Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-11-28 · Administracinė byla Nr. eA-1893-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
eA-1893-968/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04394-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Rytis Krasauskas (pran.)
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-1893-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04394-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašė įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių ir pateikti pareiškėjui mokestinių prievolių ataskaitą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą negavo jokio atsakymo. Pareiškėjas 2016 m. spalio 5 d. Inspekcijai taip pat pateikė skundą dėl neteisėtai pateikto vykdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką. Inspekcija 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-33351 (toliau – Raštas) atsisakė atsakyti į pareiškėjo prašymą ir skundą, informavo pareiškėją, kad atsakymas į jo pateiktus prašymus apima kelių Inspekcijos padalinių kompetenciją, pateikta informacija yra nagrinėjama, todėl atsakymas bus pateiktas vėliau. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai savo atsakymą motyvavo kelių departamentų veikla, kadangi to paties viešojo administravimo subjekto departamentai galėtų atsakyti pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal savo kompetenciją. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nepasinaudojo jai suteikta diskrecija pratęsti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, apie tokį savo sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė. Inspekcija Rašte nenurodė konkretaus atsakymo termino, o tai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir leidžia atsakovui pažeidinėti pareiškėjo teises ir taikyti nepagrįstus apribojimus pareiškėjo turtui ir sąskaitoms. Inspekcijos Raštas taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus terminus ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus gauti atsakymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad siekdama tinkamai įvertinti visą informaciją, susijusią su pareiškėjo mokestine nepriemoka, ir nenorėdama klaidinti pareiškėjo netiksliu atsakymu, Inspekcija surinko visą aktualią informaciją ir ją apibendrinusi pareiškėjui išsiuntė 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. (23.1-08)RNA-2490, kuriuo atsakė į ankstesnius pareiškėjo klausimus ir detalizavo jo mokestinę nepriemoką.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcijos viršininkas 2012 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417, kuriuo nusprendė išieškoti į biudžetą iš A. R. 92 891,75 Lt; Inspekcijos viršininkas 2014 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-86, kuriuo patvirtino patikrinimo aktą; pareiškėjas 2016 m. spalio 4 d. kreipėsi į Inspekciją, prašė pateikti mokestinių prievolių išklotinę bei mokesčių administratoriaus sprendimą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui S. M. (vykdomosios bylos Nr. 0170/2016/01560), taip pat prašė detalizuoti, už kokius metus ir kokių pajamų rūšies nepriemoka yra išieškoma; pareiškėjas 2016 m. spalio 9 d. skundu ,,Dėl 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417“ kreipėsi į Inspekciją, prašė priimti teisėtą sprendimą dėl skolos dydžio ir pagrindo, suteikti galimybę geruoju sumokėti galimą skolą bei vykdymo procesą pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą nutraukti; pareiškėjas 2016 m. spalio 9 d. skundu ,,Dėl neteisėtų veiksmų“, kuriame reiškė analogiškus prašymus, kreipėsi į Inspekciją; pareiškėjas 2016 m. spalio 26 d. pakartotinai Inspekcijai pateikė 2016 m. spalio 9 d. skundą ,,Dėl neteisėtų veiksmų“; 2016 m. spalio 27 d. Inspekcijoje pakartotinai gautas pareiškėjo 2016 m. spalio 9 d. skundas ,,Dėl 2012 m. sausio 11 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417“; Inspekcija Raštu 2016 m. lapkričio 2 d. pareiškėjui pranešė, kad Centrinis mokesčių administratorius 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. spalio 11 d. ir 2016 m. spalio 27 d. gavo pareiškėjo raštus bei skundus dėl pateikto vykdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir išieškomų prievolių detalizavimo, pareiškėjo nurodyta informacija yra nagrinėjama ir atsakymas bus pateiktas vėliau.

6. Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Inspekcijos Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie jo skundų ir prašymų nagrinėjimo pratęsimą pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalį. Iš Rašte nurodomų pareiškėjo pateiktų skundų ir prašymų gavimo datų matyti, kad Inspekcija Raštą priėmė nepraleisdama Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje nurodyto 30 dienų termino. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 9 d., taigi terminas, per kurį Inspekcija turėjo išnagrinėti pareiškėjo pateikus skundus ir prašymus, nebuvo praleistas. Inspekcija 2017 m. sausio 25 d. priėmė raštą Nr. (23.1-08)RNA-2490, kuris kartu su prie jo pridėtais 2012 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-2417 bei pareiškėjo prievolių ataskaita buvo išsiųstas pareiškėjui.

