Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. K., Nordea Bank AB,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. 2016-10-25 patvarkymu pareiškėjo E. K. skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 510 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 strapsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/16/01597 pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2016-03-01 išduotą vykdomąjį dokumentą (duomenys neskelbtini) dėl 55920,86 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 16 procentų sutartinių palūkanų, išieškojimo iš solidarių skolininkų E. K. ir V. K. parduodant iš varžytynių skolininkams priklausantį įkeistą turtą, t.y. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Nordea Bank AB naudai. Antstolio 2016-05-30 patvarkymu areštuotas skolininkams priklausantis nekilnojamas turtas, t.y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 62-64). Antstolio 2016-05-30 patvarkymu minėto areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimą pavesta atlikti UAB „Finance property“ (vykd. b.l. 65). UAB „Finance property“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo, sodo pastato, ūkinio pastato, sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 18000,00 Eur (vykd. b.l. 92). Antstolio 2016-07-26 patvarkymu nustatyta, kad minėto areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 18000 Eur, informuojant skolininką E. K., kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos (vykd. b.l. 122). Antstolio 2016-07-26 patvarkymas Nr. S1a-52699 skolininkui E. K. įteiktas 2016-09-09 (vykd. b.l. 117). 2016-09-30 patvarkymu Nr. S1a-67635 paskelbtos pirmosios minėto turto varžytynės, nustatant, kad iš varžytynių parduodamo turto pradinė kaina yra 14400,00 Eur (vykd. b.l. 147).

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalį antstolis areštuodamas skolininko turtą jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą pažymėjo, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nustatyta, kad skolininkas nustatytu terminu prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė.

Skundu pareiškėjas nesutinka su antstolio patvarkymu nustatyta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio 2016-07-26 patvarkymas Nr. S1a-52699, kuriuo nustatyta minėto nekilnojamojo turto vertė skolininkui E. K. įteiktas 2016-09-09, o pareiškėjo 2016-10-25 skundas antstolio kontoroje gautas 2016-10-25. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjas praleido tiek Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų darbo dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti, tiek Civinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatyta dvidešimt dienų terminą ginčyti anstolio veiksmus įkainojant areštuotą turtą. Be kita ko, skolininkų prieštaravimų dėl turto vertės nepateikimas antstoliui per Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neapriboja pareiškėjų galimybės ginčyti antstolio veiksmų teisėtumą pagal Civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsnių nuostatas (Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1059-479/2015).

Civilinio proceso 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, jog antstolio areštuoto turto, t.y. žemės sklypo, sodo pastato, ūkinio pastato, sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra didesnė nei antstolio nustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjo nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis, rašytiniais įrodymais, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertų nustatyta turto rinkos verte, todėl nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad turto vertė nustatyta neteisingai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors ir nustatyta, kad pareiškėjas paraleido įstatymo nustatytus terminus skųsti areštuoto turto įkainojimą, teismas neturi pagrindo abejoti areštuoto turto įkainojimu (Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas areštuoto turto įkainojimu pradėjo domėtis tik paskelbus pirmąsias areštuoto turto varžytynes, neteikė anstoliui motyvuotų prieštaravimų dėl turto vertinimo ekspertizės išvados, prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus.

Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis Civilinio proceso kodekso 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Nustatyta, kad antstolis skelbdamas pirmąsias areštuoto turto, t.y. žemės sklypo, sodo pastato, ūkinio pastato, sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes, iš varžytynių parduodamo turto pradinę kainą nustatė 14400,00 Eur. Nagrinėjamu atveju 80 procentų Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos ir sudaro 14400,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolis nustatydamas pradinę iš pirmųjų varžytynių parduodamo areštuoto turto vertę nepažeidė įstatymo nuostatų, o ją apskaičiavo atsižvelgdamas į areštuoto turto įkainojimą bei įstatymo nuostatas.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. 0010/16/01597.

Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.