Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir V. Š. ieškinį atsakovei O. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo byloje notarė Albina Radavičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1. ieškovai R. K. ir V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti galiojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. Š. iš L. M. nupirko pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovai nurodė, kad jų tėvas, A. Š., (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 20 000 Lt iš L. M. nupirko gyvenamąjį namą su priklausiniais (viraline, daržine, tvartu, malkine ir kiemo statiniais), esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartyje liko neįrašytas vienas iš gyvenamojo namo priklausinių – garažas. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas detalizuoto pažymėjimo pagrindu, kuriame garažas nebuvo įtrauktas per klaidą. Tačiau faktiškai šis garažas, kaip ir kiti gyvenamojo namo priklausiniai, buvo parduoti ieškovų tėvui, A. Š., kuris iki pat mirties (2013-10-14) įsigytoje sodyboje gyveno, naudojosi ūkiniais pastatais, tame tarpe ir garažu, juos valdė, prižiūrėjo, remontavo, sudarė sutartis dėl elektros energijos tiekimo į sodybą ir kt. Nuo (duomenys neskelbtini)dėl garažo jokių pretenzijų niekas, tame tarpe ir L. M. įstatyminė atstovė O. M. nereiškė. (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sandorio metu L. M. buvo nepilnametis, todėl jo vardu sandorį sudarė jo motina, įstatyminė atstovė atsakovė O. M., o (duomenys neskelbtini) L. M. mirė. Po ieškovų tėvo, A. Š., mirties jo palikimą priėmė ieškovai, tuomet ir paaiškėjo, kad garažas tebėra įregistruotas, kaip L. M. nuosavybė, nors jis faktiškai buvo parduotas, už jį buvo sumokėti pinigai. Ieškovai kreipėsi į L. M. turto paveldėtoją – O. M., ir nors ji prisiminė, kad namas su priklausiniais, buvo parduotas, tačiau ištaisyti klaidą ir pasirašyti dokumentus notarine tvarka atsisakė, motyvuodama tuo, kad ieškovai siekia ją apgauti.

II. Atsakovės ir trečiojo asmens procesinė pozicija

3. Atsakovė O. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad visa sodyba, tame tarpe ir garažas, buvo parduotas. Ji pati dėl dar (duomenys neskelbtini) m. parduoto nekilnojamojo turto jokių pretenzijų niekam neturi.

4. Trečiasis asmuo notarė Albina Radavičienė atsiliepime nurodė, kad ieškovų reikalavimas pripažinti, kad (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ir garažas, yra pagrįstas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)buvo patvirtinta pastatų, pirkimo-pardavimo sutartis tarp nepilnametį pardavėją L. M. atstovaujančios O. M. ir pirkėjo A. Š.. Vadovaujantis tuo metu galiojančia tvarka VĮ Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Klaipėdos filialo (dabar VĮ Registrų centras) išduota sandoriui pažymėjimu, kurio skyriuje „statinio charakteristika“ būdavo nurodomas savininkui priklausančios ir perleidžiamos dalys nekilnojamo turto. Būtent tame dokumente nebuvo nurodytas savininkui priklausantis garažas (indeksu (duomenys neskelbtini).). Tik pastatų pirkėjui (A. Š.) mirus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniams, atsirado įrašas, kad nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini)yra L. M. priklausantis garažas.

5. Teismo posėdžio metu, kaip liudytoja apklausta Z. K., patvirtino, kad ji asmeniškai pažįsta visas ginčo šalis, su kuriomis ją sieja kaimynystė. Nei su viena ginčo šalimi nėra turėjusi jokių konfliktų. Paaiškino, kad A. Š. sodybą įsigijo iš O. M. ir ją visą valdė. Sodyboje yra ūkinis pastatas, daržinė ir garažas. Visi pastatai yra po vienu stogu ir visus pastatus nuo pat įsigijimo valdė A. Š. iki pat savo mirties. A. Š. nėra niekada sakęs, kad ne visas turtas priklauso jam. Jis naudojosi ir garažu, kuriame laikė mašiną.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6. Nustatyta, kad Šilutės rajono 1-jame notarų biure (duomenys neskelbtini)sudaryta sutartimi L. M., atstovaujamas savo motinos O. M., A. Š. pardavė: plytų gyvenamąjį namą su rūsiu ir priestatu, plytų viralinę, lentų daržinę, plytų tvartą, lentų malkinę ir kiemo įrenginius, už 20 000 Lt (inventorizacine tvarka įkainuotus 20 400 Lt). Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodami pastatai L. M. nuosavybes teise priklauso pagal (duomenys neskelbtini)Klaipėdos TVIPPB pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Šilutės rajono notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono vyriausiojo statybos inspektoriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Byloje pateikta Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 748, adresuota Klaipėdos inventorizacijos biurui, kurioje nurodyta, kad L. M., nuosavybės teisėmis priklauso vienas vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas, viena mūrinė viralinė, viena medinė daržinė, vienas mūrinis tvartas, vienas mūrinis garažas (34,8 kv.m.), viena lentinė malkinė ir kiti kiemo įrenginiai, esantys Šilutės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini).

