- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- 1-1761-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26072-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- O. O.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsisikyręs, bedarbis, teistas:
1) 2017 m. balandžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiuose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą,
2) 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo, pagal BK 243 straipsnį skiriant jam 15 MGL (564,90 Eur) baudą, remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirta galutinė – 10 MGL bauda (376,6 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir šešiasdešimt euro centų), turintis neišnykusi ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2018 m. gegužės 30 d., apie 15 val. 00 min., J. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas), konflikto su savo sugyventine O. O. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu nemažiau dviejų kartų sudavė O. O. į veido sritį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, t. y. R. G., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 22 val. 00 min., konflikto su O. O. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu nemažiau dviejų kartų sudavė O. O. į veido sritį, po ko įspyrė pastarajai į kairį šoną, kas sukėlė O. O. fizinį skausmą ir dėl daugybinių besirezorbuojančių kraujosruvų veido srityje, nukentėjusiajai savo sugyventinei O. O. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, tvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad konfliktas kilo dėl to, jo neįgalus posūnis vartoja alkoholį. Konfliktas prasidėjo J. M. namuose, kuriuose R. G. sudavė O. O. į veido sritį. R. G. su O. O. grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), konfliktas tęsėsi toliau, R. G. smurtavo prieš O. O., tačiau dėl neblaivumo būsenos R. G. negali prisiminti visų įvykio aplinkybių. Šiuo metu R. G. su O. O. susitaikė, ji jam atleido, toliau kartu gyvena.
Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. G. duotiems parodymams (b. l. 69-70, 74-76).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. O. apklausta parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 22 val. 00 min., tikslaus laiko nurodyti negali, kartu su sūnumi A. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir sugyventiniu R. G. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji ir R. G. buvo pavartoję alkoholio. R. G. pradėjus kabinėtis prie jos neįgalaus sūnaus A. O., ji užstojo sūnų, tuomet R. G. puolė ją mušti ir su dešine ranka jai į veidą su kumščiu trenkė kokius 4-5 kartus, iš kojos spyrė į kairįjį šoną širdies srityje. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, veido srityje ir ant kūno liko sumušimo žymės. R. G. ją primuša nebe pirmą kartą. Dažnai naudoja fizinį smurtą ne tik prieš ją, bet ir prieš jos neįgalų sūnų A. O.. Šio konflikto metu sūnus nenukentėjo, nes ji jį užstojo (b. l. 19-20).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. apklausta parodė, kad tikslios dienos ji neatsimena, tai galėjo būti 2018 m. gegužės mėnesio gale, su R. G. ir O. O. jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Laiko tikslaus nepasakys, kilo tarp R. G. ir O. O. žodinis konfliktas. Kol jie blaivūs nesipyksta, o išgėrę pradeda konfliktuoti. Pas J. M. nėra kambaryje šviesos, buvo prieblanda, visi sėdėjo kambaryje, ir kai jie abu susipyko, tai jis su kumščiu 2-3 kartus sudavė O. O. į veidą. J. M. nematė, ar jis jai spyrė, ar ne. Kad O. O. R. G. būtų sudavusi, ji tikrai nematė, o be to O. O. muštis nemoka. Kai O. O. turi pinigų, tai ateina pas ją ir jie visi vartoja alkoholį. Dažnai jie konfliktuoja dėl savo vaiko, dėl pinigų (b. l. 47-48).
Iš akistatos protokolo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. akistatos tarp nukentėjusiosios O. O. ir kaltinamojo R. G. metu, O. O. parodė, kad ji tą dieną girtavo su R. G. pas jų pažįstamą J. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Būdami pas ją namuose, apie 15 val. 00 min., tikslaus laiko neatsimena, sukonfliktavo su R. G.. Konflikto metu R. G. jai sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą nemažiau dviejų kartų. Ji gindamasi pastvėrė prie J. M. pečiaus stovėjusį armatūros gabalą ir jam sudavė tuo armatūros gabalu į dešinį jo petį nemažiau dviejų kartų. Tada jie abu apsiramino. Tuo metu jų konfliktą matė J. M.. Daugiau, atrodo, jos namuose žmonių nebuvo. Pabuvę pas J. M. ji su R. G. parėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos sūnus A. O., kuris turi invalidumą, yra psichiškai neįgalus. R. G. pradėjo barti jos sūnų, o ji savo sūnų užstojo. Tada R. G. jai vėl dešinės rankos delnu sudavė į veidą ne mažiau 2 kartų, po ko įspyrė jai į kairį šoną. Ji gindamasi nuo R. G., ir, norėdama apginti savo sūnų, pastvėrė kačergą ir sudavė su ta kačerga vėl R. G. į petį, tik neatsimena į kurį. Ji taip jam su ta kačerga nestipriai sudavė nemažiau dviejų kartų. Tada jie abu nurimo, ir nuėjo kartu žiūrėti televizorių. Jai, praėjus šiek tiek laiko po to, kai R. G. ją mušė pas J. M. namuose ir jų namuose, skaudėjo šiek tiek veidą, kuris buvo truputį patinęs. Pirmosios apklausos metu ji, t. y. O. O., pasakė, kad R. G. jai sudavė kumščiu 4-5 kartus į veidą, tačiau ji tuo metu buvo neblaivi ir davė netikslius parodymus. Dabar, būdama blaivi, viską geriau atsimena. Ji nori pasakyti, kad pati į policiją nesikreipė, tik po kelių dienų pareigūnai atvykę patikrinti R. G., pamatė ją ir ji jiems pasakė, kad jis smurtavo prieš ją. Ji su R. G. susitaikė, jam pretenzijų nebeturi. R. G. patvirtino O. O. parodymus (b. l. 50-52).
Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2018 m. birželio 2 d. O. O. pranešė, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 22 val. 00 min., R. G., būdamas neblaivus, pradėjo kabinėtis prie neįgalaus O. O. sūnaus, ji sūnų gynė, todėl R. G. puolė mušti O. O. dešine ranka jai į veidą su kumščiu trenkė kokius 4-5 kartus, iš kojos spyrė į kairįjį šoną širdies srityje. Dėl šio įvykio O. O. patyrė fizinį skausmą, veido srityje ir ant kūno liko sumušimo žymės (b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), matyti, kad stovi 1 aukšto mūrinis namas, kiemo teritorija aptverta vieline segmentine tvora, pro vartelius patenkama į kiemą, takelis veda tiesiai į namo pagrindines įėjimo duris. Atidarius lauko baltos spalvos medines duris, patenkama į namą, kuriame apžiūrimas pagrindinis kambarys, kuriame, pasak pranešėjos, įvyko konfliktas. Kambaryje daug įvairių daiktų, viskas išmėtyta, vyrauja betvarkė (b. l. 10-16).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2018 m. birželio 15 d. kitų objektų apžiūros metu specialistas, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, padarė išvadą, kad O. O. nustatytos daugybinės besirezorbuojančios kraujosruvos veido, plaštakų ir kojų srityse, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu, ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Trauminių poveikių nustatyti nėra galimybių, kadangi nenurodytas kraujosruvų skaičius ir tiksli lokalizacija (b. l. 30-31).
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis R. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jog 2018 m. gegužės 30 d., būdamas neblaivus, kai neblaivumas nenustatytas, konflikto su savo sugyventine O. O. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu nemažiau dviejų kartų sudavė O. O. į veido sritį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, t. y. R. G., konflikto su O. O. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu nemažiau dviejų kartų sudavė O. O. į veido sritį, po ko įspyrė pastarajai į kairį šoną. Dėl R. G. netinkamų veiksmų O. O. nustatytos daugybinės besibrozduojančios kraujosruvos veido, plaštakų ir kojų srityse. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad sužalojimai O. O. padaryti galimai aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30). Teismas, remdamasis aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, vertina, kad R. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
R. G. parodymus patvirtina nukentėjusiosios O. O. parodymai bei kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo R. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, tai nesunkus tyčinis nusikaltimas šeimos nario (sugyventinės) sveikatai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. G. veikė tiesiogine tyčia, yra teistas už analogišką nusikaltimą (b. l. 82-96), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 97-98), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra, bedarbis, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 99, 100). Daromų nusikaltimų žmogaus sveikatai intensyvumas rodo kaltinamojo negebėjimą gyventi pagal visuomenei priimtinas socialinio gyvenimo normas, nenorą remiantis jomis spręsti konfliktines situacijas. Už analogiško nusikaltimo padarymą jam buvo skirta viešųjų darbų bausmė, kurią kaltinamasis atliko, taip pat įvykdė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje (b. l. 128), tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pakartotinis padarymas rodo, kad R. G. skirta viešųjų darbų bausmė nepadarė kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos, todėl teismas mano, kad šios rūšies bausmė kaltinamajam tinkamo poveikio ir šįkart nedarys. Įvertinęs visumą aplinkybių, teismas sprendžia, kad R. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytą žalą sveikatai, kuri nėra žymi, į tai, jog nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, taip pat į tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jo atsakomybę dvi sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, R. G. už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės minimaliai ribai (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam R. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
2018 m. sausio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu R. G. paskirta 10 MGL dydžio bauda. R. G. skirtina arešto bausmė nebendrinama su paskutiniu, t. y. 2018 m. sausio 18 d., nuosprendžiu paskirta bauda, kuri, vadovaujantis BK 65 straispnio 2 dalimi, negali būti keičiama griežtesne bausme ir gali būti vykdoma atskirai.
Vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamajam R. G. 2017 m. balandžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamasis programą baigė 2018 m. liepos 25 d., teismo posėdžio metu patvirtino, jog išvadas dėl netinkamo elgesio padarė, todėl nepraėjus metams kartoti programos kursą, teismo vertinimu, netikslinga, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo nuosprendžiu neskirtinas.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 40,16 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios O. O. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 35-37).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 40,16 eurų turtinė žala.
Dėl kitų klausimų
2018 m. birželio 2 d. nutarimu R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę, arešto bausmę atliekant areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo R. G. sulaikymo dienos.
2018 m. birželio 2 d. nutarimu R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 40,16 eurų (keturiasdešimt eurų, šešiolika euro centų) turtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.