Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Agnei Naktinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui G. S., išvadą teikianti institucija Valstybės teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė pateiktu ieškiniu ir patikslintu prašymu prašo nustatyti, kad atsakovas G. S. yra vaiko G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. D. yra G. S. sūnus; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250 Eur per mėnesį nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: atsakovas su sūnumi G. D. bendrauja dalyvaujant vaiko motinai, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. vaiko namuose; priteisti iš atsakovo valstybei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti.

3. Ieškovė, jos atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu G. S. susipažino 2021 m. rudenį man besigydant VŠĮ Pasvalio ligoninėje stacionare neurologiniame skyriuje, kur jis taip pat gulėjo ligoninėje. Baigus gydymą ligoninėje ir jai išėjus iš ligoninės, ji grįžo gyventi į butą. (duomenys neskelbtini). Šis butas vieno kambario su daliniais patogumais yra jai skirtas kaip socialinis būstas. Su atsakovu G. S. susitikinėdavo, tačiau kartu negyveno. 2022 m. vasario mėnesį atsakovas G. S. atvažiavo pas ją į svečius, pernakvojo, turėjo lytinius santykius, ko pasekoje ji pastojo. Atsakovas išvyko gyventi į savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini). Daugiau su juo nebesusitiko. Ji telefonu atsakovui pranešė, kad nuo jo pastojo ir laukiasi kūdikio, tačiau atsakovas iš jos tik pasišaipė atsakydamas, kad tai ne jo vaikas ir kad jis pasidarys DNR. (Duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus G., ji jam suteikė pavardę D. Atsakovas prie vaiko išlaikymo nėra nė kiek prisidėjęs. Vaikas turi sveikatos problemų, jam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), operuota širdis, turi klausos negalią, dėl sveikatos problemų tenka dažnai vykti į gydymo įstaigas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lankosi Vaiko raidos centre (duomenys neskelbtini), kelionėms visada samdo transportą, nes pati savo transporto priemonės neturi. Artimųjų, kurie jai padėtų materialiai, neturi. Ieškovė yra iš dalies darbinga, niekur nedirba, nuosavo nekilnojamojo turto neturi, daugiau išlaikytinių neturi, gauna socialines išmokas: 340 Eur ir 200 Eur už vaiką. Gyvena viena su sūnumi socialiniame būste. Prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrautų, dalyvaujant vaiko motinai, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. vaiko namuose.

4. Atsakovas G. S. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, remdamasis DNR ekspertizės išvada, pripažįsta, kad yra G. D. tėvas, sutinka mokėti vaikui 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Nurodo, kad jam yra nustatytas neįgalumas, darbingas 40 proc., gauna 450 Eur dydžio išmoką, dirba padienius darbus, daugiau išlaikytinių neturi, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl bendravimo su sunūmi nurodė, kad tarsis su motina. Sutinka, kad bendravimas būtų iš anksto suderintas su motina. Nesutinka, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei teiktą teisinę pagalbą būtų iš jo priteistos, tai labai didelė suma.

5. Išvadą teikianti institucija pateikė teismui išvadą byloje, teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Neprieštarauja šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas sąlygas jam augti. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti patikslinta atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į vaiko ir ieškovės interesus, saugumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, atvykęs pas ieškovę, siekia ne tiek bendravimo su sūnumi, kiek artimų, seksualinių ryšių su ieškove, sunku prognozuoti atsakovo elgesį, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir sveikatos būklę, šiuo metu pakaktų ir 1 valandos trukmės atsakovo bendravimo su sūnumi du kartus per savaitę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Byloje nustatyta, kad G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra J. D., tėvas gimimo įraše, atliktame Pasvalio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje 2022 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodytas. Nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra vieneri metai. Vaiku rūpinasi motina J. D.. G. D. nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nustatymo

7. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

8. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas iki sūnaus gimimo turėjo intymius santykius. Tuo metu, kai ieškovė laukėsi, gimė sūnus, ieškovė su atsakovu nebendravo. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo iki bylos nagrinėjimo teisme neprisidėjo, juo nesirūpino ir neprižiūrėjo.

10. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog G. S. yra G. D. biologinis tėvas su 99,999999 proc. tikimybe. Įvertinant teismo medicinos ekspertizės išvadas, G. S. pripažintinas G. D. tėvu (CK 3.146 straipsnis).

11. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

13. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, ir atsakovas reguliariai ir tinkamai neteikia išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

14. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

15. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

16. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės bendros pajamos sudaro apie 540 Eur, ieškovei nustatytas ribotas darbingumas, niekur nedirba, nes rūpinasi sūnumi, kuriam dabar vieneri metai, ieškovė nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste, jai teikiamos socialinės paslaugos. Dėl sveikatos būklės, sūnų tenka vežti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), ieškovė samdo vairuotoją, dėl to patiria papildomų išlaidų. Kitų išlaikytinių neturi.

17. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, jam nustatytas ribotas darbingumas, gauna 450 Eur dydžio išmoką, dirba padienius darbus, turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame gyvena. Kitų išlaikytinių neturi.

18. Nustatant šalių vaikams reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu sūnui reikia, ieškovė šiuo metu nedirba.

19. G. D. šiuo metu yra vieneri metai. Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikta širdies operacija, diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad vaikui kas mėnesį maistui reikia skirti 250 Eur, siekiant užtikrinti visavertę mitybą, sveiką mitybą, būtiną augančiam organizmui. Vaikas valgo namuose gaminamą maistą, papildomai perkami ir naudojami pieno mišinukai, specialios košės, tyrelės, jogurtai, švieži vaisiai, daržovės, žuvis, kokybiški mėsos produktai. Vaiko ugdymo išlaidų suma per mėnesį sudaro 60 Eur (perkami lavinamieji žaislai, knygutės, piešimo reikmenys). Vidutinės vaiko sveikatos ir higienos išlaidos yra 100 Eur per mėnesį. Išlaidos drabužiams ir avalynei per mėnesį siekia 130 Eur. Transporto išlaidos skiriamos vaiko nuvykimui į gydymo įstaigą, lankytinus objektus ir kt., viso transporto išlaidos yra 100 Eur per mėnesį (atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena kaimo vietovėje). Tokiu būdu vaiko materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 640 Eur per mėnesį.

20. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame būste, gauna didesnę socialinę išmoką nei ieškovė, todėl jis prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinio poreikius, kurie byloje vertintini kaip būtinieji, todėl detaliai nenurodomi, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, G. D. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 440 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 250 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)).

21. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo arba bet kuri šalis gali kreiptis su ieškiniu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

24. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Iš ieškovės paaiškinimų ir išvadą teikiančios institucijos išvados nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Vaiko teisių pažeidimų ieškovei rūpinantis dukra nenustatyta, jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas, byloje nėra. Tuo tarpu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas vaiku nesidomi, nesiėmė priemonių nustatyti vaiko tėvystę, tėvo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo, teisių neįgyvendina.

25. Kadangi nuo pat vaiko gimimo berniukas gyvena su motina, kuri tinkamai juo rūpinasi, teismas nepilnamečio G. D. gyvenamąją vietą nustato kartu su jo motina - ieškove J. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

26. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

27. Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.

28. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su nepilnamečiu vaiku, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus dar yra labai mažas, atsakovas, atvykęs į jos namus, siekia ne tiek bendravimo su sūnumi, o su ieškove, kartą likęs pas ją nakvoti, ėmė elgtis neprognozuojamai, todėl ji prašo nustatyti, kad atsakovo bendravimas su vaiku vyktų jai dalyvaujant po 1 valandą du kartus per savaitę. Atsakovo pozicija šiuo klausimu nėra žinoma, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, atsakovas pas sūnų nuo bylos iškėlimo teisme buvo nuvykęs tik kelis kartus, šalių vaikas yra dar mažas ir jo saugumo jausmas labai priklauso nuo šalia esančių artimų žmonių. Kadangi nėra galimybės iš anksto numatyti kaip dažnai atsakovas ateityje bendraus su vaiku ir kiek laiko prireiks, kad vaikas galėtų saugiai jaustis bendraudamas su atsakovu vienas, nustatoma tokia bendravimo tvarka, kuri yra palankiausia vaikui sprendimo priėmimo metu, nes remiantis kasacinio teismo praktika, visų pirma turi būti tenkinami vaiko interesai, o bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais teismas nustato, kad atsakovas bendrauja su vaiku dalyvaujant ieškovei.

29. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu G. D. tvarką: 1) G. S. bendrauja su sūnumi G. D. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; 2) atsakovas susitinka ir bendrauja su G. D. dalyvaujant ieškovei J. D..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

31. Byloje susidarė žyminis mokestis: žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir turtinius reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Priteistinas žyminis mokestis sudaro 288 Eur (110 Eur x 2 + 68 Eur). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

32. Iš atsakovo valstybei priteistinos 114,54 Eur pašto išlaidos ir 1151,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS 2022 m. lapkričio 16 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o vaikas G. D. yra atsakovo G. S. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečio sūnaus G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

1) G. S. bendrauja su sūnumi G. D. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val.;

2) atsakovas susitinka ir bendrauja su G. D. dalyvaujant ieškovei J. D..

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1151,38 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 38 centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 288 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio bei 114,54 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 54 centų) – kitas bylinėjimosi išlaidas (pašto išlaidas) (įmokos kodas 5660) - valstybei.

Sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti proceso dalyviams, taip pat vaiko gimimą registravusiai įstaigai – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.