8. Be to, (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesį VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ L. M. išdavė detalizuotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad L. M. pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės liudijimą jam priklauso atitinkami objektai žymimi indeksais: (1) (duomenys neskelbtini); (2) (duomenys neskelbtini); (3) (duomenys neskelbtini); (4) (duomenys neskelbtini); (5) (duomenys neskelbtini) ir (6) (duomenys neskelbtini). Tačiau to paties pažymėjimo skiltyje „Statinio charakteristika“ vienas iš šių objektų, žymimas indeksu – (duomenys neskelbtini), neįtrauktas.

9. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. M. mirė, o jo palikimą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priėmė atsakovė – O. M., kurios paveldėtą turtą – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini)mirė A. Š., kurio turtą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, paveldėjo ieškovai – V. Š. ir R. K.. Ieškovai R. K. ir V. Š. (A. Š. turto paveldėtojai) prašo teismo pripažinti, kad A. Š. iš L. M. (duomenys neskelbtini)nupirko ir pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).).

10. Bylos svarstymui pateikti skirtingų laikotarpių Nekilnojamojo turto registro išrašai leidžia įsitikinti, kad ginčo nekilnojamasis turtas – 35 kv. m. ploto garažas, žymimas indeksu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).), L. M. vardu Nekilnojamojo turto registre taip pat kurį laiką įtrauktas nebuvo ir atsirado jau po (duomenys neskelbtini)sandorio įforminimo (2009-09-28, 2014-02-25 ir 2018-04-27 išrašai).

Dėl vengimo sudaryti sandorį notarine forma

11. Sprendžiant dėl ieškovų teisės reikalauti pripažinti (duomenys neskelbtini) m. sudarytą sandorį galiojančiu, reikšmingomis aplinkybėmis pripažintina tai, ar to meto sandorio šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, taip pat tai, ar toks sandoris neprieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai atitinka sandorio šalių suderintą valią dėl teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir panaikinimo (šioje byloje – dėl L. M. privačios nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto objekto – garažo pardavimo A. Š. privatinėn nuosavybėn) ir tie veiksmai neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, sandoris pripažintinas sudarytu ir galiojančiu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑60/2007).

12. Pardavėjo pareiga yra perduoti parduodamą daiktą, o pirkėjo jį priimti ir už jį sumokėti sutartą kainą (1964 m. CK 253 straipsnis, CK 6.305 straipsnis). Iš to seka, jog esant sutarčiai dvišaliai, abi šalys turi išreikšti valią ir atlikti veiksmus sutarties įforminimui. Be to, ginčo laikotarpiui aktualaus 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis numatė, kad tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje CK 1.93 straipsnio 4 dalyje).

13. Įstatymas neatskleidžia sąvokos „kita šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka“ turinio, tačiau teisminėje praktikoje yra aiškinta, jog sandorio neįforminus notarine forma, gali būti pripažįstamas vengimu jį sudaryti ir tada, kai sandoris lieka neįformintas ne tik dėl pirkėjo / pardavėjo kaltės, bet ir dėl tam tikrų nuo šalių nepriklausančių priežasčių ar net dėl atitinkamų asmenų savybių, pvz., ligos ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2006). Taigi pats sutarties notarinio neįforminimo faktas po to, kai šalys akivaizdžiai išreiškė valią sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nustatė sutarties kainą ir pardavėjas išreiškė pritarimą tam, kad kainą sumokėtų pirkėjas, vertinamas vengimu sandorį įforminti ir nebūtinai turi būti siejamas su vienos iš šalių piktavališku vengimu.

