra įtariamas Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 pažeidimas. Aprašydama įtariamą pažeidimą, Agentūra nurodė, kad tiek 2018 m. kovo 27 d. papildomas susitarimas prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736, tiek 2020 m. lapkričio 10 d. Projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. S-1467 yra susiję su 2010 metais vykdytu pirkimu ir dėl jo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartimi Nr. S-736. Įvertinusi 2010 metais vykdytą pirkimą, Agentūra įtarė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, susijusius su nepagrįstu subrangos ribojimu, pernelyg aukštais kvalifikaciniais reikalavimais bei netinkamu pirkimo laimėtojo nustatymu. Dėl nurodytų priežasčių, buvo pradėtas pažeidimo tyrimas.

15.8. Agentūra 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 2023/3-35-20 konstatavo, kad pirkimas 2010 metais buvo atliktas pažeidžiant 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013), 6 straipsnio, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1–3 ir 6 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios sutarties vertės.

Dėl patraukimo atsakomybėn termino

16. Kaip minėta, bylos šalys pirmiausia nesutaria dėl to, ar 2022 metais administruodama Projektą Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0013 Agentūra turėjo teisę inicijuoti pažeidimo tyrimą dėl 2010 metais pareiškėjo vykdyto tarptautinio viešojo pirkimo. Agentūra šiuo aspektu laikosi pozicijos, kad teisės aktai nenustato tokią jos teisę ribojančių terminų ir kad pareiškėjas turi prisiimti riziką dėl praeityje galbūt netinkamai įvykdytų viešųjų pirkimų. Pareiškėjas gi teigia, kad toks aiškinimas nedera su teisinio tikrumo principu ir pažeidžia teisę į teisingą teismą, todėl pagal analogiją turėtų būti taikomas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas dvejų metų senaties terminas.

17. Sanglaudos fondas, kuriuo yra remiama transeuropinio transporto tinklo plėtra, yra įsteigtas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1300/2013). Šiuo reglamentu nustatytos konkrečios nuostatos dėl veiklos rūšių, kurias Sanglaudos fondas gali remti, kad būtų prisidedama prie investavimo prioritetų pagal Reglamente Nr. 1303/2013 nustatytus teminius tikslus. Atitinkamai, Reglamente Nr. 1303/2013 (2020 m. lapkričio 15 d. konsoliduota redakcija) nustatyta, kad pažeidimu yra laikomas bet koks įgyvendinant Europos Sąjungos investicinius fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Valstybės narės užtikrina, kad programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių ir kad šios sistemos būtų veiksmingos (74 str. 2 d.). Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius (122 str. 2 d.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.).

18. Nacionaliniu lygmeniu teisinius santykius dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, reglamentuoja PAFT. Pastarosiose (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 12 d.) nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais (295 p.). Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6–14 punktuose nustatyta tvarka (311 p.). PAFT 7 priede įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (6 p.).

19. Pažymėtina, jog nei Sanglaudos fondą įsteigiančiame Reglamente Nr. 1300/2013, nei šiam fondui bendrąsias nuostatas nustatančiame Reglamente Nr. 1303/2013 nėra jokių specialių nuostatų, susijusių su paramos gavėjų patraukimo atsakomybėn už pažeidimus, padarytus įgyvendinant Europos Sąjungos investicinius fondus, terminais. Su tokiais terminais susijusių nuostatų nėra ir nacionaliniame reglamentavime – PAFT. Tačiau turi būti atsižvelgiama ne tik į specialiuosius teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos paramos skyrimą ar administravimą, bet ir taikytinus bendruosius teisės aktus, inter alia (be kita ko) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017, Administracinė jurisprudencija, 2017, Nr. 34, p. 300–328).

20. Reglamentu Nr. 2988/95 nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus. Pažeidimu laikomas bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (1 str. 1–2 d.). Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį (3 str. 1 d.). Valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 dalyje (3 str. 3 d.).

21. Aptartą Europos Sąjungos ir nacionalinį reglamentavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčui aktualiame teisiniame reguliavime nėra įtvirtinti terminai, ribojantys Agentūros teisę inicijuoti pažeidimo tyrimą ir taikyti finansines korekcijas. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje yra nustatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ANK įtvirtinto dvejų metų senaties termino taikymo pagal analogiją.

22. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas patraukimo atsakomybėn senaties terminas taikomas, be kita ko, tokioms administracinėms priemonėms ir skaičiuojamas nuo tada, kai padaromas pažeidimas, kuris pagal jo 1 straipsnio 2 dalį apibrėžiamas kaip „bet kuris [Sąjungos] teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio [Sąjungos] bendram biudžetui padaroma žala“ (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl- und Zerlegebetrieb ir kt., C?278/07–C?280/07, 21 p.; 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo IFAP, C?447/20 ir C?448/20, 47 p.). Taigi taikant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje įtvirtintą patraukimo atsakomybėn senaties terminą, būtina nustatyti ne tik pažeidimo, kaip jis apibrėžtas šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje (taip pat Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 26 punkte), sudėtį. Šio senaties termino eigos pradžia siejama su pažeidimo padarymo momentu, todėl kiekvienu atveju turi būti ištirtos ir įvertintos konkrečios pažeidimo padarymo aplinkybės, nustatytas jo pobūdis (vienkartinis, tęstinis, pakartotinis), kada pažeidimas baigėsi.

Dėl ginčijamame Sprendime nustatytų pažeidimų

23. Pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog tarptautinį pirkimą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94,00 iki 107,00 km rekonstravimo projektinių sprendinių su PAV, teritorijų planavimo dokumentų ir techninio darbo projekto parengimas“ pareiškėjas vykdė įgyvendindamas Projektą Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0013. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėtas pirkimas buvo vykdomas 2010 m. gegužę, Projektavimo paslaugų sutartis Nr. S-736 su pirkimo laimėtoju sudaryta 2010 m. gruodžio 6 d., o paramos teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir Agentūros susiklostė tik 2020 metais, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu pareiškėjo vykdomam Projektui Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0013 buvo skirtas finansavimas ir su pareiškėju sudaryta Paramos sutartis. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Paramos sutartis su pareiškėju sudaryta, įgyvendinant vėlesnę, t. y. 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, o parama skirta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimui. Byloje nėra duomenų, kad 2010 metų tarptautinis viešasis projektavimo paslaugų pirkimas pareiškėjo buvo vykdomas, įgyvendinant kurią nors kitą Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą.

24. Taigi 2010 metų tarptautinis pirkimas ir dėl jo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartis Nr. S-736 nebuvo finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o šios sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės nebuvo vertinamos tokias lėšas administruojančių valstybinių institucijų.

25. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamoms veikloms pagal Projektą Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0013 buvo priskirtos 2020 m. lapkričio 10 d. Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 išlaidos. Atitinkamai, Agentūra 2022 m. lapkričio 14 d. įtarimu apie pažeidimą Nr. IT03 pareiškėją informavo, kad yra įtariamas būtent Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 pažeidimas, tačiau šį pažeidimą iš esmės susiejo ne su Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 sudarymo ir / ar vykdymo aplinkybėmis, o su tariamai netinkamu 2010 metų tarptautinio viešojo pirkimo vykdymu. Šią sąsają atsakovas įtarime apie pažeidimą bei ginčijamame Sprendime motyvavo tuo, kad tiek 2018 m. kovo 27 d. papildomas susitarimas prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736, tiek 2020 m. lapkričio 10 d. Projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. S-1467 yra susiję su 2010 metais vykdytu pirkimu ir dėl jo sudaryta Projektavimo paslaugų sutartimi Nr. S-736. Procesiniuose dokumentuose atsakovas papildomai pažymėjo, kad 2018 m. kovo 27 d. papildomame susitarime prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 bei 2020 m. lapkričio 10 d. Projekto vykdymo priežiūros sutartyje Nr. S-1467 yra tiesiogiai nurodyta, kad minėti susitarimai yra neatskiriama Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 dalis. Jokių kitų motyvų, kuriais remiantis atlikdama pažeidimo tyrimą Agentūra vertino tik iki paramos teisinių santykių su pareiškėju susiklostymo sudarytą ir įvykdytą pirkimo sutartį, atskirai nevertindama Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 sudarymo aplinkybių, Agentūra ginčijamame sprendime nenurodė. Šių aplinkybių nesiaiškino ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

26. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad skiriasi Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 ir Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 objektas bei apimtis: Projektavimo paslaugų sutartis Nr. S-736 buvo sudaryta dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94,00 iki 107,00 km projekto parengimo, o Projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. S-1467 – dėl statinio projekto vykdymo priežiūros minėto kelio ruože nuo 102,90 iki 107,00 km. Taigi 2020 metais tarp pareiškėjo ir Agentūros susiklostę paramos teisiniai santykiai yra susiję tik su dalimi Projektavimo paslaugų sutartimi Nr. S-736 suprojektuoto kelio ruožo, be to, Europos Sąjungos parama skirta kitam šio kelio ruožo darbų etapui – statinio projekto vykdymo priežiūrai finansuoti.

27. Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 sudarymo aspektu pažymėtina, kad statinio projekto rengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra yra reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d.), kurio 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projektuotojo rašytiniu sutikimu arba kai statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia statinio projektą parengusi projektavimo įmonė, statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ar statinio projekto vadovo atestato arba yra miręs), statinio projekto vykdymo priežiūrą gali atlikti kitas statytojo (užsakovo) pasirinktas statinio projektuotojas. Iš esmės analogiška nuostata Statybos įstatyme buvo įtvirtinta ir 2010 m. gruodžio 6 d. Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 bei 2018 m. kovo 27 d. papildomo susitarimo prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736 sudarymo metu (žr. tuo metu galiojusių Statybos įstatymo redakcijų 31 str. 3 d. ir 36 str. 3 d.).

28. Aptartos Statybos įstatymo nuostatos papildomai detalizuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintuose statybos techniniuose reglamentuose. 2020 m. lapkričio 10 d. Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 sudarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ redakcijoje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) gali pasirinkti kitą statinio projektuotoją (neprojektavusį statomo statinio), turintį teisę užsiimti atitinkama veikla ir sudaryti su juo statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį, šiais atvejais: gavus statinio projektuotojo rašytinį sutikimą; statinio projektuotojo nebėra (nebeveikia statinio projektą parengusi projektavimo įmonė) arba joje nebedirba statinio projekto priežiūros vadovas, turintis teisę vadovauti atitinkamai veiklai; statinio projektuotojas fizinis asmuo jau nesiverčia projektavimo veikla, neturi šios veiklos verslo liudijimo ir atestato / ar teisės vadovauti atitinkamai veiklai arba yra miręs (79.1–79.3 p.). Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ 11.1–11.3 punktuose.

29. Nurodytą statybos projekto vykdymo priežiūros teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste matyti, jog statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis, su kuria ginčijamu Sprendimu yra siejamas pažeidimas, paprastai sudaroma su konkretų statinio projektą rengusiu asmeniu, išskyrus teisės aktuose įtvirtintas išimtis. Šį teisinį reguliavimą atitinkančios nuostatos buvo įtrauktos į 2010 m. gruodžio 6 d. Projektavimo paslaugų sutarties 11.12 punktą bei 2018 m. kovo 27 d. papildomą susitarimą prie Projektavimo paslaugų sutarties Nr. S-736. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu vėliau buvo sudaryta ir Projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. S-1467.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas su statybos projekto vykdymo priežiūros sutarties sudarymu susijęs teisinis reguliavimas yra reikšminga aplinkybė, vertinant pareiškėjo elgesį vėliau 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklosčiusių paramos teisinių santykių kontekste (pvz., ar egzistavo teisės aktuose įtvirtintos sąlygos statinio projekto vykdymo priežiūrą perduoti kitam statinio projektuotojui ir ar pareiškėjas siekė pasinaudoti tokia galimybe). Ši aplinkybė svarbi sprendžiant, ar aptariamu atveju pareiškėjui įgyvendinant iš Europos Sąjungos investicinių fondų finansuojamą Projektą (sudarant Projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. S-1467) buvo padarytas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, jį kvalifikuojant, taip pat nustatant jo pradžios / pabaigos momentą. Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie minėtos projekto vykdymo priežiūros sutarties sudarymo aplinkybes byloje nėra.

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčui aktualiame teisiniame reguliavime nėra įtvirtinti terminai, ribojantys Agentūros teisę inicijuoti pažeidimo tyrimą ir taikyti finansines korekcijas. Pareiškėjo patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymo aspektu byloje nėra nustatytos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su paramos santykių tarp pareiškėjo ir Agentūros atsiradimo momentu, taip pat trūksta faktinių duomenų apie Projekto vykdymo priežiūros sutarties Nr. S-1467 sudarymo aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant ir kvalifikuojant ginčijamame Sprendime nurodytus pažeidimus, jų įvykdymo / pabaigos momentą, pobūdį (tęstinumą / pakartotinumą).

32. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

33. Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs ir įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo, nebuvo atskleista bylos esmė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius