Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-216-647/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-02-01
Bylos Nr.: 2-216-647/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01106-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alfredas Juknevičius
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: N. Š., V. Š., N. J. Š.
Trečiasis asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
93.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-216-647/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01106-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 25.1; 30.10; 93.2.1; 99.5; 99.7;113.1; 114.5; 114.11; 116.4.

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant V.Liaubienei,dalyvaujant ieškovei M. K.,ieškovės atstovei adv. L.Groblienei,atsakovui N. Š.,atsakovo atstovui adv. J.Borevičiui,trečiųjų asmenų atstovams K. Š., G. K.,vertėjoms A.Stančinskai, Z.Sakalauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams V. Š., N. Š., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, bei atsakovų V. Š. ir N. J. Š. ieškinį M. K., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. K. ieškiniu prašo: įpareigoti atsakovus V. Š. ir N. Š. savo lėšomis 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą lengvų konstrukcijų nesudėtingą statinį 6,20 m ilgio, 1,60 m pločio ir 2,40 m aukščio su įrengta 5 m x 1,45 m ploto stogine ir sutvarkyti statybvietę; iš atsakovų priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuo 2003-07-15 dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. Š. nuo 1995-11-02 nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Maždaug prieš 16 metų atsakovės žemės sklypo kampe neišlaikant 3 metrų atstumo nuo ieškovei šiuo metu priklausančio žemės sklypo buvo pastatytas nedidelis ūkio paskirties pastatas, kuriame buvo įrengtas tualetas. Šis statinys nėra įteisintas. Dėl minėto statinio atsakovams jokių pretenzijų neturi. Statinys atitiko sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisykles, pagal kurias tarp sodininkų bendrijos narių buvo susitarta, jog gretimų besiribojančių žemės sklypų savininkai (valdytojai) sanitarijos sumetimais viename ir tame pačiame besiribojančiame žemės sklypo kampe, neišlaikant 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, statys tualetus. 2009 metais atsakovės žemės sklype, priblokuojant prie jau buvusio statinio — tualeto, buvo pradėtas ir baigtas statyti ūkio paskirties statinys - lengvų konstrukcijų nesudėtingas statinys 6,20 m ilgio, 1,60 m pločio ir 2,40 m aukščio su įrengta 5 m x 1,45 m ploto stogine. Statinys yra užfiksuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-08-08 faktinių duomenų padidinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio pastatymo datą 2011-08-08 paaiškinime statybos inspekcijai pripažįsta atsakovė V. Š.. Statinys be ieškovės sutikimo yra pastatas mažiau negu 1 metro atstumu nuo jos žemės sklypo ribos. Tai akivaizdu iš 2012-03-08 (duomenys neskelbtini) parengto tvoros taip sklypų kontrolinių matavimų, kur matosi, jog statinys nuo ieškovės sklypo ribos yra nutolęs 0,93 m. — 0,97 m. Pažymėjo, jog ginčo pastatas yra ieškovės žemės sklypo pietinėje — pietrytinėje pusėje. Statinys yra ilgas, jis į ieškovės žemės sklypą meta didelį šešėlį. Tai sudaro itin nepalankias sąlygas verstis sodininkyste. Ginčo statinys nėra įteisintas. Dėl to, jog paminėtas statinys buvo pastatytas per arti ieškovės žemės sklypo ribos, dar 2009 metų birželio mėnesį ieškovė su pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, o taip pat į (duomenys neskelbtini) pirmininką. Ginčo su atsakovais sprendimo metu, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) pirmininkas G. K., buvo nuspręsta pirmiausiai atlikti ieškovės ir atsakovės žemės sklypų geodezinius matavimus, tikslu nustatyti aiškią žemės sklypų ribą. Buvo nutarta ginčą toliau spręsti po geodezinių matavimų atlikimo. Ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2009 metų rugpjūčio mėnesį. V. Š., kaip gretimo žemės sklypo savininkė, su ieškovės žemės sklypo ribomis sutiko. Ribas taip pat suderino ir (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Ieškovės žemės sklypo ribos labai ilgai buvo derinamos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, jos buvo suderintos tik 2011-02-25. Po to, kai paaiškėjo aiškios žemės sklypų ribos, su atsakovais ginčo dėl ūkinės paskirties pastato nepavyko išspręsti. Atsakovai šio pastato nesutiko nukelti taip, kad jis būtų 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Dėl neteisėtos statybos 2011-07-12 ieškovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo statybos inspekciją. Šios institucijos darbuotojai 2011-08-08 atliko vietos apžiūrą (2011-08-08 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė statinio matmenis ir tai, jog jis pastatytas apie 0,30 m atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Valstybinė teritorijų planavimo k statybos inspekcija, nurodė, jog nesudėtingiems statiniams (iki 80 kv. m. bendro, o ginčo statinys yra apie 15 kv. m. ploto) statybos leidimas ir projektai nereikalingi. Neišlaikant reglamentuojamų atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos reikalingi šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 25 p., rašytiniai sutikimai neprivalomi, jei dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui ar statinio savininkui nebuvo pareikšta pretenzijų. Vadovaujantis šiomis nuostatomis Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija atsisakė nagrinėti ieškovės skundą dėl ginčo statinio teisėtumo bei neteisėtos statybos padarinių šalinimo nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, jog Statybos įstatymo nuostata dėl to, kad pretenzijos dėl nesilaikomų atstumų nuo gretimo žemės sklypo ribos turi būti pareikštos per vienerius metus nuo statybos pradžios, galioja tik nuo 2010-10-01. Tokiu būdu, ši nuostata negaliojo statinio statymo metu - 2009 metais, todėl ji negali būti taikoma. Kita vertus, pretenzijas dėl to, jog ginčo statinys yra statomas per arti ieškovės žemės sklypo ribos, statinio statytojams (savininkams), t. y. atsakovams, ji pareiškė dar 2009 metų vasarą, t. y. tais pačiais metais, kai statinys buvo pradėtas ir baigtas statyti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 2011-08-08 atsakovės paaiškinime Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai yra nurodyta, kad ginčo ūkio pastatas 2009 metais buvo pastatytas turint ieškovės motinos G. (atsakovė ją vadina „G.") K., kurią atsakovė įvardija žemės sklypo savininke, žodinį sutikimą. V. Š. nurodo, jog, pasikeitus žemės sklypo savininkei, t.y. žemės sklypo savininke tapus ieškovei, dėl ginčo pastato prasidėjo tarpusavio nesutarimai. Ieškovė pažymi, kad G. K. jokios formos sutikimo atsakovams dėl ginčo statinio nedavė. Be to, sutikimas turėjo būti rašytinės formos (Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d.). Kita vertus, žemės sklypo savininke ieškovė yra nuo 2003 metų. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo statinys yra pastatytas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, į kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovai savo lėšomis ginčo statinį 3 metrų atstumu nuo mano žemės sklypo ribos turi nugriauti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimas

Atsakovai V. Š. ir N. J. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, kadangi sodo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi ginčo objektu tapusi pavėsinė, savininke V. Š. tapo 1995 metais. Po santuokos sudarymo atsakovas N. J. Š. tapo pavėsinės bendraturčiu. Tuo metu gretimo besiribojančio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke buvo ieškovės M. K. mama G. K., su kuria atsakovai visą laiką turėjo gerus ir kaimyniškus santykius. Nuo pat pradžių tarpusavyje sutarė, kad sodo sklypo pakraštyje pastatys lauko tualetą, neišlaikant 3 metrų atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos reikalavimų. Visą laiką manė, kad kaimyninio sodo sklypo savininke yra būtent G. K., su kuria sprendė ne tik iškilusius įvairius kasdieninius klausimus, tačiau ir derino kitus reikalus. 