Atsiliepimas

7. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą, 2017 m. sausio 28 d. prašyme nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. Inspekcijos raštas nėra pagrindas teigti, jog atsakovas pateikė pareiškėjo prievolių ataskaitą, nes pagal 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių likučiai dubliuojasi su 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.65)FR0682-86 numatytomis prievolėmis, tačiau atsakovas prie atsiliepimo nepateikė aktualios informacijos apie besidubliuojančias mokesčių mokėtojo prievoles, t. y. atsakovas atsisako ir vilkina pateikti prašomą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė nustatęs, jog Inspekcijos 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-2490 prievolių detalizacija pareiškėjui nebuvo pateikta, nes atlikus Mokėtojo kortelės duomenų inventorizaciją, buvo nustatyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-86 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintu patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotų sumų išieškojimo sustabdymo dėl vyksiančio mokestinio ginčo nekorektiškumai, dėl kurių mokesčių mokėtojo kortelės duomenys, įskaitant duomenis apie į 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių likučius, nebuvo tikslūs. Inspekcija 2017 m. sausio 25 d. raštu pateikė į 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių pagal patikslintus 2017 m. sausio 16 d. duomenis detalizaciją. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-86 tebevyksta mokestinis ginčas, todėl šios sumos nėra įtrauktos į antstoliui perduotą vykdyti 2012 m. sausio 11 d. sprendimą. Inspekcija 2017 m. sausio 25 d. raštu pateikė 2017 m. sausio 16 d. duomenimis turimą Mokėtojo mokestinės nepriemokos detalizaciją. Taigi atsakovas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių ir pateikė pareiškėjui skundu prašomą pateikti mokestinių prievolių ataskaitą.

9. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Inspekcija Raštu informavo pareiškėją, jog atsakymai į jo skundus ir prašymus bus pateikti vėliau, pareiškėjo kreipimosi į teismą metu Inspekcija nebuvo praleidusi termino išnagrinėti pareiškėjo skundus ir prašymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vilkino atlikti veiksmus. Be to, pareiškėjo reikalavimai jau yra įvykdyti.

III.

10. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos pagrindo, nepagrįstai jį supaprastino ir nurodė, kad atsakovas 2017 m. sausio 25 d. raštu atsakė į pareiškėjo kreipimusis. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcijos neprašė apibendrintos informacijos, kuri yra klaidinanti ir netiksli. Skundo pagrindą sudaro atsakovo neveikimas – atsisakymas pareiškėjui pateikti išklotinę apie jo prievoles, įmokas ir skolas bei pateikti dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus. Išklotinė leidžia nustatyti įmokas ir skolas pagal metus ir nustatyti konkrečių prievolių turinį pagal mokesčius ir apmokestinimo bazę. Byloje nėra nustatyta, kad tokia išklotinė pareiškėjui buvo pateikta. Inspekcijos 2017 m. sausio 25 d. raštas tik įrodo, kad atsakovas vilkina ir nepagrįstai vengia pateikti pareiškėjui išklotinę apie jo prievoles, įmokas ir skolas, pagal formą šis raštas nėra išklotinė. Atsakovas tik atsirašinėja visus pareiškėjo prašymus ir skundus sujungdamas į vieną visiškai nesusijusį atsakymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė iš pradžių atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl jos skyrimas į teisėjų kolegiją neišsprendus nušalinimo klausimo yra neteisėtas.

Atsiliepimas

11. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, papildomai pažymi, kad pareiškėjo skundo teismui pateikimo metu Inspekcija nebuvo praleidusi terminų pateikti atsakymą į pareiškėjo paklausimus ir skundus. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teisėjos Margaritos Stambrauskaitės yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Inspekcijos atsisakymas atlikti veiksmus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas vilkina jo Inspekcijai pateiktų prašymų ir skundų nagrinėjimą bei nepateikia pareiškėjo prašomų duomenų apie pareiškėjo mokestines prievoles.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Raštu Inspekcija pratęsė pareiškėjo prašymų ir skundų nagrinėjimą, pareiškėjo kreipimosi į teismą metu šis terminas dar nebuvo pasibaigęs, taip pat kad Inspekcija vėliau pateiktu 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-2490 atsakė į pareiškėjo skundus bei prašymus, t. y. atsakovas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo mokestinių prievolių ir pateikė pareiškėjui skundu prašomą pateikti mokestinių prievolių ataskaitą, todėl pareiškėjo reikalavimas yra įvykdytas.

14. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino nagrinėjamos administracinės bylos dalyką ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas 2017 m. sausio 25 d. raštu atsakė į pareiškėjo kreipimusis. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-2490 nepateikė jo prašomos informacijos, todėl laikytina, kad ji vis dar vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su skundo dalyku, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad skunde pirmosios instancijos teismui pats pareiškėjas aiškiai nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl Inspekcijos vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. dėl atsakymų į pareiškėjo prašymus bei skundus nepateikimo nustatyta tvarka ir terminais. Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-67-602/2017, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog terminas viešojo administravimo subjektui priimti jo kompetencijai priskiriamą sprendimą yra praleistas, turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, o teismas, įvertinęs, ar minėtas reikalavimas atitinka kitus įstatyme įtvirtintus procesinius reikalavimus, turėjo tokį reikalavimą priimti nagrinėti.

17. LVAT praktikoje pripažįstama, jog atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (žr., pvz., 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Nepalankių sprendimų, kuriais netenkinami tam tikri prašymai atlikti atitinkamus veiksmus, ginčijamas nelaikytinas ginču dėl vilkinimo atlikti veiksmus (žr., pvz., 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-335/2008). Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška (žr., pvz., LVAT 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-939-756/2017).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Inspekcija atsakymą į 2016 m. spalio 5, 10, 11, 26 ir 27 d. bei 2016 m. lapkričio 3 d. gautus pareiškėjo prašymus ir skundus pateikė 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-2490. Pažymėtina, jog šis Inspekcijos raštas buvo pateiktas jau po pareiškėjo kreipimosi į pirmosios instancijos teismą ir administracinės bylos dėl vilkinimo atlikti veiksmus užvedimo. Inspekcijos 2017 m. sausio 25 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-2490 turinys (juo (ne)pateikta informacija) nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti su jo (rašto) turinio vertinimu susiję motyvai yra pertekliniai.

19. Minėta, kad pareiškėjų skundžiami atsakovų aktai bei veiksmai negali būti laikomi vilkinimu atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl nesutikdamas su Inspekcijos pateiktu nauju atsakymu (2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-2490) bei manydamas, kad juo pateikta ne visa prašyta ar tikrovės neatitinkanti informacija, pareiškėjas šį Inspekcijos atsakymą turėjo teisę skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, t. y. kelti naują ginčą dėl Inspekcijos atsisakymo atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nors ir nesutiko su Inspekcijos pateiktu atsakymu, jokio reikalavimo dėl 2017 m. sausio 25 d. rašto Nr. (23.1-08)RNA-2490 (jo turinio) teismui nesuformulavo ir anksčiau teikto skundo netikslino. Jis toliau laikėsi pozicijos, kad Inspekcija, nepateikdama jo prašomos informacijos (atsisakydama ją pateikti), vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas juos atlikti, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą būtent dėl vilkinimo atlikti veiksmus, todėl remdamasis aplinkybe, jog Inspekcija 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-2490 pateikė atsakymą į pareiškėjo teiktus prašymus bei skundus, teismas administracinio ginčo dalyko nesusiaurino.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su teisėjos Margaritos Stambrauskaitės tariamu šališkumu, paminėtina, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 5 dalį teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju 2017 m. sausio 4 d. nutartimi LVAT panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir šį klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pareiškėjo nurodytu atveju teisėja Margarita Stambrauskaitė nagrinėjo skundo priėmimo klausimą, o vien ši aplinkybė, nesant kitų ABTĮ nustatytų nusišalinimo pagrindų, nesudarė pagrindo teisėjai nusišalinti nuo šio klausimo sprendimo iš naujo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su teisėjos Margaritos Stambrauskaitės tariamu šališkumu, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į jame suformuluotus reikalavimus, tinkamai įvertino Inspekcijos veiksmus, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka materialiosios bei proceso teisės normas ir formuojamą administracinių teismų praktiką. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasRytis Krasauskas