- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1520-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21255-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, N. F., notarė D
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovams O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys – VĮ „Registrų centras“, N. F., notarė D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. N. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti nekilnojamąjį daiktą, VĮ „Registrų centras“ įregistruotą kaip butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi; 2) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-5234 ir įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovei O. J. K. 35 199 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų, t. y. reikalauja pakeisti neteisingą daikto registravimą nekilnojamojo turto registre. Kiti ieškovės reikalavimai yra išvestini iš pirmojo, neturi savarankiško, skirtingo negu pirmasis reikalavimas, jų patenkinimo pagrindo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. NTRĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Paaiškino, kad ieškovė privalo pasinaudoti NTRĮ 30 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka arba Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, jos ieškinį teismas atsisakė priimti (137 str. 2 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė J. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir iš naujo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą.
5. Pažymėjo, kad nereiškia jokių reikalavimų VĮ „Registrų centras“ atžvilgiu, todėl skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada neva ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, yra nepagrįsta. Teigė, kad neginčija VĮ „Registrų centras“ veiksmų teisėtumo, motyvuodama tuo, kad ginčo objekto teisinė registracija atlikta, nesilaikant specialiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. administracinio teisinio pobūdžio argumentais. Ieškinys grindžiamas CK 4.75 straipsnyje įtvirtintų teisės normų pažeidimu, t. y. civilinio teisinio pobūdžio argumentais. Nurodė, kad inicijuodama ginčą teisme siekia apginti savo, kaip gyvenamojo namo bendraturtės teises. Teigė, kad ginčo objektas pripažintinas namo, kurio bendrasavininkė yra ieškovė, dalimi, kuri be jokio teisinio pagrindo įregistruota butu ir perleista tretiesiems asmenims, pažeidžiant jos pirmumo teisę įgyti turtą. Pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl ginčo objekto teisinio statuso ir bendrasavininkės teisių pažeidimo, bet ne dėl VĮ „Registrų centras“ veiksmų, atliekant jo registraciją, todėl taikyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatų, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
6. Atkreipė dėmesį, kad teisinė registracija VĮ „Registrų centras“ atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, bet ne teisių nustatymo funkciją. Daikto teisinė registracija savaime nelemia jo teisinio statuso. Tik nustačius ginčo objekto teisinį statusą, atliekama jo teisinė registracija. Nurodė, kad ieškovei keliant ginčą dėl daikto teisinio statuso, teismas privalo ištirti visas su tuo susijusias aplinkybes ir dėl to pasisakyti iš esmės, o ne formaliai konstatuoti neva ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vien tai, kad ginčo objektas VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotas kaip butas, savaime nereiškia, kad teisme negali būti nagrinėjamas ginčas dėl šio objekto pripažinimo namo dalimi.
7. Nurodė, kad ieškinyje reiškia reikalavimą dėl pirkėjo teisių pagal pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo. Inicijuotame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Kreipdamasi į teismą, ieškovė nesiekia nuginčyti teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų, tačiau gina savo kaip ginčo statinio bendraturtės teises, prašydama perkelti jai pirkėjo teises. Ieškovės teisė reikšti reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises pagal atsakovų sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negali būti formaliai ribojama vien tuo pagrindu, kad ankstesniu laikotarpiu ji VĮ „Registrų centras“ nereiškė reikalavimo dėl daikto teisinio statuso registracijos pakeitimo bei neinicijavo su tuo susijusių ginčų. Ieškovės, kaip ginčo statinio bendraturtės, teises pažeidžia ne ginčo objekto registracija butu, bet atsakovų sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, kurį ieškovė siekia nuginčyti, kreipdamasi į teismą su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį ieškovei nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
11. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų, t. y. reikalauja pakeisti neteisingą daikto registravimą nekilnojamojo turto registre, todėl sprendimas registruoti nekilnojamojo turto objektą kaip butą turėtų būti skundžiamas centriniam registratoriui, o jo sprendimas administraciniam teismui.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nekilnojamąjį daiktą, įregistruotą kaip butą, gyvenamojo namo 56/100 dalimi bei perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pripažinti, kad nekilnojamas turtas, registruotas kaip atskiras turtinis vienetas (butas) nėra atskiras turtinis vienetas, o yra nekilnojamojo turto (namo) dalimi. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija VĮ „Registro centras“ veiksmų registruojant ginčo objektą arba ginčo objekto registracijos. Taigi ieškovės reikalavimai nėra susiję su teritorinio ar centrinio registratoriaus atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų, kurie byloje neskundžiami, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei palankus teismo sprendimas – pripažinimas ginčo objekto namo dalimi, galėtų būti pagrindas nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre.
14. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė taip pat kelia reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų kylančių iš ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties perkėlimo ieškovei. Nurodytas reikalavimas yra civilinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nurodyto reikalavimo patenkinimas betarpiškai priklauso nuo pirmojo reikalavimo tenkinimo. Nustačius, kad pagal ieškovės pateiktą ieškinį dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nesilaikė NTRĮ nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir be teisėto pagrindo ieškovės ieškinį atsisakė priimti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. N. ieškinio dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.