Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2024 m. birželio 15 d., apie 19.55 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo A. J. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jai alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0141, patikros sertifikato numeris Nr. 2066674, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 3,12 ‰ (promilės) girtumas.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024-06-15, ryte, jis atvyko į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat atvažiavo ir jo sesuo D. M. kartu su savo sugyventiniu A. J.. Jie atvažiavo A. automobiliu "VW Golf". Automobilį A. pastatė kieme, automobilio durelės buvo atidarytos, užvedimo raktelis spynelėje, nes buvo leidžiama muzika. Visi šventė A. gimtadienį, sėdėjo kieme esančioje pavėsinėje, vartojo alkoholį. Pas jį į namus turėjo atvažiuoti draugas, todėl jis kelis kartus A. paprašė patraukti automobilį, kad jo draugas galėtų įvažiuoti į kiemą. Valandos tikrai nepasakys, gali būti kaip nurodyta įtarime, matydamas, kad A. į jo prašymą dėl automobilio patraukimo nereaguoja, sugalvojo pats patraukti automobilį, todėl sėdęs į vairuotojo sėdynę, užvedė automobilį ir norėjo pavažiuoti atbuline eiga, tačiau dėl savo girtumo automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į apleistą pastatą, taip apgadindamas automobilį. Į Automobilį atsisėdo ir jį patraukti bandė be A. leidimo. Dėl apgadinto automobilio A. jo paprašė sumokėti 5 000 eurų, jis tai daryti atsisakė, nurodydamas, kad jis tiek nevertas, todėl A. paskambino į policiją ir pranešė apie autoįvykį. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2024-06-15 apie 19:55 val., adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus J. M., gim. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW v/n (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į ūkinio pastato sieną. 20:17 val. J. M. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,12 promilių girtumo laipsnis, o pakartotinai 20:32 val. jam buvo nustatytas 3,21 promilių girtumo laipsnis. Ūkinis pastatas apgadintas nebuvo. J. M. prisipažino, kad vairavo neblaivus. Automobilis priklauso A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis apžiūrėtas ir uždarytas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu matomas 2 aukštų mūrinį pastatas, netoli kurio kieme, po kaire puse yra vieno aukšto mūrinis pastatas, prie kurio sienos, atsirėmęs į ją stovi automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini). Automobilis pilkos spalvos, apgadintas automobilio priekinis bamperis, automobilio priekinis dešinės ir kairės pusės sparnas, taip pat priekiniai ratai. Automobilio galas taip pat apgadintas. Maždaug už 30 metrų nuo automobilio į kairę pusę matomas nulaužtas medis. Po įvykio, automobilis paimtas ir uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Alkoholio kiekio nustatymo protokolo kopija iš kurios matyti, kad 2024-06-15 J. M. 20 val.17 min. ,nustatytas 3,12 promilių girtumas, 20 val. 32 minutės, nustatytas 3,21 promilių girtumas.

Neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad nustatyti šie girtumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija, negalėjimas pirštu pataikyti į nosį, patikrinus alkotesteriu, nustatytas mažiausias girtumas 3,12 promilių.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2024-06-15 dirbo kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS vyresn. tyrėju A. B.. Apie 19:55 val., iš Kauno AVPK budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas atsitrenkė į namo sieną, visi laukia vietoje. Nuvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) vairavo J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas prisipažino, kad vairavo automobilį, buvo neblaivus ir atsitrenkė į ūkinio pastato sieną. 20:17 val., jam buvo nustatytas 3,12 promilių girtumo laipsnis, o pakartotinai 20:32 val., buvo nustatytas 3,21 promilių girtumo laipsnis. Taip pat nustatyta, kad J. M. neturi teisės vairuoti. Automobilis priklauso A. J., kuris taip pat buvo neblaivus, pastarais nurodė, kad įvykio metu buvo namo viduje.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2024-06-15 apie 09.30 val., jam priklausančiu automobiliu "VW Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine D. M. atvažiavo pas jos tėvus į kaimą, (duomenys neskelbtini), kur šventė jo gimtadienį. Jame dalyvavo ir sugyventinės brolis J. M.. Gimtadienį šventė kieme, vartojo alkoholį. Automobilis stovėjo kieme, nerakintas, užvedimo spynelėje buvo rakteliai, durelės buvo praviros, visi klausėsi muzikos. Vienu metu, jis nuėjo į namo vidų ir būdamas jame išgirdo užvesto automobilio garsą. Pažiūrėjęs per langą pamatė, kad už jo automobilio vairo sėdi J. M., kuris išvažinėdamas atbuline eiga, trenkėsi į pastatą, kai išbėgo į kiemą, J. išlipęs iš automobilio jam pradėjo dėl kažko priekaištauti. Jis iš karto paskambino BPC ir pranešė apie eismo įvykį, pasakė, kas vairavo. Tuoj pat atvyko policijos pareigūnai, kurie supildė dokumentus bei jo apgadintą automobilį uždarė į aikštelę. Jis pareigūnams pasakė, kad J. be jo žinios ir jam nematant automobiliu bandė važiuoti.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Golf, gamybos periodo 2000-2006 m., pagaminto 2003 m., vidutinė rinkos vertė su PVM – 1 390,00 Eur.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, asmens blaivumo testų duomenys ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholio neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį artimą šios rūšies bausmės minimumui.

Įvertinus baudos dydį, bei tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, tenkinamas kaltinamojo prašymas ir nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 10 mėnesių.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 3,12 promilių neblaivumas), savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 3 metams. Termino pradžia skaičiuotina baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti iš kaltinamojo nusikaltimo priemonės –vairuoto automobilio vertės piniginį ekvivalentą 1 390 eurų.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, transporto priemonė panaudota kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. J..

Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis tokio automobilio vidutinė rinkos vertė 1 390 eurų.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 1 390 Eur, tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, nepateikė teismui dokumentų patvirtinančių jo materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, tokia vertė laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: automobilį, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti savininko žinioje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 60 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 3 000 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. M. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Termino pradžia skaičiuotina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 390 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: automobilį palikti savininko žinioje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis). Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.