14. Šiuo atveju situacija specifinė tuo, kad daikto pardavėjas ir pirkėjas jau yra mirę, o vienas iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo objektų perleidimas liko neįformintas dėl savalaikio jo neįtraukimo (neapskaitymo) viešuose registruose (iš pradžių – VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ detalizuotame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau – VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėse). Byloje nekeliama abejonių dėl to, kad (duomenys neskelbtini)pirkimo-pradavimo sutartimi A. Š. buvo perleista visa sodyba, esanti (duomenys neskelbtini)., į kurios sudėtį pateko ir ginčo objektas (garažas), taip pat nekyla ginčo dėl viso šio turtinio komplekso perdavimo ir kainos už jį sumokėjimo faktų (CPK 12, 178, 185 straipsnis). Šių aplinkybių neginčijo ir pati atsakovė (pardavėjo įpėdinė). Tai, kad visą nupirktą sodybą bei garažą iki savo mirties valdė ir naudojosi būtent pats pirkėjas – A. Š., kurio turtą vėliau paveldėjo jo vaikai (ieškovai) patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. K.. (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo turto perleidimo sandorį tvirtinusi notarė, taip pat įsitikinusi, jog garažas (žymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)) notariniame sandoryje liko neįrašytas dėl VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ padarytos klaidos. Visa tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog vieno iš nekilnojamojo objekto perleidimo notarinio sandorio įforminimas neįvyko ne dėl šio sandorio šalių (pirkėjo bei pardavėjo) valios ir (ar) kaltės, bet dėl su tuometine registracija (apskaita) susijusių faktorių.

15. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, o taip pat vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareigos įforminti sandorį notariškai neįvykdymas iš abiejų sandorio pusių gali būti vertinamas, kaip jų vengimas tą padaryti, kas yra teisiniu pagrindu pirkėjo įpėdiniams reikalauti šio sandorio patvirtinimo teismine tvarka ir sudaro pagrindą ieškinio patenkinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. Nustatyta, kad ieškovai, pateikę ieškinį elektorinių ryšių priemonėmis, sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, kuris laikytinas jų bylinėjimosi išlaidomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdų, spręsti ginčus taikiai. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis)

18. Šioje byloje ieškovų reikalavimai, pareikšti atsakovei, buvo patenkinti visa apimtimi, sprendimas priimtas išimtinai jų naudai, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis ne bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas (ieškinio reikalavimų patenkinimas), o bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas.

19. Byloje nustatyta, kad civilinį ginčą ieškovai inicijavo dėl įvykusios klaidos, neįtraukiant vieno iš statinių į pirkimo-pardavimo sandoriu perleidžiamų nekilnojamųjų objektų sąrašą. Taigi didelė apimtimi ieškovų poreikį ginti tiek savo pažeistas teisės, tiek bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, lėmė detalizuotame pažymėjime ir notariniame sandoryje padarytas netikslumas, o taip pat pirminės sandorio šalies (A. Š.) neapdairumas ilgą laiką nuosavybės teise valdant kito asmens vardu registruotą nekilnojamojo turto vienetą. Be to, šiuo aspektu aktualūs ir atsakovės elgesio motyvai, atsisakant ne teismine tvarka pripažinti garažo perleidimo faktą. Atsakovės elgesys ir įtarumas ieškovų atžvilgiu, atsižvelgiant į jos garbų amžių ir dėl praėjusio ilgo laikotarpio nuo ginčo sandorio sudarymo subjektyviai suvokiamos ir vertinamas aplinkybės, negali būti pripažintas nesąžiningu, juolab kad atsakovė savo poziciją aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstė teisme, sąžiningai nurodydama, jog jokių pretenzijų į ginčo nekilnojamąjį turtą neturi ir pati siekia aiškumo. Pati atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pažeidė kitų asmenų turtines teises, o daiktinių teisių į ginčo turtą niekada nebuvo įgijusi, teismo sprendimo pagrindu ji jokio turto ir nepraranda, taigi ieškinio patenkinimo atveju atsakovė gali būti įvardyta pralaimėjusia tik formaliai. Todėl atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį iš L. M. (gimusio (duomenys neskelbtini)) nupirko pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.