Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Toplit“, įgaliotas asmuo R. G., dėl pažeistų teisių atstatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su 2016 m. gegužės 21 d. skundu dėl pažeistų teisių atstatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus prašydamas įpareigoti BUAB „Tavilta“ bankroto administratorę UAB „Toplit“ bei jos vadovą R. G. imtis skubių veiksmų surinkti ir neutralizuoti į aplinką paskleistus naftos produktų teršalus pareiškėjo sklype, esančiame Švenčionių raj. Lygumų km., buvusioje asfaltbetonio bazėje ir iki 2016 m. birželio 1 d. atlaisvinti žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Tavilta“, bankroto administratore paskyrė UAB „Toplit“, pareiškėją patvirtino BUAB „Tavilta“ kreditoriumi. Iškėlus bankroto bylą UAB „Tavilta“ turtas - 13 metalinių talpų bei apie 300 tonų skysto bitumo - liko pareiškėjo sklype, esančiame Švenčionių raj. Lygumų k. 2014 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo - priėmimo aktu atsakovas iš buvusio UAB „Tavilta“ direktoriaus perėmė 13 metalinių talpų uždengtų laikinais dangčiais ir 300 tonų skysto bitumo. Pažymėjo, kad daug kartų kreipėsi į bankroto administratorę UAB „Toplit“ prašydamas atlaisvinti žemės sklypą, tačiau aiškaus atsakymo negavo, sklypo atlaisvinimo darbų administratorė nevykdė. 2016 m. balandžio 24 d. apsilankęs minėtame žemės sklype pareiškėjas nustatė, kad metalinių talpų dangčiai įlinkę, pro atsiradusius tarpus į talpas su skystu bitumu pateko vanduo, naftos produktai pakilo iki talpų angų viršaus, išsiliejo per kraštus ir užteršė apie 100 m² grunto. Apie tai pareiškėjas informavo bankroto administratorę. 2016 m. gegužės 8 d. patikrinus, kaip vykdomi BUAB „Tavilta“ priklausančio skysto bitumo aplinkos teršimo lokalizavimo darbai pareiškėjo sklype, buvo nustatyta, kad sandarinimo dangčiai dar nesutvarkyti. Atsakovė 2016 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške nurodė, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą, nes bendrovės turtas 2016 m. vasario 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu perėjo kito asmens nuosavybėn, ir jokių veiksmų nesiėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą tenkino – įpareigojo bankroto administratorę UAB „Toplit“ imtis priemonių surinkti į aplinką administruojamos BUAB „Tavilta“ paskleistus naftos produktų (bitumo) teršalus sklype, esančiame Švenčionių raj., unikalus Nr. 4400-0662-1218.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad buvęs UAB „Tavilta“ direktorius J. G. 2014 m. rugpjūčio 1 d. perdavė BUAB „Tavilta“ bankroto administratoriui UAB „Toplit“ 13 surūdijusių bitumu užpildytų talpų be dangčių. 2016 m. vasario 25 d. BUAB „Tavilta“ minėtas talpas (tik talpas, be bitumo) už 400 eurų pardavė R. M.. Pirkėjas už įsigytą turtą atsiskaitė sutarties sudarymo dieną. 2016 m. vasario 26 d. R. M. tas pačias talpas už tą pačią kainą pardavė P. P.. Iš pirkimo – pardavimo sutarčių ir jų priedų teismas sprendė, kad bankroto administratorė R. M. pardavė tik metalines talpas be bitumo. Byloje esančių nuotraukos patvirtina, kad iš talpų veržiasi bitumas ir dideliu mastu yra teršiama gamta. Teismas padarė išvadą, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 31 straipsnį, 36 straipsnio 3 dalies nuostatas bankroto administratorius privalo atlikti užteršto dirvožemio, esančio pareiškėjo sklype, sutvarkymą ir pašalinti bitumą. Šį įpareigojimą taikė tik įmonės administratorei UAB „Toplit“, nes jos vadovas R. G. nėra paskirtas BUAB „Tavilta“ bankroto administratoriumi.Atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. liepos 12 d. ir 2016 m. liepos 19 d. patikslintų