Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2023-07-05 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. 10 (toliau – Butas). Apliejimo priežastis – skysčiai, išsilieję iš atsakovui R. S. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group buvo išdavęs gyventojų turto draudimo polisą (draudimo poliso Nr. 220 0312587), pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi Butą. Ieškovei, kaip Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir apdrausto turto savininkui išmokėjo iš viso 522,19 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti (draudimo išmoka išmokėta pagal kartu su ieškiniu teikiamą lokalinę sąmatą).

Tai, kad žala atsirado iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto ieškovė įrodinėja remdamasis Daugiabučio namo administratoriaus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ raštu Dėl informacijos pateikimo. Iš šio rašto ieškovė sprendžia, kad gedimų ar avarijų bendruose inžineriniuose tinkluose ginčui aktualu metu nebuvo, taip pat nustatyta, kad atsakovui priklausantis butas yra tiesiai virš apdrausto Buto. Apdrausto Buto konstrukcijos, kurios buvo pažeistos, nesiriboja su išorinėmis Daugiabučio namo sienomis, pro kurias galėtų į turtą patekti drėgmė. Iš nurodyto daroma išvada, kad vienintelis šaltinis, iš kurio į Butą galėjo patekti skysčiai, yra atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytoja I. M. parodė, kad pagal jos darbines funkcijas vyko į vietą su inžinieriumi, pažiūrėjo užlietą butą ir užfiksavo ir surašė apžiūros aktą. Buvo ir draudimo atstovas. Matė išsipūtusią sieną. Buvo ir pas kaimynus viršuje. Ką matė pas juos jau nepamena. Dėl apžiūros laiko derinosi su butų savininkais. Apžiūros metu nebuvo nustatytas bendro naudojimo inžinerijų gedimas.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra inžinierius. Atvyko į butą, kurio šeimininkai parodė ant vidinės sienos išsipūtusius nuo drėgmės dažus. Kaip paaiškino gyventojai, tą dieną kai atsirado pūslė lietaus nebuvo. Pažeidimas nuo drėgmės buvo ant vidinės sienos, taigi, iš lauko negalėjo patekti ant jos drėgmė. Apžiūrėjo stogą. Jis nebuvo pažeistas, todėl daro išvadą, kad įvyko momentinis užpylimas iš kaimynų (atsakovo) buto. Atsakovo butą apžiūrėjo vizualiai. Apžiūrėjo tik virtuvę.

Liudytojas I. D. parodė, kad jis yra žalų ekspertas ir atlieka draudiminių įvykių apžiūras. Buvo iškviestas apžiūrėti butą (duomenys neskelbtini). Iš draudimo bendrovės gavo užduotį atlikti apžiūrą. Susitarė su klientu dėl apžiūros laiko. Virtuvėje buvo apliejimo požymiai, susidariusios pūslės ir vandens nubėgimo žymės prie pat lubų. Pirmas įspūdis buvo, kad vanduo atitekėjo iš viršaus. Nuėjo apžiūrėti ir viršutinio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojai geranoriškai įsileido apžiūrai. Kadangi buvo aplieta virtuvės siena, tai apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) buto virtuvę. Apžiūrėjo po kriaukle, apžiūrėjo po vonia. Po vonia buvo užfiksuota drėgnų dėmių, per kurias galėjo pratekėti. Balų nebuvo. Lipo ant stogo apžiūrėti ir įvertinti ar galėjo būti apliejimas per stogą. Stogo danga buvo tvarkinga, nenusidėvėjusi, stogas buvo sausas. Apžiūrą vykdė savaitė po įvykio. Nutarė, kad galimai buvo aplieta iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Galimai buvo vienkartinis pratekėjimas. Vandens mazgas yra ant ribos tarp virtuvės ir vonios. Vanduo suranda kelią kur pratekėti. Buvo fiksuotos drėgmės pradžiūvusios vietos (pradžiūvusios vandens susikaupimo vietos). Iš patirties gali pasakyti, kad nebūtinas didelis vandens kiekis, kad pratekėtų ir padarytų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group buvo išdavusi gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0312587, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau -Butas). 2023-07-05 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini).

2023-07-14 ieškovės atstovams ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovams atlikus turto apžiūrą, surašytas Turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuotas drėgmės prasiskverbimas virtuvėje ant vidinės sienos, skiriančios virtuvę ir vonią.

Vadovaujantis Nuostolio apskaičiavimu ir remonto sąmata, ieškovė paskaičiavo ir sumokėjo 522,19 Eur draudimo išmoką.

Byloje ginčo dėl nurodytų aplinkybių nėra, tačiau atsakovas nesutinka kad žala atsirado dėl jo kaltės ir Butas buvo užlietas iš jo buto.

Ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš CK 6.266 straipsnio 1 dalies (statinių savininko (valdytojo) atsakomybė).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnyje numatyta atsakomybė be kaltės, t. y. griežtoji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, nutarties 12 punktas). Visgi, CK 6.266 straipsnio taikymas turi tam tikrų taikymo bei aiškinimo ypatumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, kad: i) žala atsirado dėl statinio trūkumo, t. y. būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto (statinio), kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą: ii) jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, tačiau jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/ 2018, nutarties 23–24 punktai).

Teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, jog butas, kuris priklauso atsakovui jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, trūkumų neturėjo, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad Buto užliejimas įvyktų dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)ar jo dalies, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrenginių bei kitokių konstrukcijų trūkumų.

Žalų ekspertas I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovo bute vonioje buvo fiksuotos pradžiūvusios drėgmės dėmės, todėl tikėtina, kad buvo momentinis vandens išsiliejimas atsakovo vonioje.

Nors nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kas konkrečiai buvo žalos padarymo židinys (šaltinis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu konkreti žemiau esančio buto užliejimo priežastis nenustatyta (neaiški), turi būti taikytina bendroji civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Aptariamu atveju aplinkybė, kad nenustatytas konkretus žalą padaręs židinys (šaltinis) teisinės reikšmės neturi, pakanka tik fakto, jog Butas buvo užlietas iš buto, kurio savininkai (nuosavybės teisės turėtojai) yra atsakovai (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) asmens neteisėti veiksmai kaimyninio buto užliejimo suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo; ii) netinkamas turto valdymas yra turto (tiek nekilnojamojo (statinio (pvz., buto ar butui priklausančių įrenginių ir kitokių jo techninių konstrukcijų), tiek kilnojamojo (pvz., bute esančios buitinės technikos) – apygardos teismo pastaba) techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas turto eksploatavimas. Netinkamas eksploatavimas (naudojimas) yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto (ar daikto, be kita ko, buities daiktų) naudojimasis tokiu būdu, kad daroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (nuosavybės teisės turėtojas) pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą eksploatuoti tiek savo būstą (butą), tiek jame esančius kilnojamuosius daiktus (pvz., skalbimo mašiną), kad toks turto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Tuo pačiu, tais pačiais atsakovo veiksmais, buvo pažeista ir bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovas pasirinko tokį turto naudojimo modelį, kuomet nesukontroliavo savo žinioje esančio turto tinkamos priežiūros jį (tokį turtą) eksploatuojant.

Bylos duomenys patvirtina, kad Butas negalėjo būti aplietas per stogą ar tarpblokines siūles. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2023-08-30 rašte nurodė, kad iki 2023-07-05 aukščiau minėtu adresu registruoto pranešimo dėl galimo vandens prabėgimo iš viršaus ar tarpblokines siūles negauta. 2021 m. (duomenys neskelbtini) jau buvo atliekami tarpblokinių siūlių remonto darbai -131,40 m. Darbus atliko UAB Alpinus LT. Aplinkybę, kad namo stogo danga buvo tvarkinga ir nepažeista patvirtino liudytojai UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ inžinierius V. G. ir žalų ekspertas I. D.. Be to aplieta siena yra vidinė siena, todėl atmestinos prielaidos, jog vanduo pateko iš lauko pro trapblokines siūles, šioje sienoje taip pat nėra ventiliacijos kanalo. Kaip minėta, žalų ekspertas I. D. fiksavo atsakovo bute pradžiūvusias drėgmės dėmes po vonia, iš kurių jis sprendė, kad buvo momentinis vandens praliejimas atsakovo vonioje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog Butas buvo užlietas iš virš esančių patalpų, priklausančių atsakovui.

Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju teismo aptarti įrodymai dėl užpylimo židinio (UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ raštas, turto apžiūros aktas, nuotraukos, inžinieriaus ir žalų eksperto, apžiūrėjusių butus ir bendrojo namo konstrukcijas (stogą) paaiškinimai, atsakovo ir kitų liudytojų paaiškinimai) yra tikėtini išvadai, jog užpylimo židinys buvo atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas. Kitų įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio atsakovas nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Dėl šios priežasties teismas vertina, jog užpylimo židinys yra atsakovo bute. Atsakovo neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra, todėl teismas laiko žalos dydį įrodytą pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis).

Nurodyta 522,19 Eur suma priteisiama ieškovės naudai iš atsakovo, nes butas, iš kurio buvo užlietas Butas, priklauso jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovui.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 22 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 23,79 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes23,79 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 93 straipsniu, 268– 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 522,19 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus 19 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.