Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. S. ir V. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei B. T., AB SEB bankui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė B. T. 2015-03-12 patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą trijų darbo dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti. Apeliantės įsitikinimu LR CPK 681 str. 3 d. nuostatos dėl prieštaravimų pateikimo termino nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Byloje nustatyta, kad 2015-02-12 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo antrąsias pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes nebuvo nė vieno varžytynių dalyvio (v. b. l. 127-128). Byloje nustatyta ir tai, kad 2015-02-12 išieškotojas AB SEB bankas atsisakė perimti varžytynėse neparduotą turtą (v. b. l. 129). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą LR CPK 681 str. nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal LR CPK 718 – 722 str. nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-15 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-85-469/2015). Byloje nustatyta, kad antstolė 2015-02-18 priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo skolininkų turtą įkainojo 115 300 Eur bei išaiškino, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti per LR CPK 681 str. 3 d. nurodytą terminą, tai yra per tris darbo dienas nuo turto arešto akto gavimo. Pareiškėjai 2015-02-18 patvarkymą gavo 2015-02-20, tačiau per LR CPK 681 str. 3 d. nustatytą terminą antstolei prieštaravimų dėl šiuo patvarkymu nustatytos turto vertės nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, vykdymo proceso šalies teisė ginčyti turto įkainojimą negali varžyti kitos teisės, tai yra teisės skųsti antstolio veiksmus, nes LR CPK 681 str. yra nustatyta alternatyvi antstolio veiksmų, kai antstolis įkainoja areštuojamą turtą, ginčijimo tvarka. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju tikrindamas antstolio veiksmų teisėtumą teismas turi pareigą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą dėl areštuoto turto įvertinimo ir atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-161/2007). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien skolininkų prieštaravimų dėl turto vertės nepateikimas antstolei per LR CPK 681 str. 3 d. nurodytą terminą neapribojo pareiškėjų teisės per dvidešimt dienų nuo 2015-02-18 patvarkymo gavimo dienos ginčyti antstolės veiksmų teisėtumą pagal LR CPK 510 str. ir 512 str. nuostatas. Dėl to galima sutikti su atskirojo skundo nuostata tuo aspektu, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų skundas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą trijų darbo dienų terminą. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų skundą iš esmės ir įvertino antstolės veiksmų teisėtumą nustatant pareiškėjams priklausančio turto rinkos vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog netinkamas termino skaičiavimas nagrinėjamu atveju neapribojo pareiškėjų teisės ginčyti antstolės veiksmų teisėtumo ir pareiškėjų teisių nepažeidė.

Pareiškėja skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino su skundu pateiktos 2014-02-06 pirkimo – pardavimo sutarties, iš kurios matyti, jog panašus nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 194 914,27 Eur sumą. Apeliantės įsitikinimu jos pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams priklausančio turto vertė yra didesnė nei skundžiamu patvarkymu nustatyta turto vertė. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjos pateikta gretimo žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2014-02-06, todėl dabartinės šio turto realios vertės nepatvirtina. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės nuostata, kad iš pareiškėjos pateiktos sutarties nėra aiški parduoto turto faktinė būklė, įrengimas, statybos procese panaudotos medžiagos ir kitos turto kainą nulemiančios aplinkybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateikta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis didesnės pareiškėjams priklausančio turto vertės nepatvirtina.

LR CPK 681 str. 1 d. nurodyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Bylos duomenys patvirtina, jog priimdama 2015-02-18 patvarkymą, kuriuo pareiškėjams priklausantis turtas buvo įvertintas 115 300 Eur, antstolė vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis apie šio turto vertę. Pareiškėja teigė, jog reali šio turto vertė yra didesnė. Iš byloje esančio UAB „Ober Haus“ 2014-10-31 turto vertės nustatymo ekspertizės akto matyti, jog nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2014-10-31 buvo 660 000 Lt (191 149,21 Eur). 2014-11-04 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo atsižvelgdama į ekspertizės akte nurodytą turto vertę, pareiškėjams priklausantį turtą įkainojo 660 000 Lt (191 149,21 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjams priklausančio turto nepavyko parduoti nei iš pirmųjų varžytynių už 152 919,37 Eur pradinę kainą, nei iš antrųjų varžytynių už pradinę 114 690 Eur kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad 2014-11-04 patvarkyme nurodyta turto vertė neatitinka dabartinės turto kainos. Taigi galima sutikti su antstolės nuostata, kad įvertinus varžytynių rezultatus antstolė neturėjo pagrindo abejoti VĮ Registrų centre nurodyta turto verte. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, jog nei skolininkai, nei išieškotojas neprašė antstolės skirti ekspertizės turto vertei nustatyti bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnę šio turto vertę (LR CPK 178 str.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įkainodama skolininkams priklausantį turtą antstolė laikėsi LR CPK 681 str. nustatytos turto įkainojimo tvarkos ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartį palikti nepakeistą.