2006 metais nutarė rekonstruoti sodo namelį, bei vietoje lauko tualeto pastatyti papildomą statinį - pavėsinę. Pavėsinę nusprendė statyti tam, kad uždengtų kaimyniniame ieškovės sklype stovintį lauko tualetą. Tuo tikslu kreipėsi į architektę L. L., kuri ir parengė atsakovų žemės sklype planuojamų rekonstrukcijų projektą ir kitus su tuo susijusius statybos dokumentus. Visi statybai reikalingi dokumentai buvo parengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir suderinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad G. K. neprieštaravo ir raštu sutiko, kad atsakovai ant savo sklypo statytų pavėsinę arčiau nei 3 metrai iki jai priklausančio žemės sklypo ribos. Architektei parengus sklypo eksplikaciją, ją derino su visais kaimynais, tame tarpe su G. K.. Žemės sklypo dangų vertikalinis planas (eksplikacija) buvo pateiktas susipažinti ir G. K., kuri savo parašu patvirtino, kad sutinka su tokiu projektuojamų statinių išdėstymu atsakovams priklausančiame žemės sklype. Šis sutikimas yra laikytinas vienašaliu sandoriu, kuriuo remiantis šį sandorį sudaręs (sutikimą išdavęs) asmuo suteikė teisę atsakovams statyti pavėsinę arčiau nei 3 metrai iki gretimo ieškovei priklausančio sodo sklypo ribos. Nepaisant to, kad G. K. šį vienašalį sandorį sudarė nebūdama juridine gretimo žemės sklypo savininke (tai paaiškėjo tik gavus ieškinį), tačiau šis jos rašytinis sutikimas turėtų būti vertinamas kaip per atstovą sudarytas sandoris, kuriam laikytinos CK 2.133 str. nurodytos per atstovą sudaryto sandorio pasekmės. CK 2.133 str. 9 d, numato, jog to atveju, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtų pagrindą manyti, kad sudaro sandori su tokia teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Šiuo atveju, manydami, jog G. K. yra ieškovei priklausančio žemės sklypo savininkė, atsakovai kreipėsi į ją dėl aukščiau nurodyto sutikimo išdavimo. Fakto, kad G. K. jau nėra ieškovei priklausančio žemės sklypo savininke jie nežinojo, kadangi iš (duomenys neskelbtini) sodų sklypų savininkų sąrašo buvo aišku, kad ji yra įregistruota, kaip šio žemės sklypo savininkė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, nes buvo gautas jos atstovės leidimas, suteikiantis teisę atsakovams statyti pavėsinę arčiau, nei 3 metrai iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovų žemės sklype pastatyta pavėsinė, kurią nugriauti reikalauja ieškovė, yra priskirta nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybai statybos leidimas ir projektas nėra privalomas. LR statybos Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodoma, kad tuo atveju, kai pagal teisės aktus leidimas statyti ar rekonstruoti pastatus yra neprivalomas, statybą leidžiančiu dokumentu yra laikoma gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. To paties straipsnio 25 d. nustato, jog „šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžias iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pareikšta pretenzijų“. Ieškinyje atsakovė teigia, kad aukščiau nurodyta LR statybos įstatymo nuostata šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi statinys buvo pradėtas ir baigtas statyti 2009 m., o minėta įstatymo nuostata įsigaliojo vėliau. Su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai nustato draudimą taikyti įstatymus atgaline tvarka. Principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios reiškia, kad jis galioja tik ateičiai, t.y. teisiniams santykiams, atsiradusiems ar besitęsiantiems įsigaliojus įstatymui. Šiuo atveju, pavėsinė, kurią nugriauti reikalauja ieškovė, atsakovų sklype buvo pastatyta 2009 metais, kai LR statybos įstatyme dar nebuvo įtvirtinta sąlyga atleidžianti statinio savininką nuo pareigos gauti įmetimų žemės savininkų ar valdytojų sutikimo, jeigu gretimo sklypo savininkai ar valdytojai per vienerius metus nuo statybos pradžios nepareiškia statinio savininkui pretenzijų dėl statinio. Kita vertus, ieškovė dėl neišlaikyto reglamentuoto atstumo tarp atsakovų sklype pastatytos pavėsinės ir jai priklausančio gretimo žemės sklypo ribos, rašytinės pretenzijos atsakovams nebuvo pareiškusi nei pavėsinės statybos darbų pradžioje, nei po šių darbų atlikimo. Ieškovės pridedamas 2009-07-25 (duomenys neskelbtini)raštas neįrodo, kad ji kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis būtent dėl statomos pavėsinės. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, numatančiam naujus reikalavimus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimams gauti, ieškovė per vienerius metus nuo LR statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2010-10-01) turėjo pareikšti atsakovams pretenziją dėl per arti jos žemės sklypo pastatytos pavėsinės. Kadangi ieškovė šios savo teisės per minėtą laikotarpį nerealizavo ir iki ieškinio teismui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo padavimo dienos nesikreipė su pretenzija dėl pažeisto reglamentuoto atstumo iki jos sklypo ribos, laikytina, jog ji šią savo teisę prarado, todėl netenka teisės reikalauti nugriauti ant atsakovų sklypo pastatyto statinio ir CK 4.103 str. pagrindu. LR statybos įstatymo 23 str. 25 d. įtvirtintas vienerių metų terminas pretenzijoms pareikšti įstatymo leidėjo taip pat yra nustatytas dėl to, kad apgintų stalinio statytojo ar statinio savininko teisėtus lūkesčius, jog suėjus šiam terminui gretimo sklypo savininkai ar valdytojai iki tol vienerius metus nereiškė jokių pretenzijų dėl jų teises pažeidžiančio ant gretimo sklypo esančio pastato statybos, vėliau negalėtų piktnaudžiauti savo teisėmis reikšdami reikalavimus dėl tokio statinio nugriovimo. Taigi, suėjus aukščiau nurodytam vienerių metų terminui ir gretimo žemės sklypo savininkui ar valdytojui nepareiškus pretenzijų dėl statinio statybos, yra preziumuojama, kad šio pastato statyba nepažeidžia jo teisių ir interesų. Kartu tai suteikia tokio statinio savininkui ar statytojui ne tik galimybę žinoti, kad pasibaigus šiam terminui statinys yra teisėtas, tačiau ir būti užtikrintam, kad ateityje pasikeitus gretimo žemės sklypo savininkui, ar valdytojui naujasis savininkas arba valdytojas negalės reikšti naujų pretenzijų dėl šio statinio statybos.

Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Sodininkų bendrija neturi duomenų, kad ieškovė yra nurodomo sodo sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Bendrijos turimais duomenimis, sodo sklypas priklauso ieškovės motinai G. K.. Remiantis bendrijos įstatų 22.9 ir 22.10 punktais, bendrijos narys, perleisdamas sklypą, turi prieš 10 dienų informuoti valdybą ir pateikti prašymą išstoti iš narių. Nors ieškovė nurodo, kad sodo sklypas jai priklauso nuo 2003 metų, tačiau bendrijos valdyba jokių tai patvirtinančių dokumentų ir G. K. prašymo išstoti iš bendrijos, taip pat M. K. prašvmo priimti į narius nėra gavusi. Maža to, net ir po 2003 metų nario mokesčius bendrijai moka ieškovės motina G. K.. Todėl bendrija pagrįstai sodo savininke laiko G. K., kuri yra ir bendrijos narė. Bendrijos valdybai žinoma, kad toje vietoje, kur atsakovų Š. sklype stovi statinys su stogine, kuriuos ieškovė prašo nugriauti, statinys stovėjo apie 20 metų. 2009 metais atsakovai senąjį statinį rekonstravo ir jį praplėtė. Jie šį statinį statė tam, kad uždengtų G. K. sklype stovėjusį lauko tualetą, kuris taip pat pastatytas apie 50-100 cm nuo sklypų ribos. Š., statydami šį statinį, buvo suderinę ir gavę kaimyninio sklypo savininkės G. K. sutikimą. Duomenis, kad kaimyninis sklypas priklauso G. K., Š. pateikė pati bendrija, nes, kaip minėjo, kitokių duomenų neturėjo. Vadinasi, Š. pastatytas statinys su stogine atitinka teisės aktų reikalavimus. 2009 metais ieškovė kreipėsi į bendriją dėl Š. statomo statinio su stogine. Bendrijos sudaryta komisija pasiūlė M. K. atlikti tiksliuosius sklypo kadastrinius matavimus ir tokiu būdu nustatyti ribą tarp sklypų. Po atliktų matavimų paaiškėjo, kad M. K. valdomas žemės sklypas atsakovų Š. sąskaita faktiškai užima didesnį plotą, nei nustato sklypo dokumentai. Dėl to tvora, skirianti sklypus, buvo perkelta į G. K. sklypo pusę. Daugiau jokių veiksmų atlikta nebuvo, bendrijai apie kažkokias pretenzijas nėra žinoma. Mano, kad ieškovė yra praleidusi vienerių metų terminą pareikšti pretenzijas atsakovams dėl statinio. Ieškovė neteisingai interpretuoja Statybos įstatymo redakcijas, nes vienerių metų terminas pretenzijų pareiškimui skaičiuojamas nuo tokios nuostatos įsigaliojimo, t.y., nuo 2010-10-01, jei tokio termino nenustatė anksčiau galioję įstatymai.