skundų priėmimas neįtakoja bylos baigties, teismas atsisakė juos priimti. Kadangi byloje nebuvo sprendžiami administratorės asmeninės atsakomybės klausimai, o tik įpareigojimas imtis aplinkos sutvarkymo veiksmų, pareiškėjo prašymų įtraukti į bylą kitus asmenis teismas netenkino. Taip pat teismas nenustatė pagrindų įtraukti į bylos nagrinėjimą paskutinįjį talpas įsigijusį asmenį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde BUAB „Tavilta“ bankroto administratorė UAB „Toplit“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - A. B. skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:BUAB „Tavilta“ pagal 2016 m. vasario 25 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutartį pardavė R. M. 13 metalinių talpų kartu su jose esančiu bitumu. BUAB „Tavilta“ priklausančios metalinės talpos negalėjo būti parduodamos atskirai nuo bitumo, nes BUAB „Tavilta“, prieš parduodama metalines talpas, būtų privalėjusi pašalinti bitumą iš šių talpų. Teismui pateikiami papildomi rašytiniai įrodymai (Ilgalaikio turto inventorizacijos aprašas, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Turto perdavimo - priėmimo aktas) taip pat patvirtina, kad BUAB „Tavilta“ apskaitoje metalinės talpos buvo apskaitytos kaip ilgalaikis turtas kartu su jose esančiu bitumu, o ne atskirai kaip metalinės talpos ir bitumas.Net jeigu būtų daroma prielaida, kad pagal pirkimo - pardavimo sandorius tretiesiems asmenims buvo parduotos tik metalinės talpos be bitumo, įpareigojimas pašalinti bitumą turėtų būti skirtas ne BUAB „Tavilta“ administratorei, o bitumo savininkei - BUAB „Tavilta“.Atsiliepime pareiškėjas A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Tavilta“ Ilgalaikio turto inventorizacijos aprašas Nr. 5 patvirtina, kad skystas bitumas pagal faktinį kiekį ir vertę atitinka buhalterijos registro duomenis. Ginčo, kad BUAB „Tavilta“ savo likučiuose turėjo 300 tonų skysto bitumo už 274 125,89 Lt kainą be talpų, nėra.Administratorė neįrodinėja, kad tiek talpose esantis, tiek išsiliejęs bitumas yra ne bitumo atlieka, nepateikia jokių kilmės, ar medžiagos atpažinimo sertifikatų.Administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Tavilta“ kreditoriai būtų leidę parduoti metalines talpas kartu su skystu bitumu už 400 Eur kainą.Bankroto administratorė pažeidė aplinkos apsaugos įstatymus, reikalaujančius atliekų tvarkymui turėti TIPK leidimą, jų laikymo ir tvarkymo taisykles.Teismas nustatęs, kad į aplinką yra paskleisti naftos produktų teršalai, teisingai taikė aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo įstatymus, pagrįstai vadovavosi viešuoju interesu tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto administratorius įpareigotas imtis priemonių surinkti į aplinką administruojamos įmonės paskleistus naftos produktų (bitumo) teršalus žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2016 m. liepos 26 d. P. P. atsakymą į BUAB „Tavilta“ bankroto administratorės UAB „Toplit“ paklausimą dėl metalinių talpų su bitumu, įsigytų iš R. M., 2013 m. rugsėjo 26 d. Ilgalaikio turto inventorizacijos aprašą, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Turto perdavimo – priėmimo aktą bei 2016 m. lapkričio 16 d. rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus naujus įrodymus, sprendžia, jog jų pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šie įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 punktas).Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jis neturi pareigos surinkti ir neutralizuoti į aplinką paskleistus naftos produkto (bitumo) teršalus. Vilniaus apygardos teismas UAB „Tavilta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Toplit“. UAB „Tavilta“ buvęs direktorius J. G. 2014 m. rugpjūčio 1 d. perdavė BUAB „Tavilta“ bankroto administratoriui UAB „Toplit“ 13 surūdijusių bitumu užpildytų talpų. 2016 m. vasario 25 d. talpas BUAB „Tavilta“ pardavė R. M. už 400 Eur . Pirkėjas už įsigytą turtą atsiskaitė sutarties sudarymo dieną. 2016 m. vasario 26 d. R. M. tas pačias talpas už tą pačią kainą pardavė P. P.. Iš pirkimo – pardavimo sutarčių ir jų priedų matyti, kad bankroto administratorė R. M. pardavė tik metalines talpas be jose esančio bitumo, kuris, pareiškėjo nuomone, daro akivaizdžią žalą aplinkai, kadangi metalinių talpų dangčiai įlinkę, pro atsiradusius tarpus į talpas su skystu bitumu pateko vanduo ir naftos produktai pakilo iki talpų angų viršaus, išsiliejo per kraštus ir užteršė didelę ir vis didėjančią dalį grunto. Iš byloje esančių nuotraukų neabejotinai matyti, kad iš talpų veržiasi bitumas ir dideliu mastu yra teršiama gamta.Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, Tarybos Direktyvą 67/548/EEB bitumas (naftos produktas) neklasifikuojamas kaip pavojinga medžiaga. Reglamentuose ir AB „ORLEN Lietuva“ Saugos duomenų lape bitumas apibūdinamas kaip angliavandenilinės kilmės medžiaga, todėl dega, ypač esant aukštesnėms temperatūroms, aplinkos temperatūroje nekelia pavojaus žmogaus sveikatai. Jei karštas skystas bitumas išliejamas ant žemės ar vandens, jis greitai ataušta ir sukietėja. Tokiu atveju jis kelia tik paviršinio užteršimo pavojų. Bitumą sudarantys angliavandeniliai biologiškai nesiskaido. Esant įprastoms sąlygoms, produktas lieka vienoje vietoje. Todėl nors ir nepriskiriamas prie pavojingų medžiagų, tačiau išlaiko aplinkos užteršimo pavojų. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų į bylą duomenų aplinkai padaryta žala ją užteršiant bitumo medžiaga, todėl būtina nustatyti asmenį, turintį likviduoti padarinius. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo ir administratoriaus įgalioto asmens susirašinėjimo nustatė, jog administratorė pripažįsta, kad bitumas priklauso/priklausė bankrutuojančiai įmonei ir yra pasklidęs pareiškėjui priklausančiame sklype, todėl jis ketina imtis aplinkos sutvarkymo veiksmų. Šias teismo nustatytas aplinkybes apeliantė neigia, nurodydama, kad jai ši pareiga nebepriklauso, kadangi BUAB „Tavilta“ jau 2016 m. vasario 25 d. pardavė 13 metalinių talpų kartu su jose esančiu bitumu trečiajam asmeniui R. M., kad BUAB „Tavilta“ priklausančios metalinės talpos negalėjo būti parduodamos atskirai nuo bitumo, nes prieš parduodama talpas, bendrovė būtų privalėjusi pašalinti iš jų bitumą. Apeliantė taip pat teigia, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai (Ilgalaikio turto inventorizacijos aprašas, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Turto perdavimo - priėmimo aktas) taip pat patvirtina, kad BUAB „Tavilta“ apskaitoje metalinės talpos buvo apskaitytos kaip ilgalaikis turtas kartu su jose esančiu bitumu, o ne atskirai kaip metalinės talpos ir bitumas. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nrt. 3K-3-288/2010, kt.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu ir pažymi, kad nei iš 2014 m. rugpjūčio 1 d. Turto perdavimo - priėmimo akto nei iš 2016 m. vasario 25 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo – pardavimo ir 2016 m. vasario 25 d. turto pirkimo – pardavimo sutarčių bei jų priedų nėra galimybės nustatyti, kad naftos produktas (bitumas) buvo parduotas kartu su talpomis, o teismui pateiktų įrodymų visetas ir abejingas sandorio šalių elgesys, jų faktiniai veiksmai (neveikimas) neleidžia daryti prielaidos, kad minėtas sutartis reikėtų aiškinti