Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016-12-22 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., iš dalies pridėta prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir V. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. B. bei kitų nuteistųjų - R. P. ir D. S., solidariai priteista nukentėjusiajai G. I. 1558,48 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. P. ir D. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. P. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, su šiais asmenimis turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, realizuodamas bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą ir susitarimą surasti asmenis, turinčius banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti apgaulės būdu užvaldytas pinigines lėšas ir po to juos išgryninti, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-07-12, telefoniniu pokalbiu metu susitarė su S. M. ir J. K., kad šios leistų pasinaudoti jų turimomis sąskaitomis bankuose bei gautus į savo sąskaitas pinigines lėšas išgryninti ir perduoti jo (V. B.) nurodytiems asmenims. Po to S. M., nesuvokusiai savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jo (V. B.) jai nurodytus veiksmus – suteikus jam savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis ir pažadėjus iš savo sąskaitos nuimti jai pervestas pinigines lėšas ir perduoti jo (V. B.) nurodytiems asmenims bei J. K., nesuvokusiai savo veiksmų nusikalstamumo, atlikus jo (V. B.) jai nurodytus veiksmus – suteikus jam savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis ir pažadėjus iš savo sąskaitos paimti jai pervestas pinigines lėšas ir perduoti jo (V. B.) nurodytiems asmenims, jis (V. B.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau, kaip 2012-07-12 13.32 val. perdavė iš S. M. ir J. K. gautus jų banko sąskaitų numerius bendrininkų grupės nariui R. P.. R. P., panaudojant neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaulės būdu įgytus G. I. AB (duomenys neskelbtini)“ banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – internetinės bankininkystės prisijungimo ID, slaptažodžius ir kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gavęs iš jo (V. B.) S. M. ir J. K. banko sąskaitų duomenis, tikslu apgaulės būdu užvaldyti svetimas lėšas, 2012-07-12 būdamas (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, per suteiktą interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 12:34:07 val. iki 14:25:28 val. neteisėtai prisijungė prie fizinio asmens G. I. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 13:01:39 val. iš šios G.I. asmeninės sąskaitos automatiniu būdu įsijungus tiesioginio perėjimo paslaugai, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), Nr. (duomenys neskelbtini) (SEK) ir laikotarpiu nuo 13:05:50 val. iki 14:25:28 val. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės G. I. vardu inicijavo finansines operacijas: 13:20:27 val. pervedė 3 500 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) į J. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 13:30:06 val. pervedė 2 032,40 Eurų (7000 Lt) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) į S. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 13:32:11 val. pervedė 2 032,40 Eurų (7000 Lt) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, jis (V. B.) tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis gavęs iš R. P. patvirtinimą, kad pinigai į S. M. ir J. K. sąskaitas pervesti, tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-07-12 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, telefoninio pokalbio metu nurodė S. M. ir J. K. vykti į bankus Kauno mieste, išgryninti joms pervestus pinigus bei perduoti jo (V. B.) nurodytiems asmenims. J. K. nesuvokdama savo veiksmų nusikalstamumo 2012-07-12 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banko skyriuje išgrynino – 3 500 Lt ir 7 000 Lt, o S. M. nesuvokdama savo veiksmų nusikalstamumo 2012-07-12 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banko skyriuje išgrynino – 7 000 Lt, ir jo (V. B.) nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje J. K. ir S. M. juos perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu V. B. padėjo R. P. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenimis apgaule jų naudai įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 17 500 litų, t.y. 5 068,35 EUR.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už sukčiavimą. Tvirtina, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir jame dalyvavo to nesuvokdamas, pateikia savo įvykių versiją bei vertinimą, ginčija turtinės žalos priteisimą iš jo G. I.. Tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota V. B. kaltė dėl jam inkriminuotos BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir išteisinti jį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų iš esmės neteisingai išsprendęs civilinio ieškinio klausimą.

Apeliantas V. B. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., teigia nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo davęs pažįstamui A. E. savo draugių sąskaitų duomenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi liudytojų J. K. ir S. M. parodymais, jų parodymo atpažinti protokolų duomenimis, rašytiniais dokumentais, kurių pagrindu konstatavo V. B. kaltę dėl jam inkriminuoto sukčiavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl V. B. kaltės.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad apgaulės būdu, be kita ko pasinaudojant apie nusikalstamos veikos darymą nežinančių asmenų bankų sąskaitų duomenimis bei pastariesiems išgryninus ir perdavus pervestus pinigus tam tikriems asmenims, buvo užvaldytos svetimos piniginės lėšos. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, prie šio vieningo tikslo pasiekimo įvairiais veiksmais prisidėjo eilė skundžiamame nuosprendyje nurodytų asmenų, tame tarpe ir apeliantas V. B.. Iš jam pateikto kaltinimo seka, kad jo vaidmuo pasireiškė suradimu asmenų, kurie leistų pasinaudoti jų turimomis sąskaitomis bankuose bei gautas į savo sąskaitas pinigines lėšas išgrynintų ir perduotų jo (V. B.) nurodytiems asmenims. Pats apeliantas neneigia atlikęs minėtus veiksmus – telefoninių pokalbių metu susitaręs su savo pažįstamomis S. M. bei J. K., kad šios leistų pasinaudoti jų turimomis sąskaitomis bankuose bei į savo sąskaitas gautas pinigines lėšas išgrynintų bei perduotų jo nurodytiems asmenims. Šiuos duomenis patvirtina ir byloje esančių įrodymų visuma – liudytojų J. K. ir S. M. parodymai, jų parodymo atpažinti protokolų duomenys, rašytiniai dokumentai, kurie be kita ko, priešingai apelianto deklaratyviems bei subjektyviems teiginiams, atskleidžia V. B. suvokimą apie dalyvavimą įgyvendinant nusikalstamą sumanymą tikslu apgaule įgyti svetimus pinigus.

Nuteistasis V. B. teigia J. K. ir S. M. sąskaitų duomenų prašęs ne sau, o draugo A. E. prašymu, tačiau minėtų liudytojų parodymų turinys tai paneigia ir rodo apelianto nenuoseklumą joms nurodant skirtingas prašomų sąskaitų duomenų priežastis bei gana aktyvų V. B. vaidmenį jų atžvilgiu, pastarosioms vykdant jo prašymą ir nurodymus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pavedimai į liudytojų J. K. ir S. M. sąskaitas buvo padaryti ne iš fizinio asmens, o juridinio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, kas paneigia apelianto teiginius ir atitinkamai rodo jo parodymų nepatikimumą. Sutinkamai su liudytojų J. K. ir S. M. parodymais, V. B. pinigų pervedimo į jų jam nurodytas bankų sąskaitas dieną telefonu palaikė su jomis ryšį pranešdamas apie padarytus pavedimus į jų sąskaitas bei nurodydamas, kaip jos turi toliau elgtis – kurioje vietoje, kokią valandą, kam perduoti pinigus. Liudytoja J. K. parodė, kad išgrynintus pinigus vežant į V. B. nurodytą vietą, ji visą laiką su juo kalbėjo telefonu, po ko pastarasis dar kalbėjo jos telefonu su vienu iš vyriškių, kuriam ji ir perdavė pinigus. Šios aplinkybės rodo, jog V. B. buvo žinomas pinigų pervedimo laikas, jis palaikė ryšį su kitais šioje nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiais asmenimis, žinojo vykdomo nusikaltimo eigą. Apelianto suinteresuotumą įgyvendinant nusikalstamos veikos sumanymą taip pat patvirtina ir tai, jog abejoms liudytojoms V. B. pažadėjo atsilyginti už jų suteiktas paslaugas – leidimą pasinaudoti bankų sąskaitų duomenimis, į jas pervestų pinigų išgryninimu ir perdavimu tam tikriems asmenims.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aukščiau paminėtos bei skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. B. veikdamas suvokė savo veikos pavojingumą, numatė veikos pavojingas pasekmes ir to siekė. Apeliantas padarė nusikaltimą, veikiant su kitais asmenimis, turint vieną bendrą tikslą sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Akivaizdu, kad jo veiksmai buvo būtini, jog būtų pasiektas nusikaltimo rezultatas – nukentėjusiųjų pinigų užvaldymas. V. B. veiksmai tiesiogiai prisidėjo prie nukentėjusiųjų turto užvaldymo ir buvo reikšminga sukčiavimo schemos dalis bei lėmė svetimo turto įgijimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto įgijimas apgaulės būdu.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo V. B. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia nuteistajam paskirtoji bausmė tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, ir yra teisinga.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su turtinės žalos priteisimu iš jo nukentėjusiajai G. I., nes, V. B. teigimu, į jo pažįstamų J. K. ir S. M. sąskaitas buvo pervedama tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne iš G. I. banko sąskaitos. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors iš apeliantui inkriminuoto kaltinimo iš tiesų matyti, kad į jo pažįstamų J. K. ir S. M. sąskaitas buvo pervedama tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, tačiau bylos duomenimis yra konstatuotas bendrininkų, įskaitant ir V. B., veikimas kartu siekiant bendro vieningo tikslo ir būtent bendrų pastangų pasekoje buvo padaryta turtinė žala tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek G. I.. Tuo tarpu bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimui yra taikytinas solidarumo principas, ką apylinkės teismas ir padarė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. I. solidariai iš apelianto ir kitų nuteistųjų yra teisingas bei pagrįstas. Tačiau aukštesnysis teismas tik pastebi, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas G. I. priteistiną turtinės žalos dydį padarė korektūros klaidą – vietoj 1158,48 Eur nurodydamas 1558,48 Eur, todėl ši klaida taisytina nuosprendį patikslinant.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016-12-22 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti ar naikinti šį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-12-22 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą nukentėjusiajai G. I. priteistą turtinės žalos dydį – vietoj 1558,48 Eur nurodyti 1158,48 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 48 ct).