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė 2011-07-12 kreipėsi į inspekciją su prašymu išnagrinėti ginčo statinio statybų teisėtumą. Inspekcija pradėjo administracinę procedūrą ir jos (duomenys neskelbtini)G. Č. 2011-08-08 faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatė, kad prie kaimyninio žemės sklypo ribos, apie 30 cm atstumu pastatytas nesudėtingas statinys, 6,2 m. ilgio, 1,6 m. pločio ir 2,4 m. aukščio, kad statinys lengvų konstrukcijų su įrengta stogine 5 x 1,45 m. pločio. Inspekcija 2011-08-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę apie atliktą ginčo statinio patikrinimą ir užfiksuotus duomenis 2011-08-08 akte (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas atgal negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, 70 straipsnio 1 dalis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis), specialistas pagrįstai, vadovaudamasis prašymo pateikimo dieną galiojančiomis statybos įstatymo 27 str. nuostatomis, aukščiau minėtame rašte nurodė, kad vadovaujantis statybos LR statybos įstatymo 27 str. nuostatomis (Žin., 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) (aktuali nuo 2010-10-01) nesudėtingiems statiniams (iki 80 kv.m. bendrojo ploto) statiniams statybos leidimai, nei projektai nereikalingi, o neišlaikant reglamentuojamų atstumų iki gretimo sklypo ribos reikalingi šių sklypų savininkų, ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Vadovaujantis prašymo pateikimo dieną galiojančio statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte įtvirtintomis nuostatomis jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pareikšta pretenzijų, skundą nagrinėti inspekcija atsisakė. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, o inspekcijai pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nustatyta, kad statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2009, o į inspekciją su prašymu dėl galimai savavališkų statybų pareiškėja kreipėsi tik 2011-07-12, t.y. praėjus daugiau nei 1 metam nuo galimai padaryto pažeidimo. Nepaisant to, net minėtų aplinkybių konstatavimas neužkerta kelio ieškovei dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą. Vadovaujantis kartu su ieškiniu pateikta 2012-03-08 tvoros tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinių matavimų M 1:500 duomenimis, inspekcija konstatavo, kad ginčo statinys pastatytas neišlaikant 3 m. atstumo nuo sklypo ribos. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte (Žin., 2004, Nr. 4-40; 2010, Nr. 84-4405) įtvirtinta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 dalyje įtvirtinta, kad statant pastatus arčiau kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad pretenzija statytojui buvo pareikšta dar 2009 metais, kuomet statyba buvo pradėta (galiojant statybos įstatymui, kuriame nebuvo įtvirtintos 23 straipsnio 25 punkto nuostatos), tačiau ieškovė net ir pateikdama inspekcijai 2011-07-12 prašymą, jame nepateikė įrodymų, kad su pretenzija kreipėsi į statytoją (atsakovę), nes kartu su prašymu pateiktas tik sodo bendrijos (trečiojo asmens) atsakymas į ieškovės pareiškimą. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai nėra priskirta vykdyti statybos priežiūros, kontrolės funkcijas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra gavusi skundų dėl ginčo statinio statybos ir nėra vykdžiusi ginčo žemės sklypų naudojimo patikrinimo vietoje, nėra nustatyta žemės naudojimo pažeidimų šiuose žemės sklypuose, ar šalia esančioje valstybinėje žemėje. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) privačios nuosavybės teise priklauso V. Š., ginčo statinys neįtakoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisių, ar pareigų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Atsakovai V. Š. ir N. J. Š. pateikė priešieškinį (b.l. 90-92), kuriuo prašo: įpareigoti ieškovę M. K. lėšomis 3 metrų atstumu nuo atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą paprastų konstrukcijų nesudėtingą statinį – malkinę, bei pagalbinio ūkio paskirties pastatą - tualetą ir sutvarkyti statybvietę; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, ieškovės M. K. žemės sklype, besiribojančiame su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, buvo pastatytas paprastų konstrukcijų nesudėtingas statinys - malkinė, kuri yra užfiksuota 2009 m. rugpjūčio 18 d. pateiktame ieškovės žemės sklypo plane. Šis statinys nėra įteisintas. Sodininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Ieškovės pastatytas statinys - malkinė, nuo atsakovų sklypo ribos yra nutolęs 1,82 metrų atstumu. Šis statinys be atsakovų sutikimo buvo savavališkai ir neteisėtai pastatytas arčiau negu 3 metrų atstumu nuo atsakovų sklypo ribos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nustatytus imperatyvius pastatų statymo reikalavimus bei atsakovų, kaip teisėtų žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus netrukdomai verstis mėgėjiška sodininkyste. Taip pat 2008 metais ieškovė, neišlaikant statomiems statiniams keliamo atstumo nuo atsakovų sklypo ribos reikalavimo ir neturėdama jų sutikimo, šalia minėtos malkinės pasistatė pagalbinio ūkio paskirties pastatą - tualetą. Ieškovės pastatytas statinys - lauko tualetas, neturint susitarimo, yra be atsakovų sutikimo savavališkai ir neteisėtai pastatytas pastatas ir nutolęs 0,44 metrų atstumu nuo atsakovų žemės sklypo ribos. Taip pat pabrėžė, kad vietovėse, kuriuose nėra nuotekų priimtuvo, gali būti įrengiami lauko tualetai, tačiau, dėl jų specifinės paskirties, įrengimui yra keliami specialūs teisės aiduose numatyti reikalavimai. Lauko tualetams yra nustatytas mažiausias 8 metrų leistinas atstumas iki namų ūkio paskirties statinių. Pagal statybos techninio reglamento STR. 1.01.09:2003 statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 8.17 punktą, atsakovų sklype esanti pavėsinė su sandėliuku yra priskiriami prie namų ūkio paskirties statinių. Dėl šios priežasties ieškovės pastatytas lauko tualetas neatitinka mažiausiai leistinų sanitarinių atstumų, keliamų šios paskirties statomiems statiniams, kadangi atstumas tarp šių pastatų iš pateiktos 2012 m. kovo 8 d. tvoros tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)kontrolinių matavimų M 1:500 schemos yra 0,44+ 0,97= 1,41 metro. Atsižvelgiant į lauko tualetams keliamus reikalavimus, kurių neatitinka ieškovės pastatytas ginčo statinys, bei į aplinkybę, jog minėtas ginčo objektas pažeidžia mažiausiai leistinus sanitarinius atstumus, mano, jog yra pažeistos atsakovų, kaip gretimo sklypo savininkų, teisės ir pagrįsti interesai.

Ieškovė M. K. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (b.l. 119-120), kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)įsikūrė 1979 m. ir jau pirmojo susirinkimo metu bendrija jau turėjo sklypų išdėstymo planą, kuriame nurodyta, kurioje vietoje turi namas ir kiti ūkio paskirties pastatai. Ieškovės tualetas ir ūkio pastatas buvo pastatyti maždaug 1980 metais sodininkų bendrijos plane nurodytoje vietoje. Pagal sodininkų bendrijos planą gretimų žemės sklypų savininkai (valdytojai) sanitarijos sumetimais tualetus ir ūkinius pastatus turėjo statyti viename ir tame pačiame besiribojančiame žemės sklypų kampe. Lygiai taip pat tualetas yra pastatytas atsakovams priklausančiame žemės sklype. Vadovaujantis 2005-06-11 (duomenys neskelbtini) įstatų 23 p., sodininkai ir kiti asmenys mėgėjiško sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytą vidaus tvarkos taisyklių. Taip pat pažymėjo jog 2008 metais jos tualetas nebuvo pastatytas iš naujo, o tik suremontuotas senasis tualetas, kuris buvo medinis ir apipuvęs. Remontuojant tualetą, šiek tiek buvo pakeista jo vieta - tualetas 1 metrą buvo patrauktas į ieškovės žemės sklypo vidų, nekeičiant tualeto atstumo nuo atsakovų žemės sklypo ribos. Tai buvo padaryta dėl to, kad tualetas, sanitarijos sumetimais, būtų visiškai priešais atsakovų tualetą. Anksčiau ieškovės tualetas buvo pastatytas priešais atsakovų įrengtą dušą. Ūkio pastatas - malkinė, taip pat buvo suremontuotas 2008 metais, nes buvo medinis ir apipuvęs, nepriartinant jo prie atsakovų žemės sklypo. Atsakovai apie ieškovės ūkio pastato bei tualeto vietą žino nuo 1995 metų, kai įsigijo žemės sklypą, tačiau iki pat priešieškinio pateikimo teismui 2012 m. ieškovei nepareiškė jokių pretenzijų, pretenzijų atsakovai nereiškė ir 2008 metais, kai ginčo statiniai buvo remontuojami.

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į priešieškinį (b.l. 123-125) nurodė, kad inspekcijai nėra pareikšta reikalavimų, tačiau informuoja, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 dalyje įtvirtinta, kad statant pastatus arčiau kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai šios šalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus,- šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o vadovaujantis statybos įstatymo 23 straipsnio 28 nuostatomis statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Atsakovai savo priešieškinyje nurodo, kad ieškovė 2008 m. pastatė pagalbinio ūkio paskirties pastatą-tualetą, o 2009 m. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)pastatė malkinę. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad tualetas ir ūkio pastatas-malkinė buvo pastatyti dar 1980 metais sodininkų bendrijos plane nurodytoje vietoje, o 2008 m. buvo suremontuoti. Pažymėtina, kad šiems teiginiams pagrįsti Ieškovė nepateikia jokių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad priešieškinio pateikimo dieną galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Šiuo atveju, pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo statiniai pastatyti iki 2009 m., o į teismą su priešieškiniu dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo kreiptasi 2012 metais, t.y. praėjus daugiau nei 1 m. terminui. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas G. K. paaiškino, kad statybos vyksta labai arti tvoros. Buvo pretenzija, kad per arti. Š. įsipareigojo, kad siena bus nutinkuota, šeimininkė sutiko, ją tai tenkino. Mano, kad abi šalys yra neteisios. Visi statiniai yra pastatyti ne pagal projektą. Mano, kad statiniai yra teisėti. K. tualetas buvo pastatytas ant ribos, jis stovėjo prieš duris. Š. pastatė ūkinį pastatą, kad uždengt tą tualetą. Valdyboje tarėsi, kad spręsti geruoju, bet šalys nesutiko. Ieškinys ir priešieškinis yra nepagrįsti. 3 m. nuo ribos turi būti vaismedžiai pasodinti. Bendrijos susirinkimų nutarimai yra privalomi. Š. yra bendrijos nariai. Š. 2009 m. buvo pas K. nuėję sutikimo, o M. K. nedalyvavo. 2008 m. jam tapus bendrijos pirmininku, nebuvo duomenų apie M. K., kad ji bendrijos narė. G. K. moka mokesčius. Bendrija negavo M. K. prašymo tapti nare. Pagal įstatymus tualetas gali būti įmontuotas ūkiniame pastate, neišlaikant ribų, jei pastatas turi būti 4 m. nuo kaimyninio sklypo. Pagal įstatymą tualetas yra atskirai pastatytas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinis atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei M. K. nuo 2003-07-15 dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei V. Š. nuo 1995-11-02 nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-12); nurodyti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). 2011-08-08 atsakovės V. Š. paaiškinime Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nurodyta, kad ieškinio ginčo ūkio pastatas 2009 metais buvo pastatytas turint sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)savininkės G. K. žodinį sutikimą (b.l. 49). (duomenys neskelbtini) įstatų 22.9 ir 22.10 punktuose numatyta, kad bendrijos narys, perleisdamas sklypą, turi prieš 10 dienų informuoti valdybą ir pateikti prašymą išstoti iš narių (b.l. 58-67). Iš į bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2008-09-072009-08-01, 2010-07-31 nario mokestį už sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)bendrijai mokėjo G. K. (b.l. 68-70). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) generalinis planas, iš kurio matyti, kad sodo sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) ūkiniai pastatai numatyti skirtinguose sklypų kampuose, t.y. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas blokuojamas su sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ūkiniais pastatais, o sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas blokuojamas su sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ūkiniais pastatais (b.l. 127). Teismas pažymi, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi 2011-07-12 ieškovės prašymą dėl ginčo statinio statybų teisėtumo, pradėjo administracinę procedūrą ir 2011-08-08 faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad prie kaimyninio žemės sklypo ribos, apie 30 cm atstumu pastatytas nesudėtingas statinys, 6,2 m. ilgio, 1,6 m. pločio ir 2,4 m. aukščio, kad statinys lengvų konstrukcijų su įrengta stogine 5 x 1,45 m. pločio (b.l. 47-48), inspekcija 2011-08-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo ieškovę apie atliktą ginčo statinio patikrinimą ir užfiksuotus duomenis 2011-08-08 akte (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis prašymo pateikimo dieną galiojančiomis statybos įstatymo 27 str. nuostatomis, aukščiau minėtame rašte buvo nurodyta, kad vadovaujantis statybos LR statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis (Žin., 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) (aktuali nuo 2010-10-01), bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad įstatymas atgal negalioja, nesudėtingiems statiniams (iki 80 kv.m. bendrojo ploto) statiniams statybos leidimai, nei projektai nereikalingi, o neišlaikant reglamentuojamų atstumų iki gretimo sklypo ribos reikalingi šių sklypų savininkų, ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Vadovaujantis prašymo pateikimo dieną galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 25 p. įtvirtintomis nuostatomis, jog šio straipsnio 1 d. 5 p. nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui, arba statinio savininkui nebuvo pareikšta pretenzijų, pagrįstai skundą nagrinėti atsisakė (b.l. 45). Inspekcijai pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nustatyta, kad statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2009, o į Inspekciją su prašymu dėl galimai savavališkų statybų ieškovė kreipėsi tik 2011-07-12, t.y. praėjus daugiau nei 1 metam nuo galimai padaryto pažeidimo. Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. (Žin., 2004, Nr. 4-40; 2010, Nr. 84-4405) įtvirtinta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 dalyje įtvirtinta, kad statant pastatus arčiau kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pretenzija statytojui buvo pareikšta dar 2009 metais kuomet statyba buvo pradėta (galiojant statybos įstatymui, kuriame nebuvo įtvirtintos 23 straipsnio 25 punkto nuostatos), tačiau ieškovė net ir pateikdama Inspekcijai 2011-07-12 prašymą, jame nepateikė įrodymų, kad su pretenzija kreipėsi į statytoją (atsakovę), nes kartu su prašymu pateiktas tik sodo bendrijos (trečiojo asmens) atsakymas į ieškovės pareiškimą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, numatančiam naujus reikalavimus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimams gauti, ieškovė per vienerius metus nuo LR statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2010-10-01) turėjo pareikšti atsakovams pretenziją dėl per arti jos žemės sklypo pastatytos pavėsinės, kadangi ieškovė šios savo teisės per minėtą laikotarpį nerealizavo ir iki ieškinio teismui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo padavimo dienos nesikreipė su pretenzija dėl pažeisto reglamentuoto atstumo iki jos sklypo ribos, laikytina, jog ji šią savo teisę prarado. Teismas konstatuoja, kad suėjus aukščiau nurodytam vienerių metų terminui ir gretimo žemės sklypo savininkui ar valdytojui nepareiškus pretenzijų dėl statinio statybos, yra preziumuotina, kad šio pastato statyba nepažeidžia gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo teisių ir interesų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826; Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 dalyje įtvirtinta, kad statant pastatus arčiau kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų, ar valdytojų sutikimai. Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų, ar valdytojų sutikimus, šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o vadovaujantis statybos įstatymo 23 str. nuostatomis statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Atsakovai savo priešieškinyje nurodė, kad ieškovė 2008 m. pastatė pagalbinio ūkio paskirties pastatą-tualetą, o 2009 m. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė malkinę. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad tualetas ir ūkio pastatas-malkinė buvo pastatyti dar 1980 metais sodininkų bendrijos plane nurodytoje vietoje, o 2008 m. buvo suremontuoti. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Priešieškinio pateikimo dieną galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo statiniai pastatyti iki 2009 m., o į teismą su priešieškiniu dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo kreiptasi 2012 metais, t.y. praėjus daugiau nei 1 metų terminui, todėl konstatuotina, kad priešieškinis yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškinys ir priešieškinis yra atmestini.

Kadangi ieškinys ir priešieškinis atmestini, šalims bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš ieškovų ir atsakovų, pateikusių priešieškinį, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,95 Lt (septynioliką litų 95 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovų, pareiškusių priešieškinį V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 17,95 Lt (septynioliką litų 95 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius