- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- T-1364-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24595-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- I. J.
- Advokatai
- Vytautas Budnikas, Arūnas Juodis
- Kategorijos
- 2.5.11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Budniko prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-952-827/2024 priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi priteistų proceso išlaidų mokėjimą dalimis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu I. J. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas nuteistas 40 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2 000 eurų) dydžio bauda ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant jam bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taip pat nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Tuo pačiu nuosprendžiu tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir priteistas iš kaltinamojo I. J. 1 404,07 eurų turtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai; taip pat tenkintas E. P. ieškinys ir priteistos iš kaltinamojo I. J. ieškovės E. P. naudai 260 eurų turtinės žalos atlyginimas ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 605,00 eurų bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi buvo išnagrinėta baudžiamoji byla apeliacine tvarka pagal nuteistojo gynėjo skundą, ir nutartimi iš nuteistojo I. J. nukentėjusiosios E. P. naudai priteista 1 028,50 Eur advokato teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nuteistasis I. J. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Budnikas 2024 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą išdėstyti E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-952-827/2024 priteistos 6000 Eur neturtinės žalos ir 605 Eur proceso išlaidų ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi priteistų 1 028,50 Eur proceso išlaidų mokėjimą dalimis 36 mėnesių terminui, mokant po 212,04 Eur per mėnesį. Prašymą grindžia tuo, kad I. J. yra išsituokęs, augina mažametį vaiką, teikia kas mėnesį 400 Eur išlaikymą mažamečiui vaikui, jo vienintelės pajamos yra minimalus (apie 700-800 Eur) dydžio darbo užmokestis. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto jis neturi, santaupų banko sąskaitoje taip pat neturi, todėl priteistų sumų priverstinis išieškojimas per antstolį nebūtų sėkmingas, o vykdymo išlaidų mokėjimas mažintų galimybę mokėti priteistas sumas nukentėjusiajai. Jis serga depresija, nemiga, nerimo sutrikimu, todėl jo darbingumas nėra didelis. Dėl sunkios finansinės padėties jis neturi galimybės iš karto sumokėti priteistas neturtinės žalos ir proceso išlaidų sumas. Jis nevengia vykdyti teismo nustatytas turtines prievoles, jau yra atlyginęs priteistą turtinę žalą nukentėjusiajai ir valstybinei ligonių kasai jos gydymo išlaidas (b.l. 1).
Atsiliepimas
Nukentėjusiosios E. P. atstovas advokatas Arūnas Juodis pateikė atsiliepimą į nuteistojo I. J. ir jo gynėjo prašymą dėl priteistų neturtinės žalos ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis, kuriame prašė prašymo netenkinti, nurodė, jog nukentėjusioji kategoriškai nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymu dalimis. Savo poziciją grindžia tuo, kad nuteistasis nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo vykdymą. Per beveik pusantrų metų nuo nusikalstamos veikos įvykdymo I. J. yra sumokėjęs nukentėjusiajai tik 260 Eur, kai tuo tarpu ligonių kasai sumokėjo 1 404,07 Eur. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo teiginiais apie jo sunkią finansinę padėtį ir turimas pajamas, nurodoma, kad nuteistasis jau po nuosprendžio priėmimo pardavęs butą gavo virš 35 000 Eur, o jei šių lėšų nėra jo banko sąskaitoje, jis slepia savo tikrąją turtinę padėtį ir vengia vykdyti teismo sprendimą. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas turėjo lėšų apmokėti advokato paslaugoms baudžiamojoje byloje. Prašyme nepagrįstai nurodoma, kad I. J. augina mažametį vaiką, nes vaiką augina jo mama – nukentėjusiosios dukra, kartu su vaiku gyvenanti nukentėjusiosios bute pagal panaudos sutartį. Taigi gyvenamąjį būstą pareiškėjo vaikui suteikė nukentėjusioji, kuri padeda dukrai auginti vaiką, tame tarpe ir finansine parama. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas nepateikė nei metinės pajamų deklaracijos, nei pažymos apie gautą vidutinį darbo užmokestį, o 700-800 Eur darbo užmokestis, kurio dydis įrodinėjamas tik pateikta darbo sutartimi, neįrodo jo realiai gaunamų pajamų dydžio. Nurodoma, kad pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, agronomo specialybę, iki 2022 m. gegužės mėn. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo apie 2 000 Eur atlyginimą. Šiuo metu jis nededa pastangų susirasti gerai apmokamą darbą arba jį turi, bet slepia dalį pajamų, siekdamas nevykdyti nuosprendžio ar nutarties. Pareiškėjo teiginius apie jo sunkią turtinę padėtį paneigia ir jo vedamas gyvenimo būdas: jis planuoja atostogas, žaidžia padelį, ieškojo automobilio numerių su savo inicialais, lankosi renginiuose jaunimo pamėgtoje vietoje „Lukiškių kalėjimas“. Šių aplinkybių visuma rodo, kad I. J. finansinė padėtis yra daug geresnė nei deklaruojama prašyme. Atsiliepime pažymima, kad nukentėjusiosios gydymas dar yra tęsiamas, ji patiria gydymo išlaidas, todėl jai yra svarbu gauti jos naudai priteistas sumas nedelsiant, jų mokėjimo išdėstymas tenkintų tik nuteistojo interesus, bet šiurkščiai pažeistų nukentėjusiosios interesus, jos teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo principą, interesų pusiausvyros taisyklę. Pažymima, kad nuteistasis tik teisme demonstruoja santūrumą ir gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, o teismui nematant įžeidinėja nukentėjusiąją, mėgaujasi padaryta nusikalstama veika, šaiposi iš antstolės, išieškančios skolą. Tuo atveju, jei teismas tenkintų nuteistojo prašymą ir išdėstytų priteistų sumų mokėjimą dalimis, prašoma kartu taikyti sprendimo nevykdymo pažeidimą kompensuojančią priemonę – priteisti nukentėjusiosios naudai 5 procentų palūkanas nuo nukentėjusiosios naudai priteistų ir nesumokėtų sumų dydžio nuo nuosprendžio ir nutarties įsiteisėjimo dienos iki jų įvykdymo dienos. Taip pat prašoma priteisti iš pareiškėjo nukentėjusiosios E. P. naudai 595,32 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms už šio atsiliepimo parengimą apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio nuostatas sprendžiant klausimus, kylančius nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jei jos neprieštarauja baudžiamojo proceso kodekso normoms.
Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato priteistų žalų mokėjimo dalimis išdėstymo, todėl sprendžiant nuteistojo I. J. prašymą dalyje dėl priteistos 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, vadovautinasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuri nustato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimus, atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi komentuojamo straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2004). Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-1113/2001). Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir ieškovo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu byloje turėtų būti duomenų, jog ji ateityje pagerės.
I. J. prie prašymo pateikė 2024 m. balandžio 24 d. darbo sutartį, iš kurios nustatyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jam nustatytas 6 Eur valandinis darbo užmokestis už faktiškai dirbtas valandas ir nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų (b.l. 5-7). Pagal jo pateiktą Swedbank banko išrašą 2024 m. balandžio mėn. jam sumokėtas 58,12 Eur, gegužės mėn. 1 261,15 Eur, 2024 m. birželio mėn. 812,75 Eur, liepos mėn. 706,35 Eur, rugpjūčio mėn. 577,75 Eur, rugsėjo mėn. 966,17 Eur darbo užmokestis, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. spalio 7 d. jis mokėjo sūnaus išlaikymui 350, 375, 691, 400 eurų sumas (b.l. 2, 8). Nors pagal pareiškėjo pateiktus duomenis matyti, kad jo darbo užmokestis nėra didelis, be to jis nestabilus, kintantis priklausomai nuo išdirbto laiko, tačiau pagal kitos šalies pateiktus duomenis nustatyta, jog skirtingai nei teigiama pareiškime, jis turėjo ir kitų pajamų šaltinių. Pagal nukentėjusiosios pateiktą 2024 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį I. J. ir B. J. pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 190 000 eurų, pagal sutarties 4.1 punkto nuostatas I. J. buvo sumokėta 1 500 Eur iki sutarties pasirašymo, 7 750 Eur įsipareigota sumokėti per tris dienas nuo sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos, o 26 121,14 Eur per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo banko sąskaitose santaupų nėra, kas prieštarautų šios sutarties nuostatoms. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių lėšų neturėjimo faktą, sąskaitos išrašo, patvirtinančio, kad sutartyje nurodytais terminais lėšos už parduotą butą jam nebuvo sumokėtos. Vadovaujantis minėtomis sutarties nuostatomis, jis turėjo gauti pakankamai lėšų padengti visas turtines prievoles nukentėjusiajai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį. Antstolių informacinės sistemos duomenimis jokių kitų išieškojimų jo atžvilgiu be priteistų sumų E. P. nėra vykdoma. Nekilnojamo turto registro duomenimis I. J. po buto pardavimo kito nekilnojamo turto objekto nėra įgijęs, todėl nenustatyta aplinkybių, kurios objektyviai trukdytų atsiskaityti pagal turtines prievoles nukentėjusiajai nedelsiant iš lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą.
Įvertinęs nuteistojo argumentus, byloje esančius duomenis apie jo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji E. P. kategoriškai nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos mokėjimo išdėstymu dalimis, bei į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą, nuosprendžio dalyje dėl priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų vykdymo išdėstymas dalimis tokiam ilgam terminui pažeistų nukentėjusiosios interesus, teisėtų lūkesčių principą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta advokato A. Juodžio PVM sąskaita-faktūra Ser. ARJ Nr. 24/090 už teisines paslaugas, kurioje E. P. suteiktos paslaugos (atsiliepimo į nuteistojo prašymą rengimas) įvertintos 595,32 eurų, taip pat Swedbank 2024 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šios sąskaitos sumokėjimą. Nukentėjusiosios atstovas prašė priteisti patirtas E. P. bylinėjimosi išlaidas.
Minėtais bylos duomenimis įrodyta, kad nukentėjusioji E. P. dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo patyrė išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 10.10 punktą maksimalus išlaidų dydis už kitų nei Rekomendacijų 10.2–10.9 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą yra 0,4 koeficiento. Pagal Rekomendacijų 9 punktą – koeficiento pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) Šiuo atveju naudotinas koeficientas yra 2 196,4 Eur, taigi maksimalus išlaidų dydis už atsiliepimo į prašymą parengimą negali viršyti 878,56 Eur.
Sprendžiant dėl priteisimo iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų, atsižvelgtina į nagrinėjamo prašymo sudėtingumą, į E. P. sumokėtą pinigų sumą už atstovavimą, kaltinamojo turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Prašoma priteisti suma mažintina atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas tik smulkus klausimas nuosprendžio vykdymo procese, jis nėra sudėtingas, daugumą atsiliepime minimų dokumentų pateikė pati nukentėjusioji, be to nuteistasis ir taip susiduria su finansiniais sunkumais vykdydamas anksčiau priteistą prievolę sumokėti procesines išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad visas nukentėjusiosios atstovavimas ir suteiktos visos teisinės paslaugos pačiame baudžiamosios bylos nagrinėjime, po kurio buvo priimtas nuosprendis, buvo teismo įvertintos tik 605 Eur suma. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš nuteistojo I. J. E. P. naudai priteistina 300 eurų suma advokato išlaidoms už atsiliepimą į I. J. prašymą apmokėti. Teismo vertinimu tokia suma yra adekvati ir proporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti nuteistojo I. J. ir jo gynėjo advokato Vytauto Budniko prašymo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-952-827/2024 priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi priteistų proceso išlaidų mokėjimą dalimis.
Priteisti iš nuteistojo I. J. E. P. naudai 300 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.