plečiamai ir padaryti priešingas išvadas. Iš pareiškėjo ir administratorės įgalioto asmens susirašinėjimo matyti, jog administratorė pripažįsta, kad bitumas priklauso/priklausė bankrutuojančiai įmonei ir yra pasklidęs pareiškėjui priklausančiame sklype, todėl ji ketina imtis aplinkos sutvarkymo veiksmų. Taip pat sutiktina su pareiškėju, kad 300 tonų skysto bitumo, kurio kaina pagal inventorizacijos aktą buvo 274 124,89 Lt (79 392 Eur), negalėjo kartu su 13 vnt. metalinių talpų būti parduota už 400 Eur, laikant tai gera pardavimo kaina, tenkinančia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Administratorė nepateikia įrodymų, kad 13 metalinių talpų kartu su skystu bitumu pardavimui už 400 Eur kainą pritarė BUAB „Tavilta“ kreditoriai.Pareiškėjas teigia, jog išsiliejęs bitumas yra bitumo atlieka, kurią tvarkyti, laikyti ir ja disponuoti galima tik laikantis specialiųjų aplinkos apsaugos įstatymų bei turint atitinkamus leidimus. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra vadovaujamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, CPK 178 straipsnis aiškiai apibrėžia šalių įrodinėjimo pareigą, todėl ir pareiškėjas, teigdamas, jog BUAB „Tavilta“ priklausančiose metalinėse talpose yra ne bitumas, o bitumo atlieka, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Faktas, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra išsiliejęs bitumas, pats savaime nepatvirtina to, jog yra išsiliejęs ne bitumas, o bitumo atlieka. BUAB „Tavilta“ administratorė UAB „Toplit“ skystą bitumą iš buvusio BUAB „Tavilta“ vadovo perėmė ne kaip chemines atliekas, o kaip turtą, įtrauktą į BUAB „Tavilta“ finansinę atskaitomybę. Todėl byloje esantys įrodymai (2014 m. rugpjūčio 1 d. Turto perdavimo - priėmimo aktas, Ilgalaikio turto inventorizacijos aprašas) leidžia daryti išvadą, kad specialiose talpose buvo laikoma bitumo medžiaga, o ne bitumo atliekos. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, bankroto procedūrų vykdymas susijęs su tam tikromis vykdymo metu atsirandančiomis išlaidomis, kurios yra būtinos sėkmingai užbaigti bankroto procedūras. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą, minėto pobūdžio atsiskaitymai vyksta iš jos. ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o atliekų tvarkymo išlaidos pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį yra dengiamos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų. Nurodytas teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo nustatytą pareigą turi vykdyti bankrutavusi UAB „Tavlita“.BUAB „Tavilta“ administratorė nurodo, kad pareiškėjas galimai yra perleidęs jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame yra BUAB „Tavilta“ priklaususios metalinės talpos su jose esančiu bitumu, todėl kelia klausimą, ar pareiškėjas gali būti tinkamu ieškovu (pareiškėju) šioje civilinėje byloje. Iš VĮ „Registrų centro“ duomenų yra akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas buvo žemės sklypo, esančio M. K. k., Švenčionių raj., unikalus (duomenys neskelbtini), savininkas, taipogi jis yra BUAB „Tavilta“ kreditorius, todėl turi teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam sprendžiamo klausimo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma (CPK 185 straipsnis).Įvertinus tai kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė sprendžiamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas ir pagrįstai sprendė dėl bankrutavusios įmonės administratoriaus pareigos sutvarkyti į aplinką pasklidusius naftos produkto teršalus (CPK 263 